Naujienos

APDOVANOJO: socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė Lietuvos kurčiųjų draugijos 70-ties metų veiklos, paminėtos 2008 m. rugsėjo 26 d., proga Ministerijos garbės raštais apdovanojo šiuos LKD sistemos darbuotojus:

Petrą GASIŪNĄ – ilgametį buvusį Draugijos pirmininką. Už kurčiųjų teisių ir laisvių gynimą;
Vandą VAITKUTĘ – buvusią Draugijos pirmininko pavaduotoją. Už kurčiųjų bendruomenės stiprinimą, teisių gynimą; Danutę RAMONIENĘ – buvusią Draugijos centrinės revizijos komisijos pirmininkę. Už kurčiųjų bendruomenės stiprinimą, teisių gynimą; Romą KLEČKOVSKAJĄ – Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentę. Už atkaklumą, optimizmą ir energiją ginant neįgaliųjų teises; Svetlaną LITVINAITĘ - Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentę. Už atkaklumą, optimizmą ir energiją ginant neįgaliųjų teises; Malviną STANKAUSKIENĘ – buvusią Draugijos Kauno teritorinės valdybos pirmininkę. Už kurčiųjų bendruomenės stiprinimą, teisių gynimą; Nijolę KAMINSKIENĘ – Draugijos Klaipėdos teritorinės valdybos pirmininkę. Už kurčiųjų bendruomenės stiprinimą bei teisių gynimą;
Genę ADOMAITIENĘ – Draugijos Šiaulių teritorinės valdybos pirmininkę. Už kurčiųjų bendruomenės stiprinimą, teisių gynimą; Aliną JUCIUVIENĘ – Draugijos Panevėžio teritorinės valdybos pirmininkę. Už kurčiųjų bendruomenės stiprinimą, teisių gynimą; Aleksą JASIŪNĄ – Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentą. Už kurčiųjų sporto judėjimo stiprinimą bei Lietuvos vardo garsinimą; Janiną MAŽEIKIENĘ – kurčiųjų teatrų „Akimirka“, „Mimika“ režisierę. Už kurčiųjų kultūros bei meno puoselėjimą bei įvaizdžio kūrimą visuomenėje; Mantrimą DANIELIŲ – buvusį Surdologijos centro lietuvių gestų kalbos tyrėją, lingvistą. Už gestų kalbos tyrimo bei puoselėjimo darbus.

RINKIMAI: spalio 12 d. mūsų šalyje vyko parlamento rinkimai bei referendumas dėl Ignalinos jėgainės darbo pratęsimo.
Rinkimų teisę turi visi Lietuvos piliečiai, kuriems yra sukakę 18 metų, – beveik 2,7 mln. gyventojų. Šiuose rinkimuose dalyvavo 1 mln. 299 tūkst Lietuvos piliečių, tai yra 48,1 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.
Vyriausioji rinkimų komisijai gavus balsavimo rezultatus iš visų 2034 apylinkių, tapo aišku, jog 19,58 proc. balsų gavo Tėvynės sąjunga ir krikščionys demokratai, 15,13 proc. – Tautos prisikėlimo partija, 12,72 proc. – „Tvarka ir teisingumas“, 11,74 proc. – socialdemokratai, 9,03 proc. – Darbo partija.
Į partijų, įveikiančių 5 proc. ribą, grupę pateko Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga.
2004-aisiais Seimo rinkimuose dalyvavo 46 proc. balso teisę turinčių rinkėjų, 2000-aisiais aktyvumas siekė beveik 60 proc. Daugiausiai prie balsadėžių atėjo 1990-aisiais renkant Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą – per 70 proc.
Su kurčiųjų bendruomene sietinos bene keturios besibalotiravusių į naująjį Seimą ir dirbusių baigiančio kadenciją Seime narių pavardės: V. V. Margevičienės, L. Graužinienės, D. Kriščiūnienės ir A. Syso (jis taip pat rėmė kurčiųjų siekį, kad operatyvinių tarnybų darbuotojai mokėtų gestų kalbos pradžiamokslį).
D. Kriščiūnienė, kandidatavusi LR liberalų sąjūdžio sąrašuose, Nevėžio 26-ojoje apygardoje iš gausaus būrio kandidatų buvo šešta ir į antrąjį rinkimų turą nepateko. Kandidatė nepuoselėja didelių vilčių ir dėl patekimo į Seimą bendrajame partijos sąraše (jos pozicija prieš reitingavimą buvo 32).
A. Sysas (buvo ketvirtas) ir L. Graužinienė (kol kas pozicija nėra aiški) taip pat vienmandatėse apygardose nelaimėjo ir jų “likimas” paaiškės vėliau, po partijų sąrašo reitingavimo. V.V. Margevičienė, Centro sąjungos apygardoje surinkusi 31,25 proc. rinkėjų balsų, antrajame ture varžysis su LR liberalų sąjūdžio atstovu E. Tamašausku.

TEISINĖ PAGALBA: „Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su Neįgaliųjų reikalų departamentu , sudarė kvalifikuotų gestų kalbos vertėjų sąrašą pagal savivaldybes.

Nuo šiol, esant poreikiui, besikreipiantiems dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenims, turintiems regos, klausos ar kalbos sutrikimų, bus galima užtikrinti kokybišką vertimą į gestų kalbą,”- rašoma spalio 7 d. naujienų portale “Delfi”.

Taip pat rašinyje primenama, kad pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengimas. Pirminė teisinė pagalba yra visiškai nemokama ir teikiama miestų ir rajonų savivaldybėse visiems to prašantiems.

“TYLOS GATVĖ”: spalio 19 d. 14-16 val. sostinės kurtieji gavo savivaldybės leidimą organizuoti “Tylos gatvę” Rotušės aikštėje. Tuo metu numatomi kurčiųjų teatro “Mimika” ir šokių kolektyvo “Tyla” pasirodymai, dainų imitavimas, žaidimai. Veiks dailės ir rankdarbių paroda. Girdintiesiems bus sudaryta galimybė mokytis lietuvių gestų kalbos, iš kurčiųjų gauti piešimo “pamoką” ir kt. Renginys skirtas tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti ir sudaryti galimybę visuomenei geriau pažinti kurčiuosius.

IŠVYKOS: Kauno saviveiklininkai spalio pradžioje dalyvavo Ispanijoje Chereso mieste vykusiame Tarptautinės kurčiųjų dienos minėjime. Šventės proga ispanai surengė tarptautinį saviveiklininkų festivalį, į kurį pasikvietė lietuvių ir turkų.

Keliomis dienomis vėliau Vilniaus kurčiųjų teatras “Mimika” su spektakliu “Nerimas” dalyvavo Ukrainoje vykusiame 5-ajame Europos kurčiųjų menininkų ir kultūros festivalyje “Salvia”. Plačiau apie tai – kitame “Akiračio” numeryje.

KRAUSTOSI: Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centras iš Vilniaus gatvės šiuo metu kraustosi į naujas, erdvesnes patalpas, kurių adresas - Vytauto 19. Plačiau apie tai – kituose leidinio numeriuose.

NOMINACIJA: Spalio 9 d. Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotoje respublikinėje konferencijoje “2004-2006 m. ES struktūrinė parama švietimui ir mokslui: pamokos, iššūkiai ir rezultatai” projektų, vykdytų profesinio mokymo srityje, kategorijoje Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centro projektas “Profesinio mokymo programų ir mokymo(si) medžiagos sukūrimas asmenims su klausos negalia” už sėkmingą projekto įgyvendinimą ir idėjos novatoriškumą pelnė nominaciją. Sveikiname projekto komandą, vadovaujamą vadovės D. Michelevičienės, išgarsinusią kurčiųjų švietimo sistemos vardą.

VETERANĖMS: Spalio 24-26 d. Vilniuje vyks pirmasis tarptautinis kurčiųjų krepšinio veteranių turnyras. Jame dalyvaus Kijevo, Gomelio, Rygos, Talino, Sankt Peterburgo ir vietos klubai. Garbė organizuoti turnyrą krepšinio veteranų vadovų susitikime Kijeve Vilniaus klubui “Gestas”, vadovaujamam pirmininko A. Kubaičio, buvo suteikta dar pernai. Plačiau apie varžybas skaitykite kitame “Akiračio” numeryje.

IŠKLAUSĖ: Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės ir Lietuvos sporto informacijos centras spalio 8 d. sporto vadybininkams surengė 6 akademinių valandų seminarą “Sporto klubo veikla, juridiniai ir finansiniai ypatumai”. Seminaro darbe dalyvavo ir pažymėjimus gavo kurčiųjų sporto klubo “Gestas” pirmininkas A. Kubaitis, finansininkė A. Galečianienė bei sporto klubo “Tyla” pirmininkas A. Jurkša.

ATSAKOME: Kaunietis A. Abromaitis teiraujasi, kodėl “Akiračio” redakcija eina atostogauti visa kartu, o ne, kaip dienraščių darbuotojai, dalimis. Gerbiamą skaitytoją norime informuoti, kad redakcijoje iš viso yra tik 1,5 kūrybinio darbuotojo etato. Tad vienam darbuotojui parengti 16-24 puslapių leidinį spaudai iš tiesų yra ne pagal jėgas.

Taip pat bendruomenės atstovas klausia, kodėl redakcija taip ilgai atostogauja – net du mėnesius. Norime jus informuoti, kad “Akiračio” darbuotojai niekada ilgiau, nei numato Lietuvos įstatymai, neatostogavo, ir laikraštis nepasirodo tik vieną vasaros mėnesį, ne ilgiau.

Dėl 2008-ųjų pradžios - “Akiratis” nebuvo leidžiamas todėl, kad Neįgaliųjų reikalų departamentas keitė LKD laikraščio finansavimo tvarką ir lėšos leidybai buvo gautos tik vėlyvą pavasarį. Bet žurnalistai savo darbą dirbo. Neturėdami kitos išeities savo parengtas publikacijas dėjo į LKD interneto svetainę www.lkd.lt.

UŽŽĖLĖ: Nuotraukoje matome, kad atminimo takas, vedantis prie Karveliškių kapinėse amžino poilsio atgulusios buvusios Vilniaus TV pirmininkės Genovaitės Sabukienės kapo, ir tiesiogine, ir perkeltine prasme užžėlė. Neseniai į paskutinę kelionę palydėję kitą draugijos narį A. Zinių, Vilniaus TV darbuotojai pamatė, kad ant velionės G. Sabukienės kapo augančios žolės siekia kelius. Tad spalio 7 d. jie nuvyko sutvarkyti kapo. Kaip teigė viena darbuotoja, “matyti, kad piktžolės spėjo ant kapo išdygti, suaugti, pražysti ir nudžiūti, ir per tą laiką nieko nebuvo daryta.”

Primename, kad Vilniuje gyvena velionės vyras Drąsutis bei du sūnūs, dvi marčios ir trys anūkai. Kiek siekia senųjų sistemos darbuotojų atmintis, velionė buvo rūpestinga mama.

Vilniaus TV darbuotojai nepamiršta savo buvusios vadovės ir aplanko ją Karveliškėse bent kartą per metus.