Naujienos

Kovo 5 d. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre vyko Lietuvos kurčiųjų žiemos sporto šventė. Ją pagyvino kauniečių kartu švęstos tradicinės Užgavėnės. Gerą nuotaiką dovanojo žmonių entuziazmas, išradingumas ir saulėtas dangus.

Vijo žiemą ir būrė ateitį

Labai gaila, kad tokią gražią dieną dėl finansinių problemų atvykti negalėjo kitų rajonų kurtieji. Bet džiugino būrys vilniečių, kurie, tiesiog „ištirpo“ kauniečių minioje.

Kurčiųjų išmonė nė kiek nenusileido Rumšiškių etnografų vaizduotei: su šluota, smalos juodumo plaukais lakstė ragana, „gundymo lašais“ viliojo velniai, į dvikovą stojo Lašininis su Kanapiniu, ryškiom spalvom plevėsavo didžiulė Morė, gąsdino giltinės, linksmino čigonė. Šventėje turbūt trūko tik tradicinės mugės ar senoviško jomarko, bet ir čia buvo sugalvota išeitis: kam netilpo pinigėliai kišenėje, Užgavėnių kaukės siūlė loteriją.

Daug juoko dovanojo kauniečių saviveiklininkų suvaidinta komedija „Čia pildosi norai“. Ilgakasė kirpėja, mojuojanti pusmetrinėm žirklėm, šmaikščiai rėžė „kaltūnus“ įnoringiems klientams, raitė garbanas gražuolei ožkai.

Žavinga čigonė, delne matanti praeitį ir ateitį, dažnam pranašavo greitą problemų sprendimą ir su pavasariu besibeldžiančią amžiną meilę. O linksmi veidai sakyte sakė – ateina gausaus javų derliaus ir šaunių vestuvių metas!

Kauniečiams nederėtų nusiminti, kad šių metų Užgavėnės buvo liesos, kad nesukrovė blynų stirtos. Tiksliau, blynai buvo tikras deficitas... Išmintingi organizatoriai rado išeitį – išvirė košės. Košė buvo labai karšta ir akimirksniu buvo suvalgyta. Ir dar vienbalsiai išgirta! Pilvai kietesni už kaktą gal nebuvo (kaip, kad turi būti per Užgavėnes), bet energijos ir geros nuotaikos nestigo. O po žiemos tamsybių, šalčių ir negandų susitikusių žmonių kalboms nebuvo galo. Juk mes, kurtieji, esam kaip giminės – norisi ne tik pasilabinti...

Sportinių varžybų įtampa

Kiemo gilumoje buvo paruoštos varžybų trasos. Norintieji bandė jėgas ir vikrumą futbolo aikštelėje, rogutėmis, slidėmis. Šeimų rungtyje taiklią ranką mėgino dviejų narių komandos. Dar buvo mėtomi žiedai, kamuoliukas, žaidžiamas smiginis. Sniego fone efektingai išsiskyrė varžybų teisėjų I. Aleknavičienės, L. Dabulskio, J. Zagorskio, A. Aleknavičiaus,V Grilausko, V. ir G. Strumskių dėvimos signalinės (su atšvaitais) liemenės. Jie ne tik teisėjavo, bet ir teikė informaciją.

Aistros liepsnojo futbolo aikštėje. Tądien sąlygos buvo ne pačios palankiausios - daug sniego ir slidu,- bet kalbinti Robertas ir Renatas Skukauskai vienbalsiai sakė, kad buvo labai įdomu. Netruko susidaryti norinčių žaisti eilutė. Žliaugė prakaitas, bet visų veiduose švietė šypsenos.

Slidžių trasa nebuvo ilga, o čiuožti dviese viena slide, pasirodo, gana nelengva! Norinčių varžytis rogutėmis buvo ir tarp vyresnių. Vėliau patys juokavo, kad jaunų nurungti vis tik nepavyko. Trasa su staigiu posūkiu buvo sudėtinga, uždelstos sekundės „stūmė“ dalyvius nuo garbės pakylos. Draugiškai kurčiuosius globojo, pagrindines taisykles aiškino ir varžybų eigą komentavo Kauno kurčiųjų sporto klubo „Tyla“ pirmininkas Algirdas Jurkša.

Apdovanojimai

Pagrindiniai renginio organizatoriai - Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Jūratė Pugačiauskienė, kultūrinės veiklos koordinatorė Vida Eskertienė ir „Tyla“ pirmininkas Algirdas Jurkša Žiemos sporto šventės nugalėtojams įteikė apdovanojimus.

Futbolo varžybų nugalėtojais tapo Eliza ir Alvydas Dobilai (Kaunas), už jų išsirikiavo Rūta ir Rimantas Kudzevičiai (Vilnius), Fausta ir Romas Petrulevičiai (Vilnius).

Rogučių trasoje I vietą laimėjo taip pat E. ir A. Dobilai, II vietą - R. ir R. Kudzevičiai, o treti liko Renatas ir Robertas Skukauskai (Kaunas).

Viena slide geriausiai „pasidalino“ R. ir R. Skukauskai, jau trečioje rungtyje iš eilės antri buvo R. ir R. Kudzevičiai, III vieta atiteko Vilmantui ir Karolinai Jasoniams.
Kamuoliuką taikliausiai mėtė Lina Agintaitė (Kaunas, I vieta), Rožė Eskertienė (Kaunas, II vieta), Edita Lapinskaitė (Vilnius, III vieta).

Sunkiai dalyviams „pakluso“ žiedų mėtymo į taikinį rungtis: trūko ir patirties ir taiklumo. Geriausių rezultatų tarp moterų pasiekė Jūratė Bitinaitienė (Kaunas), tarp vyrų - Andrius Vaigauskas (Kaunas).

Žaidžiant smiginį tarp vyrų sėkmė lydėjo Luką Dabulskį (Kaunas), tarp moterų - Rūtą Mingailaitę (Kaunas).

Visus džiugino ne tik pirktinės dovanėlės, bet ir centro darbuotojų sukurti suvenyrai: pakabinami ant kaklo riestainiai ir šventiniai medaliai su emblemomis bei Užgavėnių linkėjimais. Patys mažiausi dalyviai buvo apdalinti rašikliais ir saldainiais.

Gerą nuotaiką garantavo oras ir draugai

Šventės dieną dangaus mėlynės netemdė joks debesėlis. Lygesnėje aikštelės pusėje, vadovaujant linksmoms kaukėms, sukosi rateliai, dideliame kieme taikiai žaidė vaikai. Patys mažiausi lipdė senį besmegenį.

Užgavėnės visada švenčiamos likus septynioms savaitėms iki šv. Velykų. Ši šventė turi pagoniškų tradicijų, kurios prigijo mūsų katalikiškoje kultūroje. Pagal senolius Užgavėnės - tai slenkstis tarp tamsos, sunkios žiemos ir laukiamo šviesaus pavasario. Renginio dėmesio centre visada Morė – vaisingumo dievybė, kuri sudeginama tam, kad atgimtų, o pelenai išbarstomi žemės derlingumui didinti. Pagonys, garbinę savus dievus, šventai tikėjo, kad, jei per Užgavėnes dirbsi, visus metus neapsidirbsi, o žemelė bus sausa kaip duonos pluta... Visos išradingos, linksmos ir juokingos, besivaržančios tarp savęs kaukės simbolizuodavo kovą dėl šviesaus pavasario.

Norisi tikėti, kad sudeginę Morę, išvaikę visas žiemos negandas, ilgam į namus parsinešėme gerą nuotaiką, šventės šilumą, su kuria bus lengviau išlaukti pirmų, tikrų pavasario pranašų – bręstančių pumpurų ir pargrįžtančių paukščių...


Aldona Gema STANKEVIČIENĖ-MACIONYTĖ

Daug juoko dovanojo kauniečių saviveiklininkų suvaidinta komedija „Čia pildosi norai“.

Kauno Užgavėnių persirengėliai.