Naujienos

MINISTRAS: liepos 23 d. darbą pradėjo naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Jis pakeitė iki tol ministerijai vadovavusį Rimantą Joną Dagį. Prieš tai ministras vadovavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. D. Jankauskas yra Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) narys. Yra buvęs Kauno rajono meras, ėjo atsakingas pareigas Kauno apskrities viršininko administracijoje. Yra ankstesnės ir šios kadencijos Seimo narys.
Gimė 1958 m. rugpjūčio 22 dieną tremtyje, Buriatijoje (Rusija). Yra baigęs Kauno technologijos universitetą, gavęs viešojo administravimo magistro laipsnį. 1991-1995 m. valdišką darbą kartu su žmona išmainė į šeimos verslą – dirbo dizaino studijoje „Opus“. Užaugino du sūnus. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovo poste jį pakeitė Rimantas Jonas Dagys, buvęs SADM ministras.

TITRAI: Lietuvos kurčiųjų draugijos kantrybės taurę perpildė šviežiausias ŠMM atsakymas į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2009 m. birželio 17 d. posėdžio, kuriame apsispręsta ką tik priimtą Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009-2012 metų programą taisyti, nutarimą. Sprendimą programą taisyti Komitetas priėmė, kai posėdyje pakviesti dalyvauti LKD atstovai pasiskundė, kad 2009 m. birželį patvirtintoje programoje neliko punkto „Tobulinti teisės aktus, užtikrinančius informacijos prieinamumą kurtiesiems“. Reaguodama į Seimo komiteto nurodymą ŠMM (ji buvo atsakinga už programos rengimą) savo atsakyme, išsiųstame 5 suinteresuotoms šalims, tarp jų ir LKD, rašo, jog ji numato, pagerėjus šalies ekonominei situacijai, bet ne anksčiau nei 2010 metais, parengti nutarimo pakeitimo projektą ir teikti jį Vyriausybei svarstyti. Už šių žodžių slypi mintis, kad kurtieji pagausėjimo laidų, verčiamų į gestų kalbą, ir laidų titravimo pradžios per Lietuvos televiziją sulaukti gali ne anksčiau kaip 2010 metais. Beje, Komitetas tokio programos taisymo delsimo nebuvo numatęs. Programą posėdyje nurodė taisyti tiesiog dabar.

Rašte taip pat netiesiogiai leidžiama suprasti, kad kurtieji... pernelyg atkaklūs. Taip užuominomis pasakoma priminus, kad titrų (oficialiai sakoma „teisės aktų tobulinimas, užtikrinantis informacijos prieinamumą kurtiesiems“) klausimas jau buvo svarstytas Vyriausybės posėdyje, vykusiame 2009 m. gegužę. Tai klausimas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto Nr. XP-2029. Tuomet posėdyje buvo priimtas sprendimas 4 str. nepapildyti nauja 5 dalimi – „Dėl programų transliavimo su vertimu į gestų kalbą“ dėl valstybės biudžeto lėšų stygiaus.

Skaitytojams primename, kad titrais nacionalinėje televizijoje LKD vadovybė pradėjo rūpintis beveik nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Deja, jokių rezultatų nepasiekta iki šiol. Lietuvos televizija, atsikalbinėdama, kad titravimo įrenginys brangus ir neįvardydama jo kainos, metai iš metų atidėlioja jo įsigijimą.

LKD prezidentė R. Klečkovskaja nepasiduoda. Vėl rengiamas raštas Vyriausybei ir ketinama pakartotinai siekti, kad galų gale verčiamų į gestų kalbą bei titruojamų laidų skaičius būtų reglamentuotas ir didėtų. Taip pat ketinama nutraukti paslapties šydą nuo titravimo įrangos kainos. LKD nuomone, kaina turi būti skelbiama viešai.

VERTIMAS: Draugija taip pat ketina kreiptis į komercines televizijas su prašymu peržiūrėti galimybes ypač populiarias kartojamas, pvz., tokias kaip „Srovės“, „Paskutinė instancija“ ir kt., laidas versti į gestų kalbą.

118: prezidentė R. Klečkovskaja liepą susitiko su AB TEO LT generalinio direktoriaus pavaduotoju, Pardavimo ir klientų aptarnavimo tarnybos vadovu dr. Darium Gudačiausku ir aptarė galimybes pateikti užklausas ir gauti atsakymus trumposiomis žinutėmis informacijos telefonu Nr. 118. Iki šiol atsakymai asmenis SMS žinutėmis pasiekdavo, bet klausimų užduoti kitaip, nei paskambinus, buvo neįmanoma. Vadovė džiaugiasi, kad bendrovė geranoriškai reagavo į kurčiųjų pageidavimą. Jie patvirtino, kad techniškai tai įmanomas dalykas. Klientų aptarnavimui įsteigta dukterinė Leo LT įmonė „Linitel“ pageidavo, kad būtų sudarytas kurčiųjų abonentų, norinčių susirašinėti SMS žinutėmis, telefonų numerių sąrašas. Tiesa, verslininkai supranta, kad toks nedidelis kontingentas, kaip kurtieji, niekaip neatpirks aptarnavimo sistemos tobulinimo sąnaudų, todėl ketina informacijos paslaugą trumposiomis žinutėmis teikti ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Taip pat numato taikyti patobulintos sistemos bandomąjį laikotarpį, per kurį įsitikins paslaugos populiarumu ir atsiperkamumu. Taip pat D. Gudačiauskas pastebėjo, kad susirašinėjimui – paklausimams ir atsakymams SMS - gali būti skirtas net visai atskiras informacijos linijos numeris, nebūtinai 118.

STATUSAS: liepos 13 d. NRD direktorė Genovaitė Paliušienė įsakymu sudarė darbo grupę gestų kalbos vertėjo statusui nustatyti. Tokios darbo grupės formavimo poreikis atsirado todėl, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nurodė Vyriausybei atskirai į profesijų sąrašą įrašyti minėtą profesiją ir suformuluoti reikalavimus pareigybei. Pasiūlymai dėl gestų kalbos vertėjo statuso nustatymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui turi būti pateikti iki rugsėjo 1 d. Darbo grupę sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, NRD, ŠMM skyrių vadovai ir specialistai, LKD prezidentė, Panevėžio ir Kauno AGKVC direktorės. Darbo grupei vadovauja G. Paliušienė. Šiuo metu darbo grupė intensyviai dirba ir reguliariai posėdžiauja. Apie darbo rezultatus skaitytojus tikimės informuoti kituose „Akiračio“ numeriuose.

GALIMYBIŲ STUDIJA: Naujienų portale „Delfi“ liepos 27 d. rašinyje „Nelaimės ištiktiems kurtiesiems telefonas 112 nepadeda“ kalbama apie tai, kad kurtieji, be girdinčių žmonių pagalbos, iki šiol negali susisiekti su Bendruoju pagalbos centru (BPC). Jie negali patys trumpąja žinute nei kreiptis į policiją, nei prisišaukti greitosios pagalbos ar ugniagesių. Dabar Lietuvoje taikoma sistema į SMS nereaguoja. LKD viceprezidentė S. Litvinaitė informavo „Delfi“ korespondentus, kad šiuo metu Norvegijos finansinių mechanizmų fondui (pavadinimas sutrumpintas – redakcijos pastaba) yra įteikta projekto paraiška. Jei projektas būtų pripažintas tinkamu, LKD rengtų galimybių studiją, kurios pagrindu nustatytų, koks kurčiųjų poreikis naudotis BPC paslaugomis, ir išsiaiškintų centro technines galimybes. Remiantis išvadomis būtų ieškoma konkrečių pagalbos būdų kurčiuosius įtraukti į sistemą. Centro vadovai technines galimybes su mažomis išimtimis (pvz., kad sistema, galimas daiktas, pirmenybę prieš SMS teiks skambučiui) vertina optimistiškai, bet baiminasi dėl kitų dalykų. Pirmiausia, ar kurtieji suprantamai sugebės informuoti apie juos ištikusią nelaimę ar bėdą. Kitas dalykas, kad gali padaugėti ir melagingų trumpųjų žinučių.

ŽURNALISTIKA: Estijos visuomeninis transliuotojas „Eesti Rahvusringhääling“ (ERR) kurtiesiems organizavo žurnalistikos kursus. Du kurtieji, baigę šiuos kursus, bus įdarbinti žinių su vertimu į gestų kalbą redaktoriais.

Kursus remia Europos Sąjungos socialinis fondas. Juose žurnalistikos ir žurnalistinės etikos pagrindų, laikysenos prieš telekamerą, žinių teksto paruošimo ir vertimo į estų gestų kalbą mokosi šeši atrankos konkurse nugalėję kurtieji. Kursų dalyviai bus supažindinami su darbu televizijoje, televizijos transliacijos ypatumais ir su Suomijos nacionalinės radijo ir televizijos kompanijos (YLE) vertėjų į gestų kalbą darbu.

DAUGIAKALBYSTĖ: Europos Parlamento nariai Ádám Kósa ir Philippe Juvin kreipėsi į naujai išrinktą Europos Parlamento pirmininką Jerzy Buzeką prašydami užtikrinti, kad visi Europos Parlamento posėdžiai būtų verčiami dar į vieną – gestų kalbą. Priminsime, kad Europos Parlamente savo kadenciją pradėjo pirmasis kurčias europarlamentaras vengras Ádám Kósa. Europos Parlamentas įsipareigojęs užtikrinti daugiakalbystę, kad parlamento nariai galėtų dalyvauti diskusijose ir reikšti mintis savo kalba.

Á. Kósa ir Ph. Juvin mano, kad tai būtų svarbu kalbantiems gestų kalba žmonėms ir sustiprintų žmonių su negalia integraciją visuomenėje. Europalamentarai pasiūlė, kad gestų kalbos vertėjas matytųsi salėje esančių monitorių ekranų kampuose.Antrąją Europos Parlamento darbo dieną Ádám‘as Kósa, verčiant jo kalbą iš vengrų gestų kalbos, pradėjo debatus pasisakydamas už nacionalinių mažumų teises, jų kalbų išsaugojimą ir laisvą bendravimą šiomis kalbomis. 

"Akiračio" inf.