|
Spalio 1 ir 4 dienomis Keistuolių teatre surengti du spektakliai sutrikusios klausosi vaikus auginančioms šeimoms su vertimu į lietuvių gestų kalbą. Meninis vertėjas – Vytautas Pivoras.
Vaikystėje teatras mums atrodo šventovė – neatskleista paslaptis, kai kam gal tikras stebuklas. Todėl bendrijos PAGAVA tėvai stengiasi, kad jų kurti vaikai teatre taip pat galėtų patirti kažką nepaprasto, o ne tik sėdėtų ir žiūrėtų, kažką suprasdami, kažko ne. Labai norėjome, kad kurti vaikai pamatytų jiems pritaikytą spektaklį. Ir, atrodo, mažas stebuklas įvyko – šiais metais Keistuolių teatre, spektaklyje „Mano senelis buvo vyšnia“.
Pirmas stebuklas – šalia tikrai puikių Keistuolių teatro aktorių Aldonos Vilutytės, Vytauto Rašimo ir Daliaus Skamarako matyti kurčiąjį Vytautą Pivorą, vaidinantį ir improvizuojantį gestais, – gražų, baltą ir kiek paslaptingą. Vaidinantį, o ne tik verčiantį į gestų kalbą. Matyti, kaip viena dekoracija virsta kita čia pat akyse, kaip vienas veikėjas tampa kitu. Kaip virvės tampa medžio šakomis, o iš nuotraukų galima sukurti nuostabią istoriją. Pajausti, kad pasaulis nėra tik juodas ar baltas, geras ir blogas. Patikėti, kad gali atsitikti daug keistų dalykų: kad vyšnia kvėpuoja, o į širdį kartais duria keistas dyglys....
Antras stebuklas – du spektakliai, perpildyta salė. Visiems buvo didelė šventė. Ir sekmadienį į Vilnių atvažiavusiems kurtiems vaikams iš Šiaulių, Tauragės ir Panevėžio, ir trečiadienį į teatrą susirinkusiems vilniečiams. Ir ne tik mažiesiems. Jeigu paaugliai atėjo pažiūrėti spektaklį antrą kartą, jeigu tėvų atitemti pradinukai pagyvėjo, pralinksmėjo ir suprato, kad vaidinama jiems. Jei vaikai pajuto, kad tai ne tik komedija, bet ir liūdnas spektaklis,- bendrijos PAGAVA pastangos ir įdėtas darbas pasiteisino. Galbūt ir pedagogai po renginio turėjo puikią progą pakalbėti su vaikais apie tokį skaudų ir paslaptingą dalyką kaip mirtis, apie meilę, šeimą ir kitus svarbius dalykus. Gal mamos net sugebėjo paaiškinti tokią „nesąmonę“, kodėl tas senelis buvo vyšnia. O gal tiesiog norėjo stipriau apkabinti savo vaikus... Vis dėlto teatras yra šventovė.
Įgyvendinti PAGAVOS tėvų svajonę šiais metais padėjo Neįgaliųjų reikalų taryba ir Kultūros ministerija, finansavusios projektą „Integruoti kultūros renginiai kurtiesiems“.
Vilma KISNIERIENĖ
Bendrijos PAGAVA narė
 |
|
Vytautas Pivoras ne tik vertė į gestų kalbą spektaklį, bet ir vaidino.
PAGAVOS archyvo nuotr.
|
|
