Naujienos

Trumpai apie mus rugsėjo mėn.	2008 10 01

ŠVENTĖ: rugsėjo 7 dieną jau šeštą kartą Sostinės dienų metu Katedros aikštėje buvo organizuota šventė “Tau, Vilniau”. Šventę sudarė respublikinė neįgaliųjų darbų paroda-mugė ir koncertas. Renginio organizatorius – Lietuvos specialiosios kūrybos draugija “Guboja”, globėjai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. Renginyje dalyvavo apie 2000 neįgaliųjų. Į koncertinę programą įsiliejo ir mūsų saviveiklininkai, o darbų parodoje-mugėje lankytojai gėrėjosi ir gausiai pirko kurčiųjų rankdarbius. Savo darbus pristatė Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Raseinių bei Alytaus kurtieji. Tądien kurčiųjų išmone, rankų darbštumu pasigėrėti prie parodos-mugės prekystalių stabtelėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Apie vidurdienį Arkikatedroje Bazilikoje buvo aukojamos šv. mišios už neįgaliuosius. Fotoreportažą iš šventės galite išvysti LKD tinklapio www.lkd.lt rubrikoje „Kultūros paletė“. SEIME: Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narės, “Tėvynės sąjungos” frakcijos narės Vincės Vaidevutės Margevičienės iniciatyva artimiausiu metu Seime bus rengiama konferencija Tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti. Tikimasi aktyvaus kurčiųjų dalyvavimo joje. NAŠLAIČIO PENSIJA: kai kurie kurtieji skundėsi, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. “Akiratyje” paskelbta publikacija “Dėl našlaičių pensijų skyrimo tvarkos” jiems buvo menkai suprantama. Esą taip ir liko neaišku, gaus ar negaus kurtieji našlaičio pensiją. Visiškai suprimityvinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išvadą galima pasakyti taip: kurtieji, neturintys dokumentų, įrodančių jų neįgalumą nuo vaikystės ir išduotų jų nepilnametystės laikotarpiu, našlaičio pensijos negaus. Tačiau LKD prezidentė R. Klečkovskaja vis dar neketina “pasiduoti”. Vadovė bandys su Neįgaliųjų reikalų departamento pagalba užginčyti LAT sprendimą. Jeigu būtų sprendimas pakeistas, redakcija apie tai nedelsdama praneš skaitytojams. PROJEKTAS: Draugija laimėjo Švietimo mainų paramos fondo „Grundtvig“ projektą “Aš – Europoje, Europa – manyje”. Pagal projektą grupė jaunuolių iš Prancūzijos, Portugalijos, Suomijos, Olandijos ir Lietuvos įvairiomis meno ir švietimo formomis bandys išreikšti savo poziciją dėl jų pačių ir Europos santykio. Pvz., lietuviai preliminariai numato organizuoti fotografijos parodą ir per nuotraukas pateikti šio santykio analizę. Tikimasi, kad bus ir seminarų, dailės darbų parodų ir pan. Numatyta lėšų 12 žmonių kelionėms. Projektas truks dvejus metus. Lietuvos dalis bendroje projekto vertėje – 15,5 tūkst. eurų. PATIKRA: Lietuvos kurčiųjų draugija toliau tikrina, kaip regioninės kurčiųjų organizacijos naudoja Neįgaliųjų socialinės integracijos programos tikslines lėšas. Rugsėjį numatomos patikros Kaune ir Panevėžyje. ŠOKĖJAI: Vilniaus KRC šokių kolektyvo “Tyla” atstovai rugsėjo 5-14 d. kaip partneriai pagal Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros finansuojamą projektą “Jaunimo mainai” Izmiro mieste (Turkija) dešimt dienų siekė pažinti skirtingas kultūras per šokį. Turkijos laimėtame projekte partnerių teisėmis taip pat dalyvauja Lenkija. Dalis projekto dalyvių yra kurtieji, dalis – girdintieji. Todėl visai pagrįstai sumanymas vadinamas integracijos projektu. Apie tai plačiau – kitame numeryje. MIMAI: Vilniaus KRC teatras “Mimika”(režisierė J. Mažeikienė) spalio 6-12 d. ketina dalyvauti Kijeve (Ukraina) rengiamame tarptautiniame kurčiųjų teatrų festivalyje “Salvia”. Trupė ruošiasi rodyti spektaklį “Nerimas”. PATALPOS: rugsėjo 25 d. baigiasi Kauno teritorinės valdybos, įsikūrusios Jūratės g. 19, Kaune, nekilnojamojo turto panaudos (t.y. patalpų panaudos) su Kauno savivaldybe terminas. Iškilo problemų dėl sutarties pratęsimo. Taip atsitiko todėl, kad Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrius Turto valdymo departamento Turto skyriui pateikė informaciją apie viešąją įstaigą Kauno kurčiųjų reabilitacijos centrą, bet ne teritorinę valdybą. Iš tikrųjų visai logiška – visi žmonių su negalia socialinės integracijos projektai vykdomi viešosios įstaigos vardu, tad socialinių reikalų skyrius žino tą įstaigą, kuri disponuoja lėšomis. Tačiau bėda, kad sutartis anksčiau buvo sudaryta su teritorine valdyba, o valdyba, nors pagal Civilinį kodeksą, gavusi savininko sutikimą, gali įsileisti trečiuosius asmenis (šiuo atveju Kauno kurčiųjų reabilitacijos centrą), tačiau pagal savivaldybės vidaus dokumentų tvarką (tai Nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašas) – negali. Tokia galimybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu teigiamą išvadą apie organizacijos reikalingumą ar rekomendaciją pateikia atitinkamas savivaldybės padalinys arba valstybės institucija. Kaip minėta, savivaldybės Socialinių reikalų skyrius parengė pažymą ne apie tą organizaciją. Tuomet padėti Draugijai ėmėsi Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD), t.y. valstybės institucija. Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento Turto skyriui adresuotame laiške, be kita ko, NRD rašo: “Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos struktūrinis padalinys VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras, esantis Kauno teritorinės valdybos patalpose, 2007 m. įgyvendino Neįgaliųjų socialinės integracijos programą (…), ir teikė konsultavimo, informavimo paslaugas (…), organizavo neformalų užimtumą per meną ir dailiuosius amatus.” Paaiškinę Kauno teritorinės valdybos ir Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro ryšį ir santykį, NRD teisininkai rekomenduoja Turto skyriui pratęsti nekilnojamojo turto panaudos sutartį dėl patalpų Jūratės g. 19, Kaune, nes, kaip rašoma, “be šių patalpų Kauno teritorinė valdyba negalės vykdyti savo veiklos”. Tikimasi, kad tokio rašto pakaks, jog Turto skyrius apsigalvotų ir pateiktų Kauno miesto tarybai svarstyti šį klausimą jau artimiausiame posėdyje. Jeigu ne, kaip teigia Draugijos specialistai, tikslo beliks siekti politinėmis priemonėmis. Tačiau panaudos sutartis buvo bent kelis kartus pratęsiama net 13 metų. Todėl logiška paklausti, kodėl niekam neužkliuvo Kauno teritorinės valdybos ir Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro ryšio klausimas anksčiau. Nepanorusieji skelbti pavardžių teigia, kad kažkam parūpo strategiškai patogioje miesto vietoje esantis geros būklės pastatas su dideliu žemės rėžiu. Juolab kad panaudos sutartis niekaip nesaugo nuomininko – jis patalpas naudotis gauna nemokamai, tad ir teisių turi nedaug. Pvz., niekam neatrodo reikšminga, kad Draugija patalpų remontui ir rekonstrukcijai per panaudos laikotarpį yra išleidusi per 2 mln. litų. Tačiau šiuo atveju kurčiuosius palaiko Kauno miesto meras A. Kupčinskas ir kt. atsakingi asmenys, todėl Draugijos vadovai tikisi, kad pačios pesimistiškiausios prognozės nesipildys, ir Kauno teritorinė liks tose pačiose patalpose, kuriose veikia ir dabar. TEISINĖ PAGALBA: Rugpjūčio 14 d. Neįgaliųjų reikalų departamentas surengė pasitarimą bendradarbiavimo teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neįgaliems asmenims padėčiai aptarti. Posėdžiui pirmininkavusi NRD direktoriaus pavaduotoja J. Šliužienė pirmiausia pasidomėjo, su kokiomis problemomis susiduria neįgalieji, naudodamiesi teisine pagalba. Tačiau neįgaliesiems už akių užbėgo Vilniaus m. savivaldybės atstovė, informavusi kad buvo keletas atvejų, kai teko stabdyti teismo posėdį arba jį atidėti dėl nekompetentingo gestų kalbos vertėjo. Teisingumo ministerijos atstovė patvirtino, kad būtina kelti gestų kalbos vertėjų kvalifikaciją, tačiau siūlė žvelgti į problemą plačiau ir plėsti tarnybų, galinčių užtikrinti neįgaliesiems teisinę pagalbą, grupę. Draugijos prezidentė R. Klečkovskaja teigė, kad būtų labai gerai turėti besispecializuojančių vertėjų, kurie būtų mokomi ir rengiami regioniniu principu atstovauti kurčiųjų interesams konkrečiai teismuose. Aštri dar viena problema. Susiklosčiusi praktika rodo, jog vienam neįgaliajam skiriamas tik vienas gestų kalbos vertėjas. Tačiau tokia tvarka sukelia sunkumų ne tiktai patiems gestų kalbos vertėjams, bet ir kurtiesiems. Mat dėl griežtai nustatytos teismo posėdžių trukmės teismo sprendimai skelbiami skubotai ir ne visada aiškiai. Todėl neretai gestų kalbos vertėjai ne tik nesuspėja išversti teismo sprendimo turinio, bet ir suprantamai paaiškinti neįgaliajam svarstytų klausimų esmės. Posėdyje kalbėta ir apie komplikuotą gestų kalbos vertėjų įgaliojimų bei kitų teismuose reikalingų dokumentų tvirtinimo sistemą, apie pavojus vertėjui neturėti transporto po užtrukusio rajone teismo posėdžio grįžti namo, apie teismuose verčiančių vertėjų apmokėjimo tvarką ir skatinimo sistemą. Nenutylėtos grėsmės, kai atokesniuose rajonuose tvarkant turto ir kitokius svarbius reikalus vertėjauti kurtiesiems imasi giminaičiai. Pasidalyta žiniomis apie kaimyninėse šalyse galiojančią praktiką. Užsienio patirtis parodė, kad du neįgaliajam verčiantys specialistai ir trečiasis, atstovaujantis neįgaliojo interesams prieš teismą, arba įdiegta ir tokiose bylose naudojama teismo proceso filmavimo praktika padeda išvengti problemų dėl vertimo tikslumo ir kokybės. Posėdyje pasigirdo ir itin drąsių siūlymų. Pvz., kad galbūt bendradarbiaujant Vilniaus kolegijai, Vilniaus universiteto Teisės klinikai ir Surdologijos centrui tikslinga būtų parengti specializuotas (pagal vertimo sritis ir sudėtingumą) gestų kalbos vertėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, remiantis JAV ir Skandinavijos šalių praktika inicijuoti gestų kalbos vertimo įstatymo projektą. Pasitarime aptartas teisinės pagalbos teikimas akliesiems ir silpnaregiams, psichinę ir protinę negalę turintiems asmenims. Dalyviai nutarė įpareigoti NRD sudaryti gestų kalbos vertėjų sąrašą pagal savivaldybes ir pateikti jį Teisingumo ministerija,. taip pat NRD inicijuoti susitikimą su Teisingumo ministerijos atstovais dėl notarų teikiamų paslaugų neįgaliesiems. INFORMANTAMS: norintieji savo straipsnius įdėti į Kurčiųjų draugijos internetinę svetainę www.lkd.lt turėtų kreiptis į tinklalapio priežiūros specialistę Vandą Vaitkutę antradieniais nuo 10 val. iki 12 val., ketvirtadieniais - nuo 15 val. iki 17 val. Nurodytomis dienomis publikacijas galite atnešti į VšĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro 28 kabinetą arba siųsti el.p. adresu v.vaitkute@inbox.lt POJŪTIS: IAB „Pojūtis“ šiuo metu yra likviduojama. Jos likviduotojas yra AB Turto bankas (tel. pasiteirauti (8-5) 2780988 ). Akcininkai, norintys susigrąžinti investicijas, gali pateikti prašymą dėl akcininkui priklausančių lėšų grąžinimo AB Turto bankui, adresu Kęstučio g. 45, LT-08124 Vilnius.