|
TELEVIZIJA: nacionalinio transliuotojo politinių debatų laidoje kandidatė į Europarlamentą nuo Lietuvos centro partijos Ulijana Petraitienė pateikė akibrokštą – staiga atsistojo ir pradėjo pasisakymus versti į lietuvių gestų kalbą. Tai labai nepatiko televizininkams. Jie apkaltino p. Ulijaną dalies europarlamentarų diskriminavimu (suprask, kitose laidose kandidatų pasisakymų niekas nevertė), laidų formato griovimu ir kitomis nuodėmėmis. Nusuko kameras į kalbėtojus, kaip ir buvo numatyta iš anksto, ir vertimo žiūrovams beveik nerodė. U. Petraitienės toks elgesys nesutrikdė. Vertė toliau, o po laidos replikavo, kad diskriminuoti dalį kandidatų į europarlamentarus „visai nieko tokio“, nes kurtieji Lietuvos televizijos diskriminuojami nuolat. Triukšmas išėjo į naudą. Likus savaitei iki Europarlamento rinkimų televizijos vertėjai – R. Kiesienė, V. Slovikienė ir A. Šaukeckas – buvo pakviesti į Lietuvos televiziją versti 5 kartojamas laidas „Europarlamento rinkimai 2009“. Na, o netrukus sužinojo, kad pirmąkart istorijoje vers tiesioginėse laidose sekmadienį, birželio 7 d. 11 val. ir 16 val. „Žinių“ laidose dirbo vertėja V. Slovikienė. Nuo 21.15 val. iki 23.20 pasikeisdami laidos svečių pasisakymus ir komentarus apie rinkimų rezultatus į gestų kalbą vertė R. Kiesienė ir A. Šaukeckas. Paklausti, koks jausmas būti tiesioginiame eteryje, pašnekovai sakė, kad dirbo jiems įprastoje „Panoramos“ studijoje, todėl jautėsi gana drąsiai. Įtampą gožė džiaugsmas, kad metų metais ignoruoti kurčiųjų poreikiai galų gale pastebėti. U. Petraitienė mano, kad įtakos įsileisti gestų kalbą į tiesioginį eterį turėjo ir jos telefoninė polemika su Lietuvos televizijos direktoriumi R. Paleckiu. Iš pradžių labai aštri, o paskui rezultatyvi. Dabar jų abipusiu sutarimu brandinama nauja iniciatyva – organizuoti labdaros koncertą, kuriame dalyvautų Lietuvos atlikėjai ir imituojamosios dainos meistrai, o už surinktas lėšas televizijai įsigyti titravimo aparatą.
ASOCIACIJA: gegužės 21 d. Lietuvos teisingumo ministerijoje įregistruota Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacija. Pirmasis rinkiminis suvažiavimas planuojamas šaukti rugpjūtį.
DVIPRASMYBĖS: „Akiratis“ rašė, kad Kauno miesto taryba pritarė Kauno AGKVC statybai prie pastato, esančio Jūratės g. 19, ir pavedė atsakingiems asmenims organizuoti teritorijos prie pastato Jūratės g. 19 detalųjį planavimą, kurio tikslas, kaip rašoma sprendime, „suformuoti žemės sklypą Kauno AGKVC statybai“. Kaip komentavo laikraščiui Kauno AGKVC direktorė R. Leonavičienė, po pastatu esanti žemė yra laikoma valstybės reikmėms skirta žeme ir pastatui nepriskirta. Tai reiškia, kad savivaldybė, norėdama priimti su tokios paskirties žeme susijusius sprendimus, privalo savo veiksmus derinti su apskrities viršininko administracija. Dėl to ji kreipėsi į apskritį, prašydama parengti detaliojo planavimo sąlygas. Tačiau iš rašto teksto susidaro įspūdis, kad Jūratės g.19 adresu bus statomas pastatas prie... esamo pastato. Jau nė užuominos nėra, kad miesto taryba savo sprendimu įpareigojo vertėjų centrui suformuoti atskirą žemės sklypą. Toks teksto turinys laikomas dviprasmišku. Ypač dėl to, kad savivaldybei priklausančioje žemėje biudžetinė įstaiga, šiuo atveju vertėjų centras, statytis pastato negali. Tai draudžia įstatymai. Žinomas ir kitas dalykas, kad netrukus apskričių nebeliks. Tai reiškia, kad kurčiųjų reikalai atsidurs išimtinai savivaldybės rankose. Kauniečiai sujudo, ėmėsi žygių. Juos palaiko ir apskrities viršininko administracija. Dokumentas grąžintas taisyti, paprašyta teksto formuluotes sukonkretinti. Kaip toliau klostosi Kauno apskrities vertėjų centro reikalai, skaitytojus informuosime kituose laikraščio numeriuose.
POSĖDIS: tarpžinybinė darbo grupė, turėjusi spręsti kurčiųjų asmenų profesijos įsigijimo ir įdarbinimo apribojimų dėl sveikatos būklės klausimą birželio 4 d. rinkosi į pirmąjį posėdį. Sveikatos apsaugos ministerijos suformuotos darbo grupės nariai pripažino, kad apribojimai kurtiesiems dirbti neatitinka šiuolaikinių darbo rinkos reikalavimų ir padėties ir yra taisytini. Tad atitinkami teisės aktai bus taisomi ir tobulinami. Nors tokie sprendimai buvo priimti daugiašaliu susitarimu, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai reiškė ir susirūpinimą. Esą sušvelninus reikalavimus kurtiesiems įsidarbinti gali būti pradėta fiksuoti daugiau profesinių ligų. Paprasčiau kalbant, baiminasi, kad kurtiesiems, dirbantiems triukšmo sąlygomis, sparčiau prastės klausa. Tokiu atveju padaugės kreipimųsi į Darbo inspekciją reikalaujant pripažinti profesinę ligą. Pripažinus, kad asmuo susirgo dėl kenksmingų darbo sąlygų, valstybė jam privalo visą likusį gyvenimą mokėti fiksuoto dydžio išmoką. Valstybei kiekvienas toks atvejis yra papildoma finansinė našta. Tačiau darbo grupės nariai, atstovaujantys LKD, tvirtino, kad taip tiesmukiškai traktuoti arba įtarinėti kurčiuosius piktnaudžiavimu, yra neteisinga. Lygiai taip pat triukšmas veikia ir girdinčiojo, ir neprigirdinčiojo asmens klausą. Tad profesinių ligų rizika išlieka visiems vienoda. Ir apsigynė. Atskirai diskutuota dėl ribojimų kurtiesiems tapti vairuotojais profesionalais. Iš pradžių susitikimo iniciatoriai tikino, kad Lietuva laikosi Europos darbuotojų saugos ir sveikatos standarto. Vėliau vis dėlto nusileido ir žadėjo pasidomėti analogiška užsienio šalių patirtimi bei pasitarti, ką galima būtų dėl kurčiųjų padaryti Lietuvoje.
KONVENCIJA: birželio 3 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje vyko Neįgaliųjų teisių konvencijos pristatymas. Į renginį pakviesta neįgaliųjų organizacijų, NRD, ŠMM atstovų. Aptariant atskiras Konvencijos nuostatas LKD prezidentė R. Klečkovskaja išdėstė kurčiųjų pretenzijas dėl nacionalinės televizijos – nenaudojami titrai, teletekstai, mažos laidų, verčiamų į gestų kalbą, apimtys. Išklausęs LKD atstovę komiteto pirmininkas D. Jankauskas aiškino, kad Konvencijos ratifikavimas būtent ir įpareigos Vyriausybę skirti daugiau dėmesio neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti, atitinkamų poįstatyminių aktų rengimui. Štai kodėl taip svarbu, kad Konvencija būtų kuo greičiau ratifikuota. Taip pat pirmininkas pažadėjo surengti komiteto posėdį, kuriame dalyvautų visos su kurčiųjų problemomis susijusios šalys - televizijos, Kultūros ministerijos, Kurčiųjų draugijos atstovai.
Kai dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos vertimo į lietuvių kalbą, tai buvo pripažinta, kad jame yra daug netikslumų. Duotas nurodymas iki rudens Vyriausybės kanceliarijos vertėjams dokumentą išversti iš naujo. Manoma, kad naujoji šalies prezidentė savo dekretu į rudens sesiją susirinkusiam Seimui teiks ją ratifikuoti.
PRISTABDĖ: Neįgaliųjų reikalų departamentas gegužės 21 d. iniciavo nevyriausybinių organizacijų susitikimą su savivaldybių atstovais dėl paslaugų neįgaliųjų bendruomenėje projektų finansavimo tvarkos. Po ilgų diskusijų prieita susitarimo, kad naują mūsų spaudoje plačiai aptartą finansavimo modelį per savivaldybes pradėti taikyti tik nuo 2011 metų. Taip pat apsispręsta dėl pereinamojo laikotarpio, per kurį prie kiekvienos savivaldybės bus suburta neįgaliųjų taryba, kuri rūpinsis konkrečioje savivaldybėje gyvenančių neįgaliųjų reikalais.
KURSAI: birželio 9-12 dienomis 36 val. kvalifikacijos tobulinimo kursą išklausė 10 gestų kalbos vertėjų iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių. Specialistai įgūdžius tobulino pagal 1 lygio programą. Tai dar palyginti nedidelę darbo praktiką turintys vertėjų centrų ir kurčiųjų reabilitacijos centrų vertėjai. Dalis jų buvo priversti į seminarus vykti savo lėšomis – jų organizacijos kvalifikacijos tobulinimui visiškai neturi pinigų. Dėl tos pačios priežasties mokymuose negalėjo dalyvauti Klaipėdos ir Panevėžio AGKVC neseniai dirbti pradėję darbuotojai. Kursus pagal Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo programos 2009 m. projektą surengė Surdologijos centras.
IŠMOKOS: birželio 3 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva vyko neseniai suburtos darbo grupės prie Socialinių reikalų tarybos dėl ilgalaikių socialinės politikos prioritetų posėdis. Įdomu, kad į darbo grupę buvo pakviesta anaiptol ne visų neįgaliųjų organizacijų atstovų. Darbo grupėje dirba po Lietuvos Carito, NVO vaikams konfederacijos, LKD, „Vilties“ bendrijos, savivaldybių asociacijos ir SADM atstovą. Ilgalaikius socialinės politikos prioritetus šiuo atveju reikia suprasti kaip Lietuvoje mokamų išmokų ir pašalpų peržiūrėjimą ir rekomendacijų dėl jų būtinumo pateikimą. Tai reikėjo padaryti iki birželio 11 d.
LNF: Lietuvos neįgaliųjų forumas artimiausiu metu ketina rengti išvažiuojamuosius posėdžius į rajonus ir su vietos savivaldomis diskutuoti apie tai, kaip jos ketina teikti paslaugas neįgaliesiems. Šitokiu būdu ketinama paskatinti savivaldybes nuo šiol daugiau dėmesio skirti neįgaliųjų reikmėms.
POETAI: birželio 6 d. kurtieji literatai dalyvavo Nepriklausomų rašytojų vasaros šventėje. Tarp gausaus būrio poetų iš visos Lietuvos eiles skaitė : S. Abromaitienė, R. Diečkuvienė, A. Juciuvienė, A. Stankevičienė. Buvo aptarti einamieji reikalai, apdovanoti brandžiausi praėjusio sezono poetai ir tradiciškai ąžuolo vainikais pagerbti „Vasaros poezijos šventės – 2009 m“ laureatai.
STOVYKLA: bendrija PAGAVA po metų pertraukos organizuoja tradicinę vaikų vasaros poilsio stovyklą PAGAVIUKAS. Stovykla vyks birželio 20-28 dienomis. Stovyklos vieta: stovyklavietė "TRIMITAS", esanti netoli Panevėžio, adresas: Tiltagalių km., Karsakiškio seniūnija, Panevėžio raj. Stovykloje vaikai ne tik linksmai ir turiningai praleis laiką, bet ir leis pailsėti mamoms ir tėveliams.
lkd.lt inf.
|
