Naujienos

Balandžio 16 dieną Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre virė darbas. Mokiniai, jų tėvai ir visi mokyklos darbuotojai plušėjo kaip skruzdėlės. Kas po šapelį, o kas po tikrą rąstą tempė. Net gėda buvo sukiotis su fotoaparatu ir diktofonu po centrą. Tačiau tokią akciją būtina įamžinti. Todėl pirmiausia nuo visų darbų atitraukiau pagrindinę talkos koordinatorę mokytoją Aldoną Jarmulkienę.
- Kas vyksta šį penktadienį ugdymo centre?
- KAKNUC prisidėjo prie visoje Lietuvoje vykdomos akcijos „Darom 2010“. Šiandien sukvietėme visus mokinius, tėvelius, mokyklos darbuotojus į talką. Iš viso mokykloje veikia 15 grupių, kurioms vadovauja mokytojai, kiti personalo darbuotojai. Daug tėvelių susirinko. Būtų dar daugiau, bet šiandien darbo diena. Visi patenkinti, darbas vyksta labai gerai, sklandžiai, nes buvo nuveikti dideli parengiamieji organizaciniai darbai.
- Ar ši talka vienkartinė akcija?
- Ne. Talkos ugdymo centre vyksta kiekvieną pavasarį ir rudenį. Tik prie „Darom 2010“ pirmą kartą prisidėjome.
- Ar kuri nors talka buvo ypatinga?
- Taip. Prieš penkerius metus labai daug darbų nuveikė mokiniai. Tuomet keitėme mokyklos aplinką, reikėjo daug žemių išbarstyti, vejas užsėti, tujas pasodinti. Mokiniai labai gerai dirbo, dabar savo darbu džiaugiasi.
Pro šalį skuba mokinių būrelis. Jie susidomi pokalbiu, vienas mielai sutinka atsakyti į klausimus.
- Kokioje klasėje tu mokaisi?
- 7b. Mano vardas – Aurelijus.
- Ką tu dirbi?
- Lapus nešu, reikia sukrauti į krūvą.
- Ar sunku dirbti?
- Sunku.
- Kaip manai, kodėl reikia tvarkyti mokyklą?
- Na, akcija... Reikia tvarkyti visą Lietuvą, kad būtų švaru, tvarkinga.
- O pirmadienį, kai grįši į mokyklą, ar saugosi savo padarytą darbą?
- Taip!
- O kiti vaikai?
- Nežinau.
- Kaip manai, ką galvoja svečiai atėję į mūsų mokyklą?
- Labai graži, mūsų mokiniai labai tvarkingi.
Aurelijus nuskubėjo dirbti. Pasukau už kampo ir savo akimis nepatikėjau: berniukas kaip pipiras, o su mama ir vyresniųjų klasių mokiniais darbuojasi. Pakalbinau šio šaunuolio mamą.
- Esu Deivido iš parengiamosios klasės mama, - prisistatė pašnekovė.
- Kokia buvo jūsų reakcija, kai gavote pakvietimą į talką?
- Teigiama, labai malonu tvarkytis. Kuo daugiau tvarkančiųjų bus, tuo gražesnė gamta bus, tuo geriau visiems.
- Ar jūsų mažyliui ne per sunku dirbti?
- Kiek pajėgia, tiek dirba. Kartu ir pavyzdį mato, kad reikia tvarkytis.
- Kaip manote, ar bus kokia nauda mokyklai iš šios akcijos?
- Aišku. Pagražės aplinka, susivienys kolektyvas.

Staiga į mūsų pokalbį įsiterpia 9 b klasės vadovė Lela Nikitina:
- Šaunu, kad Deividukas su mama padeda. Jie išrenka šakeles, akmenis, viską rūšiuoja. Vaikas jau žino, kaip rūšiuoti atliekas. Auga atsakingas Lietuvos pilietis. Negaliu ir savo devintokais atsidžiaugti. Ką tik pertrauką panelėms pasiūliau, jau pavargo, bet šios nesiilsi. O Evaldas kaip dirba, dar kitiems vadovauja, rodo gerą pavyzdį. O darbas sunkus mums teko. Mes kompostą formuojame. Mano grupės darbininkai – šaunuoliai.
Rodos, tokie pat šaunūs auga ir mažieji. Jie tvarko savo klases, net parengiamosios klasės mokiniai suolus plauna, duris valo.
- Nufotografuokite mus, - paprašė penktokai, nešantys lapus.
Jie linksmai pamojavo ir tekini nurūko.
Penktokes su šeštokėmis užtikau ravinčias gėlyną. Jų darbui vadovavo mokytoja Aušra Brejerienė. Ji gyrė šeštokes Ramunę ir Vaivą. Mergaitės labai nuoširdžiai dirbo.
Pabandžiau pakalbinti dešimtokes, bet jos nenorėjo atsitraukti nuo darbo. Tik mokytoja Rūta Zaukienė šūktelėjo, kad merginos skuba, jau antrą plotą grėbia. Ir savo manikiūro negaili, kur grėblio neprakiša, lapus iš gyvatvorės rankomis traukia.
Dunkst... dunkst. Dunksi dėžės ant kiemo. O kas dėžėse?
- Makulatūrą tvarkom, - atsako mokytoja Miglė Račaitė. Iš rūsio, iš palėpės viską išnešim. Bus švaru.
Pasuku už mokyklos kampo. O čia lyg pasakoj apie ropę: šeši vyrai vieną krūmą rauna! Tai vyrų brigada stengiasi senąją gyvatvorę išrauti. Šauniai darbavosi vyrų komanda, nei mokiniai, nei mokytojos tokių darbų neįveiktų. Ačiū jiems.
O dešimtokai suskubo dar po medį prie mokyklos pasodinti. Sugrįžus bus smagu su juo pasisveikint, pėdsakas liks.
Prasmingas mokinių darbas talkoje atrodė ir Luko iš 7a tėveliui. Jis mano, jog šiandien vaikai mokėsi dirbti kartu. Jie matė pavyzdį, gerą pavyzdį. Kitą kartą jie imsis sunkesnių darbų. Gal dabar daugiau padės ir namuose. Ši talka turi būti jiems pamoka.
Pamoka buvo ir vaišės po talkos. Juk lietuvių papročiai moko talkininkus pavaišinti. Visus vaišino kopūstiene ir bulvių plokštainiu. Direktoriaus pavaduotoja Dalia maistą dalino ir džiaugėsi, kad mokiniai mandagiai dėkojo. Smagu, jog visi kartu dirbome, kartu vaišinomės, kartu ir rezultatais džiaugsimės. Gera, jog mūsų bendruomenė susitelkusi, gali daug darbų nuveikti.

Talkininkus kalbino
KAKNUC lietuvių kalbos mokytoja
Sofija LIORANČIENĖ

Šauniai darbavosi vyrų komanda.

Jaunesnieji Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro moksleiviai tvarkė savo klases.

Po talkos – vaišės. Direktoriaus pavaduotoja Dalia Šarkienė maistą dalino ir džiaugėsi, kad mokiniai mandagiai dėkojo.