Naujienos

Po dvejų metų vargo – linksma šventė

Dvidešimt šešis mėnesius diena dienon su remonto darbais – šitaip daugiau kaip dvejus metus vertėsi Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla, kraustydamasi iš vienos pastato kertelės į laisvą. Tad kai darbų ir rūpesčių maratonas baigėsi, panevėžiečiai ilgai negaišdami nusprendė atšvęsti. Mokykla garsėja plačiais ryšiais ir nuolat gausėjančių draugų būriu, todėl nenuostabu, kad tądien svečių susirinko per 40.

Atvyko mokyklos ir žmonių palaiminti Jo Ekscelencija vyskupas J. Kauneckas. Gausiai prisirinko politikų, visuomenės veikėjų, nevyriausybinių organizacijų atstovų: Panevėžio miesto meras P. Vadopolas, mero pavaduotojas G. Šileikis, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas R. Turonis, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros skyriaus vadovė V. Lapinskienė, Statybos užbaigimo komisijos pirmininkas M. Dambrauskas, statybos bendrovių, vykdžiusių renovaciją mokykloje, vadovai ar atstovai, viešųjų pirkimų organizatorius K. Cibulskis, Panevėžio mokyklų vadovų asociacijos prezidentas R. Grilauskas, Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“, kuriam priklauso ir mokyklos direktorė D. Kriščiūnienė, atstovės bei nemažas būrys su kurčiųjų sistema susijusių organizacijų vadovų, įskaitant ir LKD prezidentę R. Klečkovskają.

Perkirpti simbolinę darbų pabaigtuvių juostelę mokykla patikėjo patiems jauniausiems jos šeimininkams. Jie tai sėkmingai atlikę buvo palydėti taiklaus komentaro: „Procedūra trumpa, o tokie ilgi darbai...“

Jungtinis Panevėžio KRC ir mokyklos saviveiklininkų kolektyvas, vadovaujamas meno vadovės Genovaitės Sipavičienės, neleido tądien nuobodžiauti nei svečiams, nei mokyklos mokytojams ar mokiniams. Tenykštės dienos džiaugsmo odę jie pradėjo imituojamąja daina, parašyta Just. Marcinkevičiaus žodžiais „Tai gražiai mane augino“.

18 metų mokyklos istorija

Susirinkusieji supažindinti su mokyklos atsiradimu ir jos istorija. Čia netrūko dramatiškų momentų ir pertvarkų. 1993 m. mokyklą įsteigė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Katalikiškos pakraipos mokykla savo pavadinime neturėjo žodžio „pagrindinė“, jos priežiūrą vykdė savivaldybė, o patalpos buvo Marijonų g. 24. Į žodelį „pagrindinė“ mokykla įgijo teisę 1998 m. Nuo tada pasikeitė ir jos direktorius – mokyklai pradėjo vadovauti pasaulietė Danutė Kriščiūnienė. Nuo 2004 m. steigėjo funkcijas perėmė Panevėžio apskrities viršininko administracija, kol 2010 m. jas vėl sugrąžino miesto savivaldybei.

Per šį laikotarpį įsiterpia dar viena mokyklos bendruomenei svarbi data – 2001-ieji. Tuomet įstaiga persikėlė į Parko g. 19 beveik prieš ketvirtį amžiaus statytas patalpas. Nuo tada prasidėjo jos žygiai už pastato renovaciją. Rodydama archyvo nuotraukas direktorė sakė: „Mokyklos pastatas buvo kritinės būklės, trūko patalpų...“

Vis dėlto įstaigai pasisekė. Pirmiausia todėl, kad jai vadovauja ypač veikli vadovė. D. Kriščiūnienė nuo pat savo darbo pradžios ėmė ieškoti mokyklai pagalbos ir paramos. Ji asmeniškai užmezgė ryšius su JAV ambasada Lietuvoje. Ši netrukus atsiuntė vieną po kitos dvi Taikos korpuso savanores. Prie direktorės ir mokyklos bendruomenės iniciatyvos netruko prisidėti Panevėžio tėvų su neįgaliais girdėti vaikais ir jų draugų bendrija ADAPTA ir, talkinant JAV Taikos korpuso savanorei Ph. Lichenstein, pradėtas rengti antro mokyklos korpuso trečio aukšto statybos projektas. Per 2003–2004 m. pusmetį idėja įgyvendinama. Ir apskrities bei savivaldybės ir kurčiųjų sistemos atstovai jau kviečiami į mankštos salės, konferencijų salės su modernia įranga, persirengimo kambarių, dušų ir kt. patalpų įkurtuves. Tuomet mokykla vienu aukštu „paaugo“, kai projektas buvo paremtas JAV Gynybinio bendradarbiavimo štabo EUCOM humanitarinės paramos lėšomis, kurios sudarė 150 tūkst. JAV dolerių.

Dabar jau sunku ir suskaičiuoti, kiek D. Kriščiūnienės pastangomis nuo tada iki 2008 m. mokyklos gerovei kurti surengta įvairių iniciatyvų ir labdaros akcijų. Baldai, daiktai ir technika keliavo iš įvairiausių pasaulio kraštų, bet mokykloje vis tiek liko niūroka ir šalta. Kol galų gale, remiant Panevėžio apskrities administracijai, įstaigai galų gale pavyksta įsisprausti į valstybės projektų, finansuojamų iš ES fondų lėšų, sąrašą. Jos renovacijai iš struktūrinių fondų atseikėjama beveik 2 mln. 256 tūkst. litų; pasirašoma bendradarbiavimo sutartis su Ūkio ministerija ir visą projekto laiką jį koordinavusia įstaiga VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. 2009 m. balandį projektas pradedamas, 2011 m. spalį baigiamas įgyvendinti.

Mokyklos veidas po renovacijos

Mokykla išties labai išgražėjo, pašviesėjo, joje tapo jauku ir šilta. Pakeistos lauko durys, langai, apšiltintos išorės sienos, 1-o aukšto grindys, sutvarkyta cokolinė pastato dalis, laiptinės, 1-o ir 2-o korpuso fojė. Rekonstruota šildymo sistema ir elektros instaliacija bei apšvietimo sistema, modernizuota vėdinimo sistema, perdažytos bendrabučio patalpos. Suprantama, visi darbai – pagal iš anksto parengtą ir vėliau ekspertų įvertintą techninį projektą. Na, o visas rekonstruotas turtas dar ir apdraustas. Vidaus darbų vykdytojos – UAB „Melrunas“ ir UAB „Gerba“, išorės – AB „Iglus“. Projektavimo darbus atliko UAB „Šiltas namas“.

Buvo padėkota pedagogų kolektyvui, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiajai specialistei T. Aidukienei, projektą pradėjusiems Panevėžio apskrities viršininko administracijos atsakingiems darbuotojams, ypač nuo pat pradžių iniciatyvą rėmusiai buvusiai Panevėžio apskrities viršininkei G. Umbrasienei, atiduota pelnyta duoklė darbų vykdytojams ir koordinatoriams. Raštiškomis padėkomis direktorė įvertino mokyklos vyr. buhalterės, jos padėjėjos, direktoriaus pavaduotojo ūkio priežiūrai bei trijų valytojų darbą, taip pripažindama didžiausią, daug jėgų pareikalavusį jų indėlį į projektą.

Po kabinetus ir klases

Neseniai išleistame lankstinuke bei mokyklos tinklalapyje galima rasti visą svarbiausią informaciją apie mokyklą. Iš šių šaltinių sužinau, kad iš viso mokykloje šiuo metu atnaujinta 17 kabinetų ir įrengti 3 nauji: gamtamokslinio ugdymo, metodinis ir direktorės pavaduotojos ugdymui. Bet visai kas kita - tai pamatyti savo akimis, ypač gerai viską žinančios direktorės pavaduotojos L. Bartnykienės lydimiems. Apžiūrėdami patalpas mes, kurčiųjų sistemos atstovai, sutinkame ir pačius mažiausius namų gyventojus – ikimokyklinukus nuo 3 metukų, taip pat priešmokyklinio amžiaus vaikus bei vyriausius mokyklos mokinius – devintokus ir dešimtokus. Pastarųjų teiraujamės apie ateities planus. Kol kas į sostinę vykti apsisprendęs tik vienas. Kiti ketina mokslus tęsti Klaipėdoje ir Panevėžyje, o viena mergina dar dvejoja.

Neaplenkiame ir naujai išdažytų bendrabučio kambarių. Kiekvieno kambario spalvas mokiniai rinkosi patys. Jie didžiuodamiesi rodė savo kambarius ir lovas. Svetingai kviečiami apsilankome mokytojo V. Glušoko vadovaujamame LGK kabinete, apžiūrime sukauptą vaizdo medžiagą, pabendraujame su mokiniais. Mokytojas apgailestauja sužinojęs, kad LGK kabineto įrangai atnaujinti anksčiau numatyta pinigų suma nebus skirta. Kabineto kompiuteris jau leidžia „paskutinį kvapą“.

Mokyklos muziejuje vartome „Metų knygas“. Kiekvienoje jų – po mokyklos bendruomenės gyvenimo tarpsnį, apie patirtus džiaugsmus, atradimus ir netektis. Tyliai pastovime prie atverstos vienuolio marijono kunigo Petro Kavaliausko, pirmojo mokyklos direktoriaus (1959-2011), nuotraukos. Tiek nedaug trūko, kad ir jis būtų galėjęs dalyvauti šventėje...

Iš viso čia dabar mokosi 58 mokiniai iš 14 rajonų ir miestų. Dirba 26 pedagogai, iš jų – 15 surdopedagogų. 7 mokyklos darbuotojai turi klausos negalią.

Projektai, parodos, akcijos, iniciatyvos

Reikėtų didesnės apimties straipsnio, kad galėtų sutilpti visų mokyklos vykdytų projektų pavadinimai. Tad neminėdami partnerių tiesiog bandykime perbėgti bent per dalį jų prasmingų ir žaismingų pavadinimų: „Aš galiu ir tu gali – gyvenkime sveikai“, „Kurk Lietuvoje: Afrika@LT2009“, „Siekiu būti kaip jie“, „Madų ir šukuosenų šou“, „Girdėti negaliu, bet pamatyti noriu“, „Mes – Europoje“, „Pelenės šou“, „Šuo – geriausias žmogaus draugas“.

Sėkmingai dalyvauta Europos mokyklų partnerystės programoje eTwinning, projekte „2 minutės šlovės“, TV projekte „Išsipildymo akcija“, medelių sodinimo akcijoje „Sodinkime žemei“, „Sveikos mitybos bare“ ir daugybėje kitų.

Bendruomenė stengiasi, kad mokykla būtų vienu iš Panevėžio kultūrinės traukos židinių. Jai tai sekasi. Čia kas mėnesį eksponuojamos mokinių, mokytojų bei žinomų miesto dailininkų parodos. Mūsų viešnagės dieną atidaryta dailininko A. Bukausko paroda.

Vizija ir ateities planai

„Mokykla sutrikusios klausos vaikams Aukštaitijos regione taps moderniu ugdymo centru, atitinkančiu vaikų ir tėvų (...) poreikius. Bus vykdomos ankstyvojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos“, - rašoma naujausiame lankstinuke apie ateitį. Ką čia bepridursi – svajonė didinga, bet reali.

Ir vis dėlto yra ką pridurti. Ką tik atšventusios renovacijos pabaigą D. Kriščiūnienės galvoje jau krebžda mintis ir pirmajam mokyklos korpusui pridurti trečią aukštą, taip pat pristatyti dar vieno aukšto antstatą korpusus jungiančiai pastato daliai. Vadinasi, taip ir bus: direktorė tuščiai žodžiais nesišvaisto. Juk mokykla vis dar neturi sporto salės, ji dar stokoja ir kitokių patalpų, įskaitant ir klases.

Na, o šiandien svarbiausia, kad nepaprastai dinamiškame, kupiname pokyčių, krizių ir stresų šiandienos pasaulyje, visai mokyklos bendruomenei suvienijus pastangas ir atidavus savo širdžių šilumą, sukurta dar viena jauki oazė klausos negalią turintiems vaikams. Ir kad yra žmonių, kurie savo mintimis, darbais ir svajonėmis jau purena dirvą ateities būstui – Aukštaitijos regiono kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrui.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Perkirpti simbolinę darbų pabaigtuvių juostelę mokykla patikėjo patiems jauniausiems jos šeimininkams.

Šventinis fotoreportažas - Fotogalerijoje.