|
Panevėžyje - dviguba šventė
Ilgas ir šiltas šių metų ruduo atnešė didelę šventę ir į Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centrą. Kartu su Pasauline kurčiųjų diena buvo švenčiamas Panevėžio teritorinės valdybos įkūrimo 35 – metis. Į šventiškai papuoštą salę rinkosi miesto ir rajono kurtieji, svečiai iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Rokiškio, Biržų. Mielas ir malonus senų draugų susitikimas – šurmulys, pasisveikinimai, džiaugsmas susitikus...
Prie svečių stalo garbingi svečiai: LKD pirmininko pavaduotoja V. Vaitkutė, Panevėžio miesto mero pavaduotojas P. Luomanas, miesto Socialinės paramos skyriaus vyriausias specialistas R. Telksnys, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos direktorė D. Krikščiūnienė, „Elkados“ atstovė S. Bajorūnienė...
Šventė prasidėjo nuo centro dirbančiųjų padėkos ir sveikinimų PTV pirmininkei A. Braždžiūnienei. Koncertinę-šventinę programą vedė centro meno vadovė G. Sipavičienė. Buvo pagerbti ir apdovanoti aktyviausi saviveiklininkai, aktoriai, visuomenininkai, klubo „Atgaiva“ aktyvistai – kurtieji, kurių dėka Panevėžio vardas skamba kurčiųjų respublikiniuose koncertuose, teatrų festivaliuose ar menininkų susibūrimuose.
Pagrindinį pranešimą skaitė Panevėžio TV pirmininkė A. Braždžiūnienė. Buvo trumpai apžvelgtas 35 metų darbo kelias nuo 1971 m. iki šių dienų. Pradžia buvo nelengva, kai TV buveinė glaudėsi prie kurčiųjų įmonės, vėliau Sodų gatvėje, Katedros aikštėje, Vilniaus gatvėje. Keičiant patalpas patirta daug rūpesčių ir vargų. Darbo sąlygos tiko tik socialiniam darbui, tačiau tik kurčiųjų ir TV vadovų geranoriškumo ir optimizmo dėka sugebėta neapleisti ir vystyti kultūrinį darbą iki šių dienų. Kai kurtieji dabar turi didelius ir gražius bendruomenės rūmus, turi kur repetuoti saviveiklininkai ir aktoriai. Mėgstantys rankdarbius gali pakelti savo meistriškumą, ką rodo turtinga ir labai įdomi paroda patalpų foje. Visi turi kur susiburti, pabendrauti. Veikia kompiuterių klasė, kur kurtieji mėgsta bendrauti su draugais WEB kamerų pagalba. Centre plečiamos socialinės paslaugos: informavimo, konsultavimo ir kitos paslaugos. Stengiamasi, kad kurtiesiems būtų lengviau integruotis į visuomenę, kad nebūtų atskirties tarp kurčiųjų ir girdinčių. Mūsų apskaitoje yra 803 kurtieji.
Šventinę programą pradėjo R. Rutkauskaitė su imituojama daina „Vakaras“. Ji į sceną atnešė degančių žvakučių indą, kaip širdies šilumos, draugystės simbolį. Šios žvakelės švietė ir šildė sceną per visą šventinį vakarą. Vienas po kito kilo į sceną mūsų ilgamečiai saviveiklos dalyviai: Zoja Meškinienė, Džiuljeta ir Rimantas Indrelės, linksmuolė Palmira Ostrovskienė, dar jauną scenos amžių skaičiuojančios Rasa Rutkauskaitė, Violeta Goerkytė, Zelma Kolodenskytė, Ramunė Savlevičiūtė, Kristina Meškinytė, turime ir naują dainų imitatorių Andrių Gritėną. Jurgita Gritėnaitė labai gracingai ir išraiškingai atliko imitacinę dainą „Medžiai be lapų“.
Labai maloniai nuteikė svečių klaipėdiečių koncertinis pasirodymas: šaunios imituojamos dainos ir puikūs šokiai.
Nuoširdžiai ir maloniai nustebino mūsų ir svečių pasirodymai mūsų girdinčius svečius. Nuskambėjo daug gerų palinkėjimų ir gražių sveikinimų mūsų dvigubos šventės proga.
Po iškilmingos dalies svečiai labai susidomėję apžiūrėjo rankdarbių parodą. Juos sužavėjo E. Stukytės skiautinių staltiesės, servetėlės, O. Pilipavičienės, J. Gritėnaitės, Z. Meškinienės, R. Morozienės nėriniai, D. Jurevičienės siuvinėti zodiako ženklai, I. Jackūnienės šiltos puošnios šlepetės, J. Valienės pintos sausos puokštės, A. Kaškelio tapyti paveikslai. Visi darbai labai gražūs ir saviti, maloniai nuteikiantys.
Dar ilgai rūmuose netilo muzika, šurmulys, vyko linksma vakaronė ir šokiai.
Tokios šventės ilgam įsimena ir palieka malonų įspūdį nuo gerai praleisto laiko ir malonių susitikimų su senais draugais.
Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė, Panevėžio teritorinės valdybos pirmininkė Alina Braždžiūnienė
“Mimika” ir “Tyla”: jautrus prisilietimas prie sielos
Viso pasaulio negirdinčių žmonių solidarumo šventė – Tarptautinė kurčiųjų diena – paskutinį rugsėjo šeštadienį subūrė draugėn vilniečius ir sostinės svečius.
Sausakimšoje salėje į susirinkusiuosius sveikinimo žodžiu kreipėsi Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Roma Klečkovskaja. Ji linkėjo bendruomenei pačių geriausių ir gražiausių dalykų, pristatė į renginį atvykusius svečius. Pasidžiaugti kartu su kurčiaisiais tądien panoro LKD pirmininko pavaduotoja Vanda Vaitkutė, padėjėjas Stasys Linkevičius, atvyko Laisvųjų teatrų asociacijos prezidentė Stasė Lukšienė, “Pagavos” bendrijos atstovė Joana Vanagienė, būrys Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro darbuotojų, surdopedagogas Alfonsas Mitkus ir daugelis kitų.
Vilniaus KRC saviveiklininkai šventei paruošė visiškai naują, daugumos skoniui įtikusią programą. Kas mėgsta gilesnę mintį ir filosofinius žmogaus gyvenimo prasmės apibendrinimus, tiems turėjo patikti režisierės ir scenarijaus autorės Janinos Mažeikienės parengtas “Mimikos” teatro spektaklis “Nerimas”. Jis pasakojo sunkią duonos ir žmogaus gimimo istoriją, kalbėjo apie pareigą, klystkelius, patirtį, kartų ryšį ir gebėjimą atsitiesti. Pirmosios meilės laukiantiems širdies stygas užgauti turėjo įtikinama Mylimųjų (aktoriai Rūta Šarkauskaitė ir Valdemaras Kuklis) - vaidyba.
J. Mažeikienę galima drąsiai vadinti kurčiųjų teatro Režisiere, su meile ir atsidavimu liečiančią kurčiųjų sielas, atveriančią jiems duris į nuostabų kūrybos pasaulį.
Pastabi žiūrovo akis kliuvo už daugybės naujų aktorių, vėliau ir šokėjų veidų. Vilniaus saviveiklos kolektyvuose vyksta kartų kaita, ir į sceną ateina daug naujų, kūrybingų žmonių.
Kas mėgsta šėlsmą ir vilionę, ilgai atsimins dviejų žavingų šlavėjų – Lauros Valytės ir Sigitos Kvaracujūtės – šokį “Kabare”. Aukštakulniais avinčios ir žemę šluojančiais chalatais vilkinčios “darbininkės” netrukus persikūnijo į aistringas gundytojas. Bet prie štai merginos taip įtikinamai svečius varė iš salės, kad kai kurių atėjusiųjų veiduose net šmėkštelėjo abejonė – o gal tikrai ketinama tvarkyti patalpą?..
Choreografo Manto Svirskio programa, kaip ir anksčiau, demonstravo menininko polėkį ir universalumą. Ankstesnių programų nemačiusiems žiūrovams būtų buvę sunku patikėti, kad ta pati ranka dar “dirigavo” ir statant visai kitokio pobūdžio šokį “Kosmosas”, po kurio buvo vėl visai savitas, tautiniais motyvais šokis “Toli toli”. “Lopšinė” įsiminė dėl itin patrauklios “Tylos” atlikėjų aprangos.
“Kas šokėjų ir aktorių kostiumų dizaineris?”- klausė ir žavėjosi ne vienas žiūrovas. Ir netrukus gavo atsakymą. Modeliuotojais buvo ir J. Mažeikienė, ir M. Svirskys, ir KRC direktorė R. Klečkovskaja, jų padėjėjais – visi saviveiklininkai, o idėjas realizavo KRC darbuotoja Galina Žavoronok.
Šypsenų jūroje skendo jumoristinis etiudas “Lietuvaitė”; gerą ūpą dar labiau pakėlė naujos imituojamosios dainos, kurias atliko Asta Tomaševičiūtė, Jevgenija Navik, V. Kuklis.
Kai maždaug pusantros valandos trukusi programa baigėsi, susirinkusieji buvo pakviesti vakarą sutikti diskotekoje ir kurti nuotaiką jau pagal savo galimybes ir norus.
Tradiciškai prie arbatos puodelio renginio šeimininkų sukviesti svečiai aptarė ką matę. Be gausybės komplimentų iš geranoriškų, bet ne profesionalių žiūrovų lūpų, tą popietę saviveiklininkų kolektyvų vadovai ir atsakomybės jaudulio dar neatsikračiusi centro administracija išgirdo ir profesionalų pasirodymų vertinimą. S. Lukšienė programą pavadino “šiuolaikiška, modernia ir meniškai brandžia”. J. Mažeikienės trupės kūrybą viešnia gyrė be žodžių, kaip akivaizdų, komentarų ir įrodymų nereikalaujantį dalyką. Bet prezidentę ne mažiau nustebino ir “Tylos” grupė. Choreografo pajauta, kad jaunimą į repeticijų sales galima suvadinti tik siūlant ypač nauja ir neįprasta, laikmečio poreikių ir iliuzijų nuojautos turėjimas. M. Svirskio statomus šokius kalbėtoja pavadino “choreografiniu teatru” ir įvertino kaip daug kruopštaus ir įtempto darbo reikalaujančią šokio ir teatro jungtį.
Anot viešnios, geriausias bet kokio darbo pripažinimas – sausakimša salė.
Iš tiesų taip ir buvo. Rugsėjo 30 dieną ji buvo per ankšta.
Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
Kauno saviveiklininkų koncertų maratonas
Tarptautinės Kurčiųjų dienos minėjimą pirmieji surengė kauniečiai. Gražią, šiltą ir saulėtą rugsėjo 23 dieną, šventiškai nusiteikę, dar gerokai prieš renginio pradžią rinkosi Kauno miesto kurtieji. Į šventę atvyko būrelis vilniečių, taip pat nemažai Marijampolės, Kaišiadorių, Jonavos ir kitų Kauno apskrities miestų kurčiųjų pirminės organizacijos narių. Laikas iki šventės pradžios neprailgo, nes buvo smagu pasidairyti sodo gėrybių ir surdotechnikos parodėlėse.
Kaip ir visos šventės, taip ir ši, neapsiėjo be svečių. Atvyko Kauno miesto Tarybos narys Gintautas Labanauskas, Respublikinio kurčiųjų reabilitacinio centro direktoriaus pavaduotoja Vanda Vaitkutė (šių eilučių autorė), UAB „Saloža“ direktorė Vitalija Skarupskienė, Kauno apskrities vertėjų centro direktoriaus pavaduotojas Arūnas Bražinskas, Marijampolės pirminės organizacijos pirmininkė Ramunė Stanynienė.
Po šiltos sveikinimo kalbos Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė M.Stankauskienė apdovanojo aktyviausius draugijos narius, saviveiklininkus.
Kauno miesto Tarybos narys G.Labanauskas dovanų atnešė savo autorinę linksmų istorijų knygą „Kas juoksis pirmutinis“. Gauti spalvingą, gražiai išleistą knygą norėjo daugelis, todėl ją greitai išgraibstė. Dar minėjimui nepasibaigus knygos autorių užgriuvo autografo „medžiotojai“. Svečias kantriai „tirpdė“ eilutę, kiekvienam prie autografo pridėdamas po šilčiausią palinkėjimą. Šis jaunas politikas - dažnas kurčiųjų renginių svečias, bendruomenės mėgstamas ir mylimas, nes gerai pažįsta, žino ir supranta mūsų problemas.
UAB“Saloža“ direktorė V.Skarupskienė nuoširdžiai pasveikinusi visus salėje susirinkusius šventės proga, daug gražių žodžių pasakė apie jos bendrovėje dirbančius kurčiuosius ir kiekvienam iš jų įteikė piniginius prizus.
Susirinkusiems koncertavo VĮ Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centro saviveiklininkai.
Pasibaigus koncertui direktorė M. Stankauskienė pakvietė visus prie vaišių stalų centro sodelyje. Vaišės buvo surengtos už Kauno miesto savivaldybės skirtas lėšas Tarptautinės Kurčiųjų dienos proga.
Kitą dieną reabilitacijos centro saviveiklininkai koncertavo miestiečiams Kauno karininkų ramovės salėje. Gavę Kauno miesto savivaldybės sutikimą surengė eiseną Laisvės alėjoje. Tačiau tai ne vieninteliai reginiai Tarptautinei kurčiųjų dienai Kauno apskrityje. Visą spalio mėnesį Kauno saviveiklininkai savo koncertais šventinę nuotaiką dovanojo Raseinių, Marijampolės, Vilkaviškio, Kėdainių kurčiųjų bendruomenėms.
Vanda VAITKUTĖ
RKRC direktoriaus pavaduotoja
Tarptautinės kurčiųjų dienos aidai iš Ispanijos
Rugsėjo 30 d. Andalūzijos apskrityje, netoli Linaro miesto, apie 400 km nuo Chereso, ispanai šventė Tarptautinę kurčiųjų dieną.
Šventė prasidėjo trumpu minėjimu, po jo - įvairios programos, kurias kurtieji pasirinko pagal savo pomėgius. Nemažai pasirodymų ir žaidimų buvo skirta vaikams bei jaunimui. Skirtingose vietose buvo galima išvysti ispanų tautinius šokius, mimikos bei pantomimos vaidinimus, įvairius fokusus ar net dalyvauti diskotekoje. Netrūko ir parodų - nuo įsikūrimo (1936 m.) iki šių dienų draugijos gyvavimo fotonuotraukų, kurčiųjų rankdarbių pardavimo, vaizdajuostės ir diskai apie gestų kalbą. Buvo galima pasigrožėti ir nusipirkti kurčiųjų keramikos, odos ir avalynės dirbinių. Akį patraukė du barai, kur aktyviausi kurtieji kepė ir pardavinėjo produktus, o uždirbtus pinigus atidavė klubui. Taip pat šiuose baruose buvo reklamuojama 2007 metais Madride vyksianti Pasaulinė kurčiųjų asamblėja ir seminarai. Įdomu tai, kad šventėje Andalūzijos apskrities televizijai vadovavo patys kurtieji. Šventė prasidėjo 10 val. ir baigėsi 22 val. įspūdingu fejerverku.
Šventėje dalyvavo šios apskrities aštuonių didžiausių miestų kurčiųjų klubų prezidentai, (nebuvo tik Huelvos prezidento, nes prieš mėnesį jis atsistatydino), Andalūzijos apskrities prezidentas (visi prezidentai - kurtieji ar neprigirdintieji) ir apskrities viršininko administracijos darbuotojas, atsakingas už socialinius, kultūros ir sporto reikalus (girdintis). Į renginį atvyko nemažai kurčiųjų ir iš kitų apskričių. Pastebėjau vieną aklą kurčiąjį, kuriam talkino dvi vertėjos, minėjime dalyvavo apie 10 kurčiųjų silpnaregių, kuriems vertėjavo taip pat po 2 vertėjus. Mano skaičiavimu, šventėje šurmuliavo per 2000 žmonių, kuriuos atgabeno 23 autobusai ir nemažai mašinų.
Beveik visi gražiai bendravo ir saikingai gėrė. Sutikau lietuvių porą, kuri jau metai gyvena Ispanijoje.
Ispanijoje yra 17 apskričių. Andalucio apskritis pati didžiausia Ispanijoje. Joje yra 9 dideli miestai: Kadis, Cheresas, Huelva, Sevilija, Kordoba, Malaga, Granada, Chaenas, Almerija, nedideliuose mieste yra kurčiųjų klubai. Andalūzijos apskrities teritorija prilygsta visos Lietuvos plotui. Kas dveji metai įvairių apskričių miestuose organizuojamos šventės, visas jos išlaidas, įskaitant ir keliones iš įvairių apskrities miestų, apmoka apskrities administracija, o ne klubai.
Raimundas JANKUS
 |
 |
|
Baigiamasis šventės akordas ir VKRC direktorės Romos Klečkovskajos padėka saviveiklininkams.
R.Buikauskienės nuotr.
|
Kauno reabilitacijos centro saviveiklininkai koncertavo miestiečiams Kauno karininkų ramovės salėje.
KKRC archyvo nuotr.
|
 |
Minint Panevėžio teritorinės valdybos įkūrimo 35-metį buvo pagerbti ir apdovanoti aktyviausi saviveiklininkai, aktoriai, visuomenininkai, klubo „Atgaiva“ aktyvistai – kurtieji, kurių dėka Panevėžio vardas skamba kurčiųjų respublikiniuose koncertuose, teatrų festivaliuose ar menininkų susibūrimuose.
PKR centro archyvo nuotr.
|
|
