Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
 

 

 

  

Talka - Šv.Kazimiero Nr. 3 pastate.


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Trumpai apie mus vasario mėn.2009 02 26

“DIALOGAS SU LIETUVA”: ELTA skelbia, kad sausio 29 d. su valdžia kalbėtis panoro apie 400 profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Daugiausia klausimų buvo užduota finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrams. Visuomenės atstovai domėjosi pačiais įvairiausiais dalykais.
Vis dėlto Vyriausybėje vykusį socialinį forumą tiksliau būtų buvę pavadinti “Dialogu su girdinčiąja Lietuva”. Iš tiesų, kad ir kurtieji galėtų sužinoti atsakymus į visus Lietuvą dominančius klausimus, visos su kurčiaisiais susijusios grandys pasirūpino: vertėjai į Vyriausybę atvyko. Tačiau techninės galimybės parodyti kurtiesiems valdžios ir visuomenės dialogą nebuvo sudarytos. Internete numatytai skelbti informacijai tebuvo parengta viena kamera, kuri “sekiojo” kalbėtojus. Kamera, kuri būtų nukreipta visą laiką į vertėjus, nepasirūpinta. LKD viliasi, kad ateityje tokios klaidos nepasikartos.

NEĮGALIŲJŲ FORUMAS: vasario 4 d. įvyko neeilinis visuotinis asociacijos “Lietuvos neįgaliųjų forumas” narių susirinkimas. Naująja LNF prezidente tapo Rasa Kavaliauskaitė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė. Į LNF tarybą taip pat išrinkta po vieną beveik visų stambiausių neįgaliųjų organizacijų atstovų, iš viso 7 asmenys. Lietuvos kurčiųjų draugijai atstovaus Respublikinio KRC juristas Linas Vinickas. Susirinkime taip pat buvo patvirtinti nauji asociacijos įstatai bei numatytos 2009 m. veiklos kryptys. Daugiausia dėmesio šiemet LNF numato skirti tarptautiniams teisės aktams ir kt. svarbiems dokumentams ir jų derinimui su Lietuvos įstatymais. Taip pat sieks stiprinti forumo pozicijas, atstovaus neįgaliųjų organizacijoms, bendradarbiaus su savivaldybėmis, apskritimis, dirbs su politikais.

PATVIRTINO: 2009 m. vasario 9 d. įsakymu patvirtintas Neįgaliųjų reikalų departamentui prie SADM 2009 m. perduotų valstybės biudžeto lėšų neįgaliųjų socialinės integracijos programoms vykdyti paskirstymas. NRD per 15 dienų įsipareigojo informuoti neįgaliųjų organizacijas apie kiekvienai skiriamas lėšas, pradėti su jomis sutarčių pasirašymą.

VIEŠINIMAS: 2008 m. gruodžio 15 d. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintas tvarkos aprašas dėl informacijos teikimo apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir pasiektus rezultatus vykdant neįgaliųjų socialinės integracijos priemones. Nuo šiol ne rečiau kaip du kartus per metus Departamentui vykdytojai teiks ataskaitas, kaip ir kur viešino vykdomą veiklą. Nurodyta tai daryti interneto svetainėse (privalomai), spaudoje, radijuje, televizijos programose ir kt. Tvarkos apraše taip pat pateikti reikalavimai informacijos turiniui. Naujoji tvarka turėtų užtikrinti geresnį neįgaliųjų organizacijų veiklų viešinimą, padėti susidaryti tikslesnį vaizdą, ar tikslingai naudojamos neįgaliesiems skiriamos lėšos.

TELEVIZIJA: opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovė Loreta Graužinienė siūlo nustatyti Lietuvos televizijai (LTV) privalomą transliacijos valandų skaičių su vertimu į gestų kalbą. Pagal pataisą, „per savaitę Lietuvos televizija turėtų transliuoti ne mažiau kaip 20 valandų laidų ar audiovizualinių kūrinių su vertimu į gestų kalbą“. Tokį pranešimą išplatino BNS.
Taip pat siūloma, kad ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos televizijos transliuojamų programų būtų transliuojama su lietuviškais subtitrais, šią paslaugą teikiant teletekstu.
Primename, kad daugelyje šalių transliuojamos televizijos laidos turi vadinamuosius „paslėptus subtitrus“, kurie įjungiami naudojant teletekstą. O daugelio BBC televizijos kanalų subtitruojamos visos transliuojamos laidos.

BE ALGŲ: UAB “Tagatis” septyniolikai kurčiųjų nesumoka už keturių mėnesių darbą. Gruodžio 29 d. konditerijos gaminių įmonei buvo išjungta elektra. Tai buvo pirmoji diena po švenčių. Kurčiuosius ištiko šokas. Apie bendrovės finansines bėdas iki tol jie beveik nieko nežinojo. Vadovai susitikti su darbuotojais vengia. Žmonės, netekę vilties atgauti savo uždirbtus pinigus, pagalbos kreipėsi į Respublikinį kurčiųjų reabilitacijos centrą. Juristo L. Vinicko padedami jie ketina savininkams rašyti griežtą raštą.
UAB “Tagatis” keletą metų buvo laikoma viena iš atviriausių kurtiesiems įsidarbinti įmonių. Gaminamais skanėstais įmonė dosniai parėmė keletą kurčiųjų renginių. Po jos sparnu prieglobstį nuo nedarbo rado ne vienas kurčias vilnietis ir net ne vienas “Vikados” darbuotojas, kai čia buvo pradėti mažinti etatai. Dar visai neseniai įmonėje dirbo 80 kurčiųjų. Yra LKD narių, bendrovėje išdirbusių po dešimt metų. Masiškai kurtieji ėmė palikti “Tagatį” pernai, kai bendrovė pradėjo vėluoti sumokėti atlyginimus arba su darbuotojais atsiskaitydavo nepilnai.
MAŽĖJA DARBO: sumažėjus užsakymų trijų mėnesių laikotarpiui (nuo vasario iki gegužės) UAB “Atropa” trumpina darbo savaitę iki keturių dienų. Taip administracija tikisi sutaupyti vandens, elektros, šilumos. Daugiausia įmonė gauna užsakymų iš Anglijos. Kai krito svaro kursas, užsienio šalyje prasidėjo sąstingis. Anglų nesėkmės atsiliepė ir Lietuvai. “Atropos” direktorė R. Ramonienė tikisi, kad vėlyvą pavasarį gamyba turėtų atsigauti. Nepilną darbo savaitę, jos žiniomis, dirba ir beveik visos neregių įmonės.
LGK KURSAI: vasarį penkiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje - prasidėjo apie keturis mėnesius truksiantys lietuvių gestų kalbos kursai miesto žmonėms, kurčius vaikus auginantiems tėvams, naujiems sistemos specialistams. Šiauliuose lietuvių gestų kalbos pagal specialiai pritaikytą programą taip pat pradėjo mokytis pirmoji policininkų ir ugniagesių grupė. Kaune analogiškai – pirmoji medicinos darbuotojų grupė. Visų mokymų trukmė – 50 valandų. Kursų lektoriai – struktūrinių fondų projekto lėšomis apmokyti lektoriai. Mokymus organizuoja Surdologijos centras iš Neįgaliųjų reikalų departamento Lietuvių gestų kalbos vartojimo programos priemonėms skiriamų lėšų.

RŪPINASI: Kauno apskrities lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė reguliariai susirašinėja su Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijos sekretoriumi Zane Hema. Būtent iš šios pusės neseniai dar tik kuriama Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacija sulaukė pagalbos ir siūlymų, kaip apibrėžti lietuvių gestų kalbos vertėjo statusą. Kol kas Lietuvoje politikai vis dar abejoja, kokiai grupei specialistų vertėjus priskirti – prilyginti užsienio kalbos vertėjams, socialiniams darbuotojams ar pan. Ponas Zane patarė vadovautis Neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsniu “Prieinamumas”. Sekretorius rašo: “9 straipsnis kalba apie kurčiuosius žmones, kurie vartoja gestų kalbą, ir tas straipsnis teigia būtinybę dėti visas pastangas, kad būtų kurtiesiems suteiktos gestų kalbos vertėjų paslaugos.” Jis informuoja, kad straipsnio redakciją Konvencijai parengė Pasaulio kurčiųjų federacija, talkinama Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijos. Iš šio laiško aiškėja, kad ir daugiau valstybių susiduria su sunkumais, apibrėždamos gestų kalbos vertėjo “profesiją”.

KOMPENSUOJAMOJI TECHNIKA: remdamasis neįgaliųjų asociacijų siūlymais ir atsižvelgęs į tai, kad sumažėjo valstybės lėšų, Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie SADM ketina artimiausiu metu tikslinti aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo kompensavimo tvarkos aprašą. Dėl to neįgaliųjų asociacijos buvo paprašytos deleguoti po atstovą į naujo tvarkos aprašo rengimo darbo grupę. Kurčiųjų draugijos atstovė prezidentė Roma Klečkovskaja siekia padidinti populiarių tarp kurčiųjų kompensuojamųjų priemonių apimtis bei siūlyti įtraukti į sąrašą naują kompensuojamąją priemonę - automobilių navigacinį įrenginį (GPS), padedantį vairuotojams orientuotis kelyje. Apie darbo grupės priimtus sprendimus ir kaip sekėsi įtvirtinti kompensuojamų priemonių sąraše Draugijos siūlymus, skaitytojus informuosime kituose “Akiračio” numeriuose.

LAIMĖJO: RKRC laimėjo ir vykdys LR, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti fondo projektą “LKD organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimas bei darbuotojų kvalifikacijų kėlimas”, trumpiau vadinamą “Tobulėkime kartu”. Šio projekto lėšomis kels kvalifikaciją ir įgys trūkstamų žinių sistemos buhalteriai, vadovai, socialiniai darbuotojai ir kt.

KEIČIA ĮSTATYMĄ: Seimas ketina priimti Socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 7, 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 24, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Kritiškai keitimus įvertino Neįgaliųjų reikalų departamentas - remdamasis parengtu projekto variantu, parengė savo įstatymo keitimo variantą. Įstatymo keitimų ir papildymų esmė – mažinama valstybės parama neįgaliųjų įmonėms. Šiuo metu dėl pataisų vyksta debatai.

NOMINACIJOS: Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyris pakvietė Vilniaus KRC teatrą “Mimika” kovo 28 d. atvykti į Tauragės kultūros centrą. Čia kurčiųjų teatro laukia net kelios nominacijos. Tarptautinei teatro dienai organizuojamame renginyje – Lietuvos mėgėjų teatro šventėje “Tegyvuoja teatras IV” - spektaklio “Gyvasties prisilietimas” scenografas Nojus Petrauskas (teatro režisierės sūnus) bus apdovanotas už ryškiausią sezono scenografiją. Už to paties spektaklio kostiumus dailininkė Virginija Matuzevičiūtė taip pat gaus diplomą. Na, ir visų svarbiausia, kad Vilniaus KRC teatro “Mimika” režisierės Janinos Mažeikienės spektaklis “Gyvasties prisilietimas” pelnė ryškiausio sezono spektaklio nominaciją. Tad kovo 28 d. kurčiųjų teatro režisierės lauks pats garbingiausias šventės apdovanojimas - statulėlė “Tegyvuoja teatras”. Galimas dalykas, ne tik jos.

PAŽINTIS: Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras kovo 16 d. organizuoja pažintinę ekskursija į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus. Registracija vyks iki kovo 6 d. Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre, 28 kab. (Šv.Kazimiero g. 3, Vilniuje). Paskubėkite, nes vietų skaičius ribotas.

KRIZĖ: kovo 5 d. 16 val. Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre vyks paskaita „Ekonominė krizė. Kas tai? Kaip išgyventi?". Kvalifikuoti specialistai kalbės apie šiandieninę darbo rinkos padėtį ir ekonominę situaciją Lietuvoje.

AUKLĖTOJAI: LKD susirūpino susidariusia padėtimi VKNRPC. Profesiniame centre steigėjo (Švietimo ir mokslo ministerija) nurodymu iš šešių auklėtojų etatų liko tik vienas. Centro ugdytiniai vakarais faktiškai lieka be priežiūros. Remdamasi tuo, kad dauguma besimokančių jaunuolių turi ne tik klausos sutrikimą, bet ir antrinių negalių, taip pat jiems reikia bendravimo gestų kalba, Draugija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama išimties tvarka leisti VKNRPMC palikti mažiausiai tris auklėtojų etatus ir įgalioti ŠMM skirti papildomą finansavimą užtikrinant trijų auklėtojų etatų išlaikymą ištisus metus. Rašte akcentuojama, kad tai yra vienintelė Respublikoje profesinė kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla, kurioje mokiniai mokomi lietuvių gestų kalbos pagrindu.

ĮSITVIRTINO: vasario 11 d. naujienų portale “Delfi” paskelbta informacija apie tai, kad VDU Užsienio kalbų centre tarp visuomenei ir studentams siūlomų mokytis 18 kalbų yra ir lietuvių gestų kalba. Savo ruožtu informuojame, kad centre jos moko kurčio ir girdinčio lektorių pora A. Bražinskas ir R. Leonavičienė.

PIEŠINIAI: Lietuvos kurčiųjų draugija su partneriais įgyvendina Griundtvig 2 projektą “Aš – Europoje, Europa – manyje”. Pagal jo veiklas skelbiamas to paties pavadinimo piešinių konkursas. Jame kviečiami dalyvauti sutrikusios klausos asmenys nuo 14 iki 29 metų. Konkursas vyks nuo vasario 23 iki balandžio 1 d. Kur siųsti piešinius, kokie reikalavimai piešinio formai ir turiniui, kitą svarbią informaciją jūs galite rasti Draugijos interneto svetainėje www.lkd.lt skelbiamuose piešinių konkurso nuostatuose.

“TYLA”: Vilniaus KRC šokių kolektyvas “Tyla” pateko į Lietuvos televizijos organizuojamos laidos “Talentų ringas” atlikėjų pusfinalį. Dėl teisės dalyvauti finale mūsų šokėjai varžysis kovo 1 d.





 
Žingsneliu atgal  Į viršų