Naujienos

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras bei Surdopedagogų draugija balandžio 24 d. surengė tarptautinę konferenciją „Gestų kalba mokykloje: praeitis, dabartis ir vizija“, kurioje buvo kalbama apie lietuvių gestų kalbos svarbą, jos vietą šiuolaikinėje kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymo įstaigoje, buvo bandoma ieškoti būdų, kaip spręsti problemas, susijusias su kurčių vaikų ugdymu ir lietuvių gestų kalbos vartojimu mokyklose.

1995 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu lietuvių gestų kalba pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba. 1996 m. šia nuostata buvo papildytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Lietuvių gestų kalba buvo pripažinta kurčiųjų komunikacijos, informacijos perdavimo, mokymo priemone, o kurčiųjų mokyklose ji tapo ne tik mokymo priemone, bet ir mokomuoju dalyku. Tačiau problemos, susijusios su kurčius vaikus mokančių surdopedagogų parengimu, gestų kalbos mokymu, išliko.

Konferencijoje dalyvavo Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Genovaitė Paliušienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Teresa Aidukienė, Kauno apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento švietimo skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja, VŠĮ Surdologijos centro direktorė Nijolė Krasniauskienė, Maskvos kurčiųjų bilingvinės mokyklos direktorė Anna Anatoljevna Komarova, Maskvos kurčiųjų bilingvinės mokyklos mokytoja Tatjana Pantelejevna Davidenko, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė Rasa Bortkevičienė ir metodininkė Valerija Segalovičienė, sutrikusios klausos vaikų ugdymo įstaigų bei apskričių gestų kalbos vertėjų centrų atstovai, Vilniaus kolegijos studentai, mokinių tėvai.

Konferencijos atidaryme dalyvius sveikino ir gero darbo linkėjo Rasa Bortkevičienė, Laimutė Gervinskienė, Roma Klečkovskaja, Genovaitė Paliušienė bei Jolita Jablonskienė.

Kalbos

Pirmoje posėdžio dalyje buvo aptariama gestų kalbos padėtis Lietuvoje ir užsienyje. Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė Laimutė Gervinskienė, pasakodama apie kurčiųjų ugdymo istoriją Lietuvoje, pateikė keletą citatų iš 1940 metais išleisto Lietuvos kurčiųjų ir nebylių draugijos leidinio ,,Mūsų kurtieji-nebyliai‘‘. Jos liudija tuometinių kurčių vaikų pedagogų supratimą ugdant kurčiuosius, gebėjimą įvardinti problemas. Pranešėja palygino prieškario Lietuvos kurčiųjų ugdymo problemas su mūsų dienų problemomis, kurios, pasirodo, labai panašios.
Didelė problema anuomet buvo ir kurčiųjų mokytojų pasirengimas, nes tik ,,vienas kitas parinktasis asmuo buvo išvykęs vieną kitą mėnesį į atitinkamas užsienio mokyklas to pas mus iki šiol nedirbto darbo prisižiūrėti, vieną kitą praktinę žinią pasisavinti, ir viskas“. Šių laikų mokytojas, pradėjęs dirbti kurčiųjų mokykloje, taip pat negauna jokios pagalbos ,,iš išorės“, išskyrus tai, ką gali duoti pati mokykla, kurioje pastarasis pradėjo dirbti.

Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Teresa Aidukienė kalbėjo apie lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005–2008 m. programą, apie geresnių sąlygų lietuvių gestų kalbos mokymuisi kūrimą. Taip pat pristatė Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009–2012 metų programos projektą ir supažindino klausytojus su laukiamais rezultatais.

Vilniaus kolegijos dėstytojas Mantrimas Danielius supažindino su lietuvių gestų kalbos norminimu. Jis pabrėžė, kad lietuvių gestų kalba, kaip ir visos (gyvos) pasaulio kalbos, turi daug įvairių kalbėjimo variantų, pavyzdžiui: regioniniai (skirtingų miestų ir pan.); amžiaus grupių; variantai dėl kitų kalbų įtakos (pvz., lietuvių kalbos, tarptautinės gestų kalbos, rusų gestų kalbos); skirtingose situacijose vartojami variantai (pvz. slengas, žargonas ir kt.). Pranešėjas paaiškino, kad lietuvių gestų kalbą reikia norminti, kad turėtume bendrinę lietuvių gestų kalbą. Ji vartojama gestų kalbos mokymui ir mokymo priemonėms, oficialiam bendravimui.

Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktoriaus pavaduotojas Arūnas Bražinskas vaizdžiai pristatė kurčiųjų ugdymo istoriją nuo Senovės Egipto laikų (3500 pr. m. e.) iki mūsų dienų ir papasakojo, koks sunkus buvo kelias į gestų kalbos mokymąsi. Savo pranešimą A.Bražinskas baigė retoriniu klausimu konferencijos dalyviams: ,,Kokiu metodu mes mokome kurčiuosius XXI amžiuje Lietuvoje?“

Anna Anatoljevna Komarova ir Tatjana Pantelejevna Davidenko iš Maskvos kurčiųjų bilingvinės mokyklos pasidalino kurčių vaikų ugdymo patirtimi dvikalbiu metodu, atskleidė skirtumus gestų kalbos kaip mokymo objekto ir mokymo priemonės kurčiųjų dvikalbio ugdymo sąlygomis.

Antroje plenarinio posėdžio dalyje buvo aptariamos dvikalbio kurčiųjų ugdymo metodo taikymo prielaidos: mokytojų pasirengimas ir specialiųjų mokymo priemonių rengimas.
Didelio susidomėjimo sulaukė VšĮ Surdologijos centro direktorės Nijolės Krasniauskienės pranešimas apie lietuvių gestų kalbos kursų organizavimo ypatumus. Pranešėja sakė, kad mokymosi sėkmę lėmė daug veiksnių: administracijos pozicija LGK atžvilgiu; surdopedagogų nuostatos LGK atžvilgiu; LGK lektorių kompetencijos; LGK lektorių porų tarpusavio suderinamumas; santykiai tarp auditorijos ir LGK lektorių; LGK mokymo medžiagos ir klausytojų poreikių bei galimybių atitikimas; LGK kursų lankomumas; LGK kursų laiko patogumas; grupės dydis; mokymasis darbo vietoje. N.Krasniauskienė pateikė ir konkrečių pasiūlymų: siekti, kad LGK mokymasis taptų surdopedagogams prioritetu; naujus surdopedagogus mokyti pagal SC parengtą nesutrumpintą 500 val. mokymo medžiagą, išsiaiškinti poreikį 2010 m. SC pasitvirtinti nacionalinę surdopedagogų LKG mokymo programą it kt.

Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė apžvelgė lietuvių gestų kalbos vertėjo darbą švietimo įstaigoje: profesionalių vertėjų trūkumą; vertimo skirtumus pagal neprigirdėjimo laipsnį, apkurtimo laiką, kurčiųjų amžių, sritį; vertėjo darbo sąlygas švietimo įstaigoje. Pranešėja sakė, kad sunku ar lengva, tačiau nesusipratimų galima išvengti. Išversti kokybiškai taip pat visada įmanoma. Bet reikia, kad gestų kalbos vertėjų centrai ir švietimo įstaigos glaudžiau bendradarbiautų, o vertimo sąlygos būtų aptariamos, renginio medžiaga pateikiama iš anksto. Pranešėja paragino pasistengti vieniems kitus geriau pažinti ir bendradarbiauti tarpusavio supratimo dvasia.

Specialiųjų mokymo priemonių rengimo strategiją pristatė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyriaus vedėja Ieva Čirbaitė. Pranešėja pasidžiaugė Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005 – 2008 metų programos įgyvendinimo rezultatais ir pristatė ateities darbų viziją.

Mokyklų pasidalijimas patirtimi

Trečioje posėdžio dalyje Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorės pavaduotoja Rasa Jankevičienė trumpai apžvelgė problemas, iškilusias rengiant specialiąją mokymo priemonę ,,Skaitau gimtąja kalba“, skirtą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skaitymo kompetencijai 5-10 klasėse ugdyti. Priemonėje, atliekant įvairaus pobūdžio užduotis, tekstas nagrinėjamas įvairiausiais aspektais. Priemonė suteikia daug galimybių mokytis pačiam, mokytis savarankiškai, mokytis namuose; mokantis dirbti su kompiuteriu. Pranešėja paminėjo, kad pagrindinės problemos, su kuriomis susidūrė rengdama šią priemonę, buvo finansų bei žmogiškųjų išteklių stoka, lietuviškų gestų trūkumas.

Savo patirtimi apie lietuvių gestų kalbos, kaip mokomojo dalyko, mokymo ypatumais dalijosi Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėjas ir Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro lietuvių gestų kalbos mokytojas Vytautas Valiauga bei Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro lietuvių gestų kalbos mokytojas Andrius Barisevičius.

Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Jūratė Pugačiauskienė pabrėžė ankstyvojo lietuvių gestų kalbos mokymo svarbą. Pranešėja rėmėsi pasauline praktika, kuri rodo, kad kurtieji gali pasiekti labai gerų rezultatų, jei gestų kalbos bus mokomi nuo gimimo. J.Pugačiauskienė pabrėžė, jog, parenkant ugdymo metodą, svarbu ir tinkamas kurčiųjų vaikų tėvų švietimas bei glaudus kurčiųjų vaikų tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas.

Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro mokytoja Jolita Uljanovienė vaizdžiai pristatė kompiuterinę mokymo priemonę „Žiūrėk ir kalbėk“, padedančią mokiniams suprasti abiejų kalbų - lietuvių ir lietuvių gestų - struktūrą ir funkciją.

Birutė Arlauskienė džiaugėsi Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro indėliu rengiant mokymo priemones gestų kalba. Šių priemonių atsiradimą lėmė centre vykdomi tarptautiniai projektai.

Apie gestų kalbos svarbą, teikiant kurtiems ir neprigirdintiems mokiniams psichologinę pagalbą, kalbėjo Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro psichologė Vilma Narkevičienė. Ji pabrėžė, kad gestų kalbos naudojimas teigiamai veikia kontakto tarp konsultanto ir kliento kūrimą ir palaikymą, emocinę kliento savijautą ir konsultavimo efektyvumą. Psichologė pabrėžė, kad gestų kalba atliko lemiamą vaidmenį jai renkantis profesinės, praktinės ir mokslinės veiklos kryptį.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę aplankyti Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro 70-ies metų jubiliejui skirtą parodą, kurioje buvo eksponuojamos pedagogų parengtos mokymo priemonės, išleisti vadovėliai, projektinės veiklos medžiaga, mokinių kūrybiniai darbai. Ekspozicijos ,,Mūsų kelias“ ir „Klausos technika mokykloje: praeitis ir dabartis“ supažindino su centro istorija ir klausos technika anksčiau ir dabar.

Rezoliucija

Konferencija parodė, kad svarstoma problema aktuali visiems, kurie yra susiję su sutrikusios klausos vaikų ugdymu, socializacija ir integracija į visuomenę. Tai rodo ir konferencijos pabaigoje priimta rezoliucija, kurioje yra pateikti pasiūlymai švietimo politikos formuotojams:
1. Parengti ir įdiegti kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams, pradėjusiems dirbti kurčiųjų ugdymo įstaigoje, prireikus patikslinti teisės aktus. Šios kvalifikacijos tobulinimo programos turinys turėtų būti suskirstytas į 2 modulius: surdopedagogikos ir surdopsichologijos pagrindai ir lietuvių gestų kalba.
2. Parengti ir įdiegti kvalifikacijos tobulinimo programą lietuvių gestų kalbos mokytojams, kviečiant užsienio lektorius.
3. Iki 2012 m. įsteigti Lietuvoje vieną eksperimentinę kurčiųjų grupę/klasę, kurioje kurtieji vaikai būtų ugdomi dvikalbiu kurčiųjų ugdymo metodu.

Konferencijos dalyviai rekomenduoja Lietuvos surdopedagogų draugijai, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo įstaigoms kasmet rengti metodinę praktinę konferenciją kurčiųjų ugdymo klausimais, įtraukiant įvairius socialinius partnerius, iš anksto aptarus temų aktualumą ir numatant renginių datas.

Konferencijos dalyviai vieningai nutarė tęsti bendravimą ir bendradarbiavimą gerinant sutrikusios klausos vaikų ugdymo sąlygas bei rengiant pedagogus.

Laimutė GERVINSKIENĖ
Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė

Rasa JANKEVIČIENĖ
Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorės pavaduotoja

Tarptautinės konferencijos „Gestų kalba mokykloje: praeitis, dabartis ir vizija“ dalyviai.	Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro vadovės (iš dešinės) - direktorės pavaduotoja ugdymui Rasa Jankevičienė, direktorė Laimutė Gervinskienė, direktorės pavaduotoja neformaliajam ugdymui Dalia Šarkienė.
Maskvos kurčiųjų bilingvinės mokyklos direktorė Anna Anatoljevna Komarova ir	Maskvos kurčiųjų bilingvinės mokyklos kurčioji mokytoja Tatjana Pantelejevna Davidenko  pasidalino kurčių vaikų ugdymo patirtimi dvikalbiu metodu, atskleidė skirtumus gestų kalbos kaip mokymo objekto ir mokymo priemonės kurčiųjų dvikalbio ugdymo sąlygomis.