Naujienos

Vėlų rudenį paminėti Tarptautinę kurčiųjų dieną Raseinių kurtieji nusprendė rinktis su savo šeimos nariais.

Gražiausios renginio akimirkos, atsiliepimai

Įžanginis pranešimas susirinkusiems nušvietė sunkų pasaulio kurčiųjų integracijos kelią į visuomenę. Prisiminta, kad anksčiau, kol Raseinių kraštas buvo Šiaulių apskrityje, raseiniškiai priklausė Šiaulių kurčiųjų draugijai. Šiuo metu Raseinių kurčiųjų pirminė organizacija priklauso Kauno kurčiųjų teritorinei valdybai, kuri šį rudenį minėjo savo veiklos 40 metų jubiliejų.

Patirtį turinti organizuojant renginius Raseinių kurčiųjų pirminės organizacijos informantė Genutė Eidukevičienė vadovaujasi senu, išmintingu posakiu, kad „geriau turėti ne šimtą litų, bet šimtą draugų“. Į renginius čia susirenka gausiai.

Kauno kurčiųjų jaunimo lyderis Mykolas Balaišis, su imituojama daina “Mūsų dienos kaip šventė“ „užkūręs“ šventinę nuotaiką, privertė susirinkusius eiti į salės vidurį ir šokti.

KKRC meno saviveiklininkų būrelis kaip dovaną atvežė pantomimos mini spektaklius „Kojos“ ir „Širdelė“.

Raseiniškiai G. Eidukevičienė ir Vidmantas Vitkauskas suvaidino intermediją „Klouno meilė beribė“.

Sveikindama su švente Seimo nario Edmundo Jonylos padėjėja Diana Kaupaitienė įteikė šakotį ir dovanėlę, pabrėždama G. Eidukevičienės nuoširdžias pastangas rūpintis kurčiaisiais ir jų integracija į plačiąją visuomenę.

Pati G. Eidukevičienė tvirtino, kad visada lengviau įgyvendinti geras idėjas, kai šalia yra palaikantys, pritariantys bendrijos žmonės ir centro darbuotojai. Sprendžiant opius klausimus visada pagalbos ranką ištiesia centro direktorė Veronika Čirvinskienė, gestų kalbos vertėja, sveikatingumo organizatorė bei projektų vykdytoja Irena Perminienė. Linkėdama „visokeriopos sėkmės, einant savo asmeniniu keliu svajonių išsipildymo link“, vadovė padėkos raštais apdovanojo aktyvius organizacijos narius: Onutę ir Vidmantą Vitkauskus, Edvardą Baltrušaitį, už dalyvavimą organizuojant renginius - gerą šeimininkę Teresę Mačiulienę, iš šeimos narių, aktyviausiai prie kurčiųjų bendrijos veiklos prisidedančią, - Auksuolę Špancerienę.

Šventės proga sveikino Raseinių rajono žmonių su negalia sąjungos vadovė Janina Jokubauskienė. Kalbėdama Raseinių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Dijana Ušinskienė pažymėjo: “Reikia sveikiems žmonėms užsikišus ausis pabūti tylos pasaulyje, kuriame būna kurtieji. Tada greitai suvoktų, kad negirdinčiųjų yra kitoks pasaulio suvokimas. Bendraudami su kurčiaisiais mes praturtėjam dvasiškai.
Genutės darbas čia labai reikalingas. Ir ne vien tai, kad be jos pagalbos ne visi gali susikalbėti. Suvokti kurčiųjų pasaulį ne taip paprasta, kaip atrodo.“

Atvykusi į šventę su gausia „savo komanda“ – aktyviausiais bendrijos žmonėmis – Kėdainių kurčiųjų pirminės organizacijos informantė Veronika Gilienė, gerai žinodama šio darbo ypatumus, nuoširdžiai sveikindama kolegiškai pridūrė: „Genute, žmogus dirbdamas šį darbą turi mylėti ne tik pats save, bet ir aplik esančius, nesvarbu, kokie jie būtų... Tavo miela šypsena dažnai mums viską pasako, nereikia net žodžių. Būk tokia, kokia esi.“

Artėjant prie renginio pabaigos, sveiko juoko doze susirinkusius apdovanojo „Raseinių tenoras“. Prisistatęs garsiu dainininku (vaidino Julijonas Eidukevičius), sugebėjęs mimika ir gestais nurungti iš tiesų garsios Raseinių dainininkės (vaidino G. Eidukevičienė) sceninį įvaizdį, apsišaukėlis tenoras įsivelia į intrigas. Laimei, įsiliepsnojęs ginčas baigiasi daug žadančiu susitaikymu.

Malonus bendravimas tarp šeimų ir draugų

Po oficialios renginio dalies susirinkusioms kurčiųjų šeimoms ir draugams nestigo pokalbių temų. Štai Vitalija Tytmonienė su sūnumi Giedriumi atvyko net iš Ariogalos. Tolimai kelionei jie nedažnai ryžtasi, nes Giedrius ne tik negirdi, bet ir nuo kūdikystės serga cerebriniu paralyžiumi. Iš Ariogalos atvyko ir Edita Stonaitytė su sūnumi, Paulina Vaštakaitė su mama Elvyra Vaštakiene, kuri nupiešė šventinį plakatą. Inga Vitkauskaitė su tėveliu atvažiavo iš Viduklės. Su Vidmantu Vitkausku atvyko jo mama Audronė Vitkauskienė. G. Eidukevičienė teigė, kad dėl A. Špancerienės ir kitų mamų išradingumo vaišių stalas buvo šventinis.

Svečių akis traukė salėje surengta rankdarbių parodėlė: mezginiai, nėriniai, atvirukai, dekupažo technika puoštos dėžutės. Moteris labiausiai domino naujovės: ažūriniai, įvairiaspalviai tekstilės šalikėliai greitai buvo derinami prie veido, aptarinėjama, kaip jie buvo kuriami. Naujų temų radosi susėdus prie vaišių stalo: smalsumą ir apetitą žadino iš rudens gėrybių pagamintos įvairiaspalvės mišrainės, salotos. Akivaizdu, kad čia svarbu ne tik sugebėti, turėti, bet ir mokėti pasidalyti su kitais.
Tačiau pasibaigus šventėms vėl prasideda kasdienybė. Tegul ir kasdienybėje Raseinių kurčiųjų bendruomenę lydi susitelkimas.

Aldona Gema STANKEVIČIENĖ-MACIONYTĖ

Raseinių kurčiųjų pirminės organizacijos informantė Genutė Eidukevičienė (trečia iš kairės) su aktyviausiais bendruomenės nariais.