|
“Kauno dienos” elektroniniame laikraštyje liepą pasirodė puiki publikacija apie tai, kaip Kauno kurtiesiems visuomenėje sekasi tvarkyti socialinius ir buitinius reikalus: gauti informacijos, pirkti ar tiesiog pramogauti. Kolegos pašnabždėjo kitą įdomų dalyką: eksperimento iniciatoriai – žurnalistai. Turbūt pirmąkart Lietuvos kurčiųjų istorijoje girdintieji taip akivaizdžiai stojo kurčiųjų pusėn.
Kaip jūs manote sekėsi? Na, turbūt, kaip ir reikėjo tikėtis, - nei blogai, nei gerai.
Sunkiausia buvo parduotuvėse ir mobiliojo ryšio operatoriaus “Omnitel” salone. Padėtį parduotuvėse galima trumpai apibūdinti vienos publikacijos potemės pavadinimu “Pardavėjos nežibėjo išmone”. Iš tiesų jos raudo, gniaužė rankas, stengėsi apsimesti, kad nemato kvietimo ženklo kalbėtis arba, priešingai, įsispoksodavo. Nors ir matydamos, kad jų visiškai nesupranta, vis tiek atkakliai tęsė savo monologus “sienoms” ir pan. “Omnitel” salone kiti eilėje laukiantys klientai maždaug 5 minutes trukusį ir vis stringantį “pokalbį” stebėjo tarsi spektaklį – išpūtę akis.
O štai policininkai buvo išmoningesni. Paduotame žemėlapyje apibrėžė turistų radimosi vietą, nubraižė maršrutą iki Kauno pilies. Ir pasimetė akimirkai, kurčiajam eksperimento dalyviui Arūnui Bražinskui pabaksnojus pirštu į laikrodį. Tačiau netrukus susiorientavo ir paaiškino, kad iki lankytino objekto pėsčiomis teks keliauti daugiau nei 20 minučių. Kavinėje “Miesto sodas” jaunas padavėjas mokinys taip pat nesutriko. Kantriai stebėjo gestus, bandė spėlioti, ramiai vartė meniu, nesuprastus pageidavimus pasiūlė surašyti ant popieriaus. Informacijos nesunkiai pavyko gauti ir miesto savivaldybės administracijos pastate.
Eksperimento metu vertėja Dalia Nevardauskienė ir žurnalistai taip pat tapo “negirdinčiais”. Arūnas geriausių bendravimo būdų taip pat neskubėjo siūlyti, tiesiog iniciatyvą atiduodavo į pašnekovų rankas. Tad aptarnaujantys girdintieji galėjo elgtis pagal išmonę.
Rašinio “Matomi, bet negirdimi” pabaigoje žurnalistė Eglė Stankevičiūtė davė penkis kurčiųjų pasiūlytus patarimus, kaip su negirdinčiais žmonėmis bendrauti nesukomplikuojant padėties.
Kurtieji ir sistemos darbuotojai teigia, kad “išorinėje” spaudoje jau seniai neteko skaityti tokio dinamiško, šmaikštaus ir teisingo rašinio apie kurčiuosius, kaip mūsų aptariamasis.
lkd inf.
|
