Naujienos

SĖKMĖ: naująjį autorės ir režisierės Janinos Mažeikienės judesio spektaklį “Išvarymas iš rojaus” šįkart pirmieji pamatė girdintieji. Sceninis kūrinys visai neseniai buvo pristatytas rusakalbių teatrų festivalyje “Vilniaus rampa”. Svečių teisėmis dalyvavusi Vilniaus KRC “Mimikos” teatro trupė po pasirodymo buvo palydėta ilgomis ir audringomis ovacijomis.

PRIĖMIMAS: balandžio pradžioje Lietuvos kurčiųjų prezidentę R. Klečkovskają, Kauno KRC direktorę J. Pugačiauskienę ir KAGKVC direktorę R. Leonavičienę pokalbio į Seimą pasikvietė Seimo narė, Tėvynės sąjungos frakcijos atstovė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Kadangi tai buvo pirmas susitikimas su naująja LKD vadovybe, parlamentarė norėjo iš pirmų lūpų sužinoti, kuo gyvena ir kokius planus ateičiai kuria Kurčiųjų draugija. Vėliau pokalbis pakrypo į kurčiųjų bendruomenės poreikių tenkinimą. Kurtieji problemų turi palyginti nedaug, tačiau jų sprendimas metai iš metų vilkinamas. Todėl V.V. Margevičienei skųstasi dėl tų pačių dalykų kaip ir Darbo partijos atstovei L. Graužinienei. Pokalbio pabaigoje Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė paprašė visus susitikime keltus klausimus surašyti raštu ir kuo skubiau siųsti į Seimą.

PAGALBOS TELEFONAS: 2004 m. gruodžio 9 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.1V-412 patvirtinta Visuomenės informavimo apie bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 ir jo pritaikymo neįgaliesiems programa. Dokumente iškeltas tikslas tobulinti numerio 112 prieinamumą neįgaliesiems ir programą įgyvendinti 2005-2008 metais. Numatytas ne tik veiksmų planas, bet ir lėšų jam įgyvendinti.
LKD prezidentė R. Klečkovskaja kovą susitiko su Bendrojo pagalbos centro prie Vidaus reikalų ministerijos viršininku A. Kedavičiumi ir aiškinosi, kas pritaikant pagalbos telefono paslaugą nuveikta kurčiųjų labui iki šiol. Sužinota, kad nepadaryta nieko. Nors programos sąmatos dalyje “Numerio 112 pritaikymas neįgaliesiems” 3.1 grafoje “Sudaryti sąlygas Centre priimti vaizdu ar tekstu išreikštus ir viešaisiais judriojo telefono ryšio tinklais siunčiamus pagalbos prašymus” trejiems metams planuota 200 tūkst. litų suma, o grafoje 3.2 “Sudaryti neįgaliesiems sąlygas iš anksto užregistruoti duomenis apie turimą negalią ir kitus svarbius duomenis skambučiams aptarnauti naudojamose informacinėse sistemose, susiejant šiuos duomenis su konkrečiu neįgaliojo naudojamu telefono ryšio numeriu” – numatyta dar tiek pat pinigų. Tačiau paaiškėjo, kad Centras iš numatytos neįgaliųjų poreikiams skirti 400 tūkst. litų sumos, iki šiol nėra gavęs nė lito.

Kad kurtieji ištikus bėdai galėtų susilaukti operatyvios pagalbos, Draugija sprendimo kelių ieško visais įmanomais adresais. Tarp jų – kreiptasi į atskirus Seimo narius, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir kt. Šiai dienai viskas – tik pažadų ateičiai stadijoje.

Tai patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininko A. Kedavičiaus 2008 m. kovo 3 d. duotas atsakymas į oficialų Draugijos raštą: “Šiuo metu, kol vyksta BPC plėtra, siūlome apsvarstyti vieno bendro mobiliojo ryšio telefono numerio įvedimą ir naudojimą kurčiųjų reikmėms. Šiuo numeriu pastarieji, pagal nustatytą informacijos struktūrą, galėtų siųsti SMS žinutes su pagalbos prašymu, o gavėjas į šiuos prašymus atitinkamai reaguotų”.

Kol kas tai tik siūloma apsvarstyti, o programos galiojimo laikas eina į pabaigą.

NEGERAI: Darbdaviai vis primygtiniau verčiami paisyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) nustatytos tvarkos. Pagal ją kurtieji, eidami įsidarbinti, turi turėti medikų išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Pažyma apibrėžia, ką gali darbo vietoje kurčias žmogus. Tačiau, kad išvadas gautų, kurčiasis turi eiti į NDNT skyrių ir atlikti visapusę medicinos apžiūrą. Pasitikrinti sveikatą iš tiesų labai gerai. Ir visa kurčiųjų bendruomenė turėtų tik džiaugtis tokia galimybe. Tačiau nesidžiaugia, ir tiek. Mat pasitikrinęs sveikatą asmuo iš karto netenka nedarbo lygio įvertinimo neterminuotumo. Neįgalumas “įgauna” dvejų metų terminą. Ir kurčiasis nuo tada ne tik kas dveji metai įrodinėja savo neįgalumą iš naujo, bet ir gali būti laikomas neįgaliu tik iki pensinio amžiaus. Išėjęs užtarnauto poilsio asmuo “automatiškai” tampa sveiku žmogumi ir gali tikėtis tik senatvės pensiją. Iki šiol kurtieji, sulaukę pensinio amžiaus, galėjo rinktis – gauti senatvės ar neįgalumo pensiją, ir dažnai antroji jiems buvo finansiškai naudingesnė.

Dėl šios problemos rengiamas LKD susitikimas su NDNT vadovais.

NAŠLAIČIO PENSIJA: Šiuo metu kurtieji, kuriems neįgalumas buvo pripažintas sovietiniu laikotarpiu, dažnai negali pretenduoti į našlaičio pensiją. Taip yra todėl, kad sovietų laikais kurtieji jokių pašalpų ar pensijų iki pilnametystės negaudavo, jokių neįgalumą įrodančių pažymų išsiimti neskubėdavo ir jų negalė būdavo fiksuojama dažniausiai tik sulaukus 18 metų. Kitaip tariant, medicininiu požiūriu jie buvo neįgalūs nuo neįgalumo dienos, tačiau socialiniu požiūriu tai nebuvo skubama pripažinti iki tol, kol tai tapdavo aktualu. Dabar tai jiems tampa padėtimi be išeities: norėdami gauti našlaičio pensiją kurtieji turi įrodyti, kad yra neįgalūs nuo vaikystės, o to padaryti jie negali, kadangi neturi tai pagrindžiančių dokumentų.
Vyksta derybos, kad ši problema būtų sprendžiama vyriausybiniu lygiu.

TITRAI: Darbo partijos frakcijos narė L. Graužinienė Seime užregistravo tokį LR Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo papildymo 1 straipsnio pataisos projektą: “Per savaitę Lietuvos televizija turi transliuoti ne mažiau kaip 20 valandų laidų ar audiovizualinių kūrinių su vertimu į gestų kalbą. Tarp jų privalo būti bent viena informacinė ar žinių laida, transliuojama kasdien tarp 18 ir 21 valandos (taip jau yra – redakcijos pastaba). Ne mažiau kaip 50 procentų (įstatyme numatyta 30 procentų – redakcijos pastaba) Lietuvos televizijos transliuojamų programų turi būti transliuojama su lietuviškais subtitrais, šią paslaugą teikiant teletekstu.”

Taip pat yra siūloma taisyti 4 straipsnį: “Rinkimų agitacijos programos turi būti transliuojamos su vertimu į gestų kalbą”.

Draugijos vadovės, paklaustos apie tai, ar Lietuvos nacionalinė televizija laikosi transliuojamų laidų su lietuviškais titrais apimčių, numatytų įstatyme, tik traukė pečiais. Matavimo galimybių LKD neturi, tad tenka pasikliauti nacionalinio transliuotojo garbingumu ir įstatymo raidės laikymusi. Jų nuomone, pradėjus rodyti meninius filmus su titrais, norma, galimas daiktas, yra pasiekiama.

APKLAUSA: Respublikinis KRC ką tik užpildė Londono ekonomikos mokyklos atsiųstą anketą. Tyrimą mokyklai užsakė Europos Sąjunga. Anketoje klausiama, kiek eterio laiko titruoja laidas nacionalinė televizija, kiek - komercinės ir kokias titravimo apimtis televizijos numato ateityje.
Lietuviams teko prisipažinti, kad komercinės televizijos tokių skaičiavimų neteikia, o nacionalinės televizijos vertimo apimčių vienintelis teorinis įrodymas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatos.
LKD viliasi, kad galbūt atlikus anketų analizę tam tikri bendri vardikliai, palankūs kurtiesiems, bus rekomenduojami visoms Europos Sąjungos šalims.

MOBILIEJI TELEFONAI: LKD dėl kompensuojamosios technikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parašė jau trečią laišką. Kaip informavo prezidentė R. Klečkovskaja, pirmajame laiške buvo reiškiamas nepasitenkinimas, kad mobilieji telefonai techninės pagalbos priemone pripažįstami tik studentams, studijuojantiems aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Vėliau Techninės pagalbos neįgaliesiems tvarka buvo pataisyta ir numatyta sudaryti galimybę visiems suaugusiems kurtiesiems leisti įsigyti mobiliuosius, jei jų klausa prastesnė nei 90 dB. Trečiajame rašte prezidentė išsakė nuomonę, kad 90 dB yra riba, žyminti, kad žmogus yra visai kurčias. Tačiau ir kiek geriau prigirdintys žmonės vis dėlto girdi tik atskirus garsus, tačiau negali jų sujungti į žodžius. Jiems mobilieji telefonai taip pat yra ne komunikacijos, bet techninės pagalbos priemonė. Draugijos siūlymas, kad mobilieji būtų skiriami visiems suaugusiems asmenims nuo 60 dB neprigirdėjimo. Atsakymo į pasiūlymą vis dar nėra.

INICIATYVA: į Kauno miesto merą Andrių Kupčinksą kreipėsi miesto kurčiųjų bendruomenės atstovai, prašydami sudaryti galimybes Kauno miesto tarybos posėdžius versti į gestų kalbą. Oficialiai skelbiama, kad meras pritarė idėjai ir pavedė administracijos vadovui Vygantui Gudenui sudaryti galimybes spręsti šį klausimą. Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centras sutinka aprūpinti technikos priemonėmis ir gestų kalbos vertėjais. Tokią informaciją balandžio 24 d. paskelbė naujienų portalas “Delfi”.

Jau iki šio laiško buvo atliktas eksperimentas ir Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro darbuotojai vertė posėdyje, kuriame buvo aptariama Neįgaliųjų konvencija, ir dar kartą po to. Pirmąkart vertėjai paprašė mero leidimo, o kitąkart… tiesiog atėjo į posėdį. Kurtieji buvo labai patenkinti. Jie sakė, kad jiems atsivėrė langas į pasaulį ir miesto visuomeninį gyvenimą.

MUGĖ: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kartu su Vilniaus mokytojų namais paskutinį kovo sekmadienį surengė tradicinę specialiųjų mokyklų, ugdymo centrų ir pensionatų auklėtinių Atvelykio darbų mugę – parodą „Angelų vaikai – su meile Jums“. Šioje šventėje dalyvavo ir mokytojos Rūtos Jonušienės lydimos penkios jaunesniųjų klasių moksleivės iš Telšių kurčiųjų pagrindinės mokyklos.
Mokytojų namų kiemelyje nuo pat ankstyvo ryto šurmuliavo iš įvairių Lietuvos miestų atvykę vaikai. Specialiai tam skirtose vietose buvo galima eksponuoti ir parduoti savo kūrybos darbelius. Nemažai pagamintų, iš vytelių nupintų savo darbelių pardavė ir mergaitės iš Telšių.
Kūrinių aukcione vaikų rankomis sukurtus darbelius galėjo nupirkti visuomenės veikėjai, verslininkai ar kiti, panorėję kartu dalintis pavasario šventės džiaugsmu. Aukciono metu surinktos lėšos atiteko mažiesiems kūrėjams. Šios iniciatyvos tikslas buvo paskatinti vaikus kurti, o visuomenė – remti ir drąsinti neįgaliųjų vaikų saviraišką.

PROJEKTAS: Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA šiemet vykdo Užsienio reikalų ministerijos finansuojamą vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektą “Mokomės vieni iš kitų”. Tai dvišalis projektas su Moldovos kurčių vaikų tėvų bendrija, startavęs gegužės viduryje. Į Lietuvą buvo pakviesta 6 asmenų bendrijos delegacija susipažinti su sostinėje veikiančių kurčiųjų ugdymo įstaigų darbu. Atvykusiems surdopedagogams ir tėvams buvo aprodyti visos trys Vilniuje veikiančios kurčiųjų mokyklos ir surengtas susitikimas su tėvais. Moldovoje kurčių vaikų ugdyme taikomas žodinis ar totaliosios komunikacijos metodas, todėl abi pusės viena kitai turėjo įdomios ir naudingos informacijos. PAGAVOS darbuotojai svečius taip pat supažindino su socialinių paslaugų kurtiesiems sistema Lietuvoje.
Vasarą lietuviai ir moldavai dar kartą susitiks Giruliuose.

MOKYMAI: gegužės 16-18 d. PAGAVOS kvietimu antrus metus iš eilės Vilniuje viešėjo Rusijos žodinio metodo strategė pedagogė Emilija Leongard. Kartu su ja atvyko jos kolegė Nadiežda Kurkuzgina. Pernai vykusio vizito metu pusę laiko teko E. Leongard teorinėms paskaitoms ir praktiniams užsiėmimams. Šiemet iš anksto planuota, kad teorinė susitikimo dalis bus trumpa, o dėmesys sutelktas individualioms parodomosioms pamokoms su vaikais. Viešnios atsakė į susirinkusiųjų klausimus ir dalino patarimus tėvams, kaip gerinti šnekamosios kalbos mokymą. Šiemet prie PAGAVOS iniciatyvos prisijungė ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. Renginys vyko jo patalpose.

SIUVIMAS: nuo balandžio pabaigos visus norinčius išmokti siūti vilniečius į užsiėmimus pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 14 val. kviečia siuvimo pagrindų būrelis. Užsiėmimai vyksta mažojoje Šv. Kazimiero g.3 salėje ir trunka net iki keturių valandų. Negalintiems kasdien į užsiėmimus atvykti kurtiesiems žadamas lankstesnis grafikas. Siuvimo mokytoja – kurčioji siuvėja Galina Žavoronok.