|
Šį rudenį, nesilaikydami nusistovėjusių tradicijų, Telšių kurčiųjų draugijos „Tyla“ nariai Tarptautinę kurčiųjų dieną paminėjo neįprastai: organizacijos atstovai susitiko su miesto meru Vytautu Kleiva, vyko į pažintinę kelionę po savo rajoną.
Kurtieji domėjosi, kaip merui sekasi įgyvendinti savo programą, su kokiomis problemomis susiduriama. Per susitikimą meras pasveikino su artėjančia Tarptautine kurčiųjų diena, gyrė kurčiųjų draugijos „Tyla“ pirmininką Stasį Kavolių už iniciatyvą. Pirmininko dėka savivaldybė klausos negalią turintiems rajono moksleiviams skyrė lėšų klausos aparatams įsigyti. Miesto visuomenė mato kurčiųjų pastangas puošiant Telšius: Plungės gatvės prieigoje, Rainių kelio link kurtieji sodino savo užaugintus sodinukus, dabar juos prižiūri. Visuomenę sudomino graži gestais imituojamų dainų programa, floristinių darbų parodėlės.
Pirmininkas džiaugiasi žmonių aktyvumu: į floristikos būrelio užsiėmimus ateina jaunų žmonių, su bendruomenės nariais įsitraukiama į miesto talkas, dalyvaujama įvairiose akcijose.
Telšių apskrities laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ informavo visuomenę apie artėjančią Tarptautinę kurčiųjų dieną, priminė pasaulio kurčių žymių žmonų pasiekimus bei Telšių kurčiųjų draugijos „Tyla“ narių pastangas įprasminti gyvenimą.
S. Kavolių labai džiugina, kad klausos negalią turintys žmonės jau turi motyvaciją tęsti mokslus: R. Žulkutė įstojo į Žemaitijos kolegijos Telšių fakultetą, šiais metais penkiese išvyko mokytis į Vilnių, vienas į Šiaulius ir vienas į Plungę.
Svečiuojantis pas merą, S. Kavolius patikino ir toliau su aktyvistais prisidėsiantis prie Žemaitijos sostinės gražinimo. Atsidėkodamas meras V. Kleiva bendruomenei pasiūlė autobusą, kad galėtų aplankyti mažesnius rajono miestelius ir savo akimis pamatytų pozityvius pokyčius.
„Kadangi keliauti savo lėšomis dabar brangu, žinią žmonės sutiko su entuziazmu. Pasirinkome maršrutą, kad gautume naujų žinių: aplankėme miestelius, apžiūrėjome pavyzdingai tvarkomas rajono sodybas, daug įdomaus pamatėme ir sužinojome nuvykę į netradicinę Aldonos Simonavičiūtės sodybą, atstatytą Biržuvėnų dvarą. Apie šias sodybas norėtume papasakoti skaitytojams“, – teigė pirmininkas.
Kelionės įspūdžiai
Pirmiausia telšiškiai apsilankė rajone gerai žinomos bibliotekininkės Aldonos Simonavičiūtės etnografinėje sodyboje Luokės seniūnijoje. Netradicinės sodybos savininkė užveisusi senovinių gėlių gėlynus, medinis namelis apkabinėtas įvairios paskirties geležiniais antikvariniais daiktais. Troba su dekoruotu balkonu labai primena pasakų namelį. Vėliau visi nuvyko pas jos seserį Laimą. Abi seserys davė pradžią Biržuvėnų dvaro etnografinio muziejaus įkūrimui.
Į Biržuvėnų dvaro sodybą atvykusius ekskursijos dalyvius pasitiko bibliotekininkė Diana Šimkuvienė.
Istoriniuose raštuose Biržuvėnų karališkasis dvaras minimas nuo XIV a. Dar jis vadinamas Gorskių dvaru, nes čia vėliausiai žemes valdė dvarininkų Gorskių giminė: buvo pastatyta kalvė, lentpjūvė, vandens malūnas, kartono fabrikas. Lietuvą okupavus Rusijai, dvaras buvo nacionalizuotas, įsikūrė tarybinio ūkio administracija, mokykla, biblioteka.
2004 m. dvare kilo gaisras, dalis eksponatų buvo išgelbėta. Aldona ir Laima Simonavičiūtės po gaisro plovė, valė, tvarkė išlikusius eksponatus. Dabar buvusios mokyklos patalpose saugoma apie 1500 etnografinių vertybių: tekstilės gaminiai, įvairių amatų įrankiai, žemės ūkio padargai, pinigų kolekcija, ikonografija ir kita. Čia buvo rasti du dvaro lobiai. Po gaisro virš bibliotekos tarplubio iškrito dvaro archyvas – keturi nuotraukų albumai. Kiek vėliau iš Prancūzijos atvyko paskutinių šio dvaro savininkų Gorskių dukra ir atsivežė brolio nubraižytą schemą. Pagal ją, badant žemę su štanga, aptiktas antras dvaro lobis: puošnūs porcelianiniai indai ir vyno buteliai. Dabar jie eksponuojami Žemaičių vyskupystės muziejuje.
Restauruojant sudegusią sodybą stengtasi išsaugoti, kaip manoma, Gorskių plytinėje degtas plytas su garsios giminės herbu. Šis dvaras 2008 m. paskelbtas kultūros paminklu. Šalia yra kryžius skenduoliams, tvenkiniai, senosios Gorskių giminės kapinės, kurios buvę jau užžėlusios mišku... Rūmus su fligeliu supa didelis parkas, išsidėstęs Virvyčios upės pakrantėse. Tvarkant dvarą, daug pastangų įdeda A. Simonavičiūtė, kartais aplinkinių švelniai vadinama Gorskaite.
Apžiūrėję senovinę architektūrą, eksponatus, kurtieji nusifotografavo ir prie šių laikų statinio „Auksinis elnias“, kuriame vyksta pobūviai. Ekskursijos dalyvius taip sužavėjo dvaras ir jo aplinka, kad dauguma jų nusprendė atvykti čia ilgiau pabūti šiltesniu metų laiku.
Po rajoną keliaujančius žmones domino ir gražios šiuolaikiškai tvarkomos sodybos.
„Gyvi pavyzdžiai – geriausia priemonė uždegti žmones ieškojimams ir veiklai. Pro žmonių akis pastangos ir gėris nepraslysta“, – sakė Telšių kurčiųjų draugijos „Tyla“pirmininkas S. Kavolius.
Aldona Gema Stankevičienė–Macionytė
 |
| Minėdami Tarptautinę kurčiųjų dieną Telšių kurčiųjų draugijos „Tyla“ nariai susitiko su miesto meru Vytautu Kleiva. |
|
