|
Besibaigiant mokslo metams, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) mokiniai ir mokytojai dalyvavo įspūdingoje edukacinėje išvykoje jaunimui „Kuria kalba kalbėsimės, baltai?“
Projekto autoriai – PKNPM ir Panevėžio Europos informacijos centras-Europe Direct. Pasak šio centro vadovės Alinos Misiūnienės, susitikimų Europos Komisijos atstovybėje Latvijoje, „ES namuose“ Rygoje, Rygos kurčiųjų internatinėje mokykloje metu buvo pristatyta ES jaunimo politika, pateikti konkretūs dalyvavimo jaunimo politikoje pavyzdžiai ir galimybės daryti įtaką aktualiems ES sprendimų priėmimo procesams. Jaunimas sužinojo apie ES vykdomas priemones, integruojant negalės žmonės į visuomenę. Visą išvykos laiką dirbo gestų kalbos vertėjai.
„Tai labai kūrybiškas, išradingas ir naudingas projektas“, - išlydėdama panevėžiečius pažymėjo „ES namų“ Rygoje konsultantė Gunita Eberte.
Pasak PKNPM direktorės Danutės Kriščiūnienės, sklandžiai projekto eigai įtakos turėjo ir svarūs paruošiamieji darbai. Panevėžio „Vyturio“, 9-osios, „Saulėtekio“ vidurinių mokyklų bei „Verdenės“ pagrindinės mokyklos mokinius ir mokytojus labai sudomino dar prieš išvyką išdalinta informacinė medžiaga - lietuvių ir latvių gestų kalbos daktilinės abėcėlės bei latviški-lietuviški mini žodynai. Po pirmųjų pamokėlių, vykusių PKNPM, jau kiekvienas dalyvis mokėjo parodyti savo vardą ir kai kuriuos žodžius.
Rygos kurčiųjų internatinėje mokykloje atvykstančių svečių iš Panevėžio laukė visa bendruomenė: mokiniai ir mokytojai (mokosi 115 mokinių, dirba 59 pedagogai). PKNPM direktorė D. Kriščiūnienė pristatė susirinkusiems Panevėžio kurčiųjų mokyklos tikslus, uždavinius, veiklą; akcentavo šio projekto aktualumą kurtiesiems ir girdintiesiems. Visiems susirinkusiems buvo išdalinta medžiaga su kai kurių latviškų ir lietuviškų žodžių reikšmių palygimais, lietuviška-latviška daktilės abėcėle.
PKNPM gestų kalbos mokytoją Vilių Glušoką klausimais apipylė tikras „kalbančių rankų miškas.“ Rygos kurčiųjų mokyklos mokiniams rūpėjo: „Kodėl lietuviškai katinas rodomas toks liūdnas, o pavasaris latvių kalba rodomas kitokiais gestais? Ir dar daugybė kaip ir kodėl klausimų. Po draugiško ir intensyvaus bendravimo Rygos kurčiųjų mokyklos direktorė visus svečius pakvietė pasivaišinti pyragu ir arbata, o prie puodelio arbatos abi kurčiųjų ugdymo mokyklų vadovės aptarė tolesnes bendradarbiavimo kryptis. Atsisveikinę su svetinga Rygos kurčiųjų mokyklos bendruomene, panevėžiečiai gėrėjosi Rygos senamiesčiu, aplankė Istorijos ir okupacijos muziejų.
Grįždami į Panevėžį girdintys mokiniai buvo tvirtai įsitikinę, kad gestų kalba yra ne tik kurčiųjų gimtoji, bet ir tokia kalba, kurią ir mokytis, ir bendrauti yra labai įdomu.
„Projektas pranoko lūkesčius. Nemanėme, kad vaikai, neturintys jokių klausos sutrikimų, norės ne tik kalbėti, bet imsis gestais rodyti dainos žodžius ir taip šiltai susibičiuliaus su Lietuvos ir Latvijos kurčiaisiais, apsikeis elektroniniais adresais,“ – džiaugėsi Panevėžio Europos informacijos centro-Europe Direct vadovė Alina Misiūnienė.
Laima LAPĖNIENĖ
|
