|
Rugsėjo 5 – 14 d. Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro šokių kolektyvo „Tyla“ šokėjai Daiva Skavronskytė, Laura Valytė, Andžejus Voroneckis, šių eilučių autorė ir centro darbuotoja Rima Kuralavičiūtė viešėjo Turkijos mieste Izmire. Į šią tolimą šalį nuvykti ir čia kartu su kitų šalių atstovais autentiškai mokytis turkiškų šokių padėjo jaunimo mainų programa „Art Treasures of the Deaf“.
Mes esame dalyvavę šokių konkursuose, meno festivaliuose Berlyne, Rygoje, Daugpilyje, Reimse, tačiau dar nė karto neteko būti jaunimo mainų šokių projekto dalyviais. Turkų kvietimą dalyvauti šiame projekte mums perdavė viceprezidentė Svetlana Litvinaitė.
Turkija skirstoma į septynis geografinius regionus: Marmario, Egėjo, Viduržemio, Centrinės Anatolijos, Rytinės Anatolijos, Pietinės Anatolijos bei Juodosios jūros. Mes buvome Egėjo regione, Izmire (apie 3,5 mln. gyventojų).
Projekte dalyvavo lenkai ir turkai, paskutinę dieną dalyvauti atsisakė italai. Projekto dalyviai - ne tik klausos negalės jaunimas. Lenkams atstovavo proto negalės, turkams - dvi kurčios bei trys girdintys jaunuoliai, mūsų šaliai -- mes, penki lietuviai.
Pirmąją dieną susipažinome su projektu, savaitės programa ir dalyviais. Visą savaitę mokėmės šokti salsą ir hip hopą. Šokio metu buvo bendraujama gestų kalba. Pradžioje išmokome salsos ir hip hopo pradmenų, žingsnius. Šokti mokė profesionalūs šokėjai – mokytojai turkai, dirbantys su neįgaliaisiais.
Be šokių pamokų, buvo numatytos pažintinės ekskursijos po Izmiro miestą. Pabuvojome neįgaliųjų centre, miesto centre, žymiajame turguje, Atatiurko muziejuje, archeologijos, istorijos, etnografijos muziejuose, šokių mokykloje, „Maisto namuose“ (kur sunkiai gyvenantys žmonės Ramadano metu gali gauti nemokamai maisto). Labiausiai patiko viešnagė ir pusryčiai pas Izmiro miesto merą. Buvome sužavėti jo nuoširdumu ir gebėjimu bendrauti anglų kalba. Po pusryčių kartu su meru įsiamžinome nuotraukoje. Vėliau mūsų viešnagė buvo rodoma per Turkijos televiziją ir aprašyta vietos laikraščiuose. Beveik visur mus lydėdavo mero atstovas.
Vakarais kiekviena šalis pristatydavo savo kultūrą.
Mes papasakojome apie Lietuvą, kurčiųjų centrą, jo veiklą, mūsų kultūrą, parodėme nuotraukas ir filmukus. Taip pat sušokome populiarųjį „Bjaurųjį ančiuką“, kuris visus sudomino. Vaišinome lietuviška „Bočių“ duona, sūriu ir medumi. Lenkai ir turkai neliko abejingi mūsų lietuviškam maistui. Žaidimai, lietuviška polka skambėjo iki vidurnakčio.
Savaitės pabaigoje naktiniame klube „Berlin“ svečiams parodėme ko išmokome: visi projekto dalyviai sušokome salsos ir hip hopo šokius.
Paskutinę dieną nuvykome į Kusadasio kurortą netoli Izmiro. Maudėmės šiltoje Egėjo jūroje, aplankėme senąjį miestą Efesą, kur yra išlikę Anatolijos laikų amfiteatras, biblioteka ir kt. Pabuvojome kaimelyje, kur sėdėdami pagal turkų tradiciją ant kilimų, pagalvių, gardžiavomės lavašais, kefyru.
Mus sužavėjo Turkijos gamtos grožis, architektūra, kultūra, papročiai, nuoširdūs žmonės, o labiausiai patiko nauji šokiai, kurių mokė profesionalūs šokėjai, mokantys gestų kalbą ir sugebantys bendrauti su visais, nors tik porą metų dirba su kurčiaisiais. Svarbiausia, kad jie greitai išmoko mūsų lietuvių gestų kalbą ir lietuvišką daktilinę abėcėlę. Turkijoje naudojama dviejų rankų daktilinė abėcėlė. Pažintinė ir kultūrinė veikla buvo labai įdomi, turininga, to ilgai nepamiršime.
Tikimės, kad mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas su turkais ir lenkais nenutrūks ir ateityje. Dėkojame Rimai, kuri pirmą kartą dalyvavo kurčiųjų projekte. Pirmasis išbandymas buvo nelengvas – jai teko versti iš anglų į lietuvių kalbą ir iš lietuvių į anglų kalbą.
Jovita KONSTANTINAVIČIŪTĖ
Turkų kultūros vakare lietuvaičiai šoka “pilvo“ šokį.
|
