|
,,Dabarties pedagogikos tikslas – išmokyti vaiką per save pažinti pasaulį“, ,,Sudėtinės ugdymo įstaigos – ateities įstaigos“, ,,Integracija – nuolatinis, laipsniškas, dozuotas aplinkos darymas sudėtingesne“, ,,Kochlearinė implantacija (KI) – klausimas ne tiek apie klausos atkūrimą, kiek apie asmenybės identifikavimąsi“, ,, KI – tai likimo parinkimas vaikui“, ,,Vaiko mokymas mintinai lėtina jo vystymąsi“, ,,Mokiniai, pakeitę specialiąją mokyklą į bendro lavinimo mokyklą, išlošia - gauna naują socialinę aplinką, bet ir pralošia - negauna specialiosios pagalbos“, ,,Specialioji mokykla įgyja naujas funkcijas - teikti specialistų pagalbą kitoms mokykloms“, – tai profesorės O. Kukuškinos (Maskva) mintys, pateiktos tarptautinėje konferencijoje „Socialinė gerovė tarpdisciplininiu požiūriu“.
Koferencija vyko Šiaulių pedagoginio universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete gegužės 20 ir 21 dienomis. Joje dalyvavo ir pranešimus skaitė Čekijos, Italijos, Ukrainos, Vengrijos, Rusijos bei Lietuvos edukologai.
Lietuvoje ne taip jau dažni vyksta tarptautiniai renginiai, skirti specialiųjų poreikių, tarp jų ir sutrikusios klausos, vaikų ugdymo problemoms spręsti. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus surdopedagoges, kaip ir koleges iš kitų šalies miestų, ypač domino profesorės O. Kukuškinos pranešimas ,,Vaikų su specialiaisiais poreikiais mokyklinio ugdymo diferencijuojamasis standartas“ bei jos seminaras ,,Šiuolaikinių specialiųjų priemonių taikymas, siekiant atskleisti ryšį tarp ugdymo ir specialiųjų poreikių turinčio vaiko raidos“.
Profesorė O. Kukuškina yra žinoma rusų mokslininkė, ne vienus metus dirbusi su sutrikusios klausos vaikais. 1997 m. ji gavo Rusijos vyriausybės premiją už pirmos specializuotos kompiuterių programos ,,Pasaulis už tavo lango“ sukūrimą. Programa skirta vaikų, kurių sutrikusi klausa, kalba, taip pat lėtesnis psichinis vystymasis, ugdymui.
Pasak profesorės O. Kukuškinos, naudojant medicinos naujausias technologijas pasaulyje vis daugiau vaikų nustatoma daugiau nei viena negalia. Todėl ne visi vienodai gali pasiekti akademinį išsilavinimą. Labai svarbu specialiųjų poreikių vaiką parengti praktiškam gyvenimui.
Mokslininkų siūlymai
Rusų mokslininkai vis dažniau kelia klausimą: ko mes mokome vaikus ir ko jiems iš tiesų reikia gyvenime? Siūloma pereiti prie keturių specialaus diferencijuoto ugdymo standarto variantų. Pagrindiniai ugdymo atskaitos taškai – akademinis pasirengimas ir pasirengimo gyvenimui kompetencija. Priklausomai nuo vaiko negalios sudėtingumo yra skirtingas ir jų ugdymas. Pavyzdžiui, sudėtingesnę negalią turintiems vaikams reikėtų daugiau dėmesio skirti įvairioms gyvenimo situacijoms ir mokyti jose tinkamai elgtis (juk tėvai nėra amžini...).
Profesorės teigimu, yra trys santykio ,,mokymas ↔ vaiko vystymasis“ variantai:
1. Specialiųjų poreikių vaikui ugdymas organizuojamas tinkamai, vaikui įdomu, tobulėja jo vystymąsis.
2. Mokymas netrukdo vaiko vystymuisi, bet jo ir neskatina.
3. Mokymas trukdo vaiko vystymuisi, vaikas ožiuojasi, nenori atlikti užduočių.
Kaip mes mokome sutrikusios klausos vaikus? Pateikiame tekstą, išsiaiškiname nežinomus žodžius, mokomės taisyklingai juos perskaityti, atsakome į klausimus, atpasakojame. Kokie rezultatai? Vaikas atsako į klausimus, bet teksto, kaip visumos, nesuvokia. Trisdešimt metų vyko fundamentalūs tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokios yra tokio blogo teksto įsiminimo priežastys:
Nežinomos sąvokos tekste? (Mes jas išsiaiškiname)
Gramatikos nemokėjimas? (Mokomės ir mokomės taisyklių)
Per didelis tekstas? (Dalijame tekstą į dalis)
Tekstas neatitinka vaiko gyvenimo patirties? (vedame parengiamuosius darbus, ekskursijas ir pan.)
Bloga skaitymo technika? (Tobuliname ją)
Teksto supratimo formavimas prasideda kūdikystėje. Gimus vaikui, dainuojame lopšines, vėliau kartu skaitome knygutes, aiškinamės, kas ten įvyko (ką tada padarė vištytė? ką jai atsakė gaidelis?). Teksto suvokimo mechanizmas grindžiamas nacionalinės kultūros pagrindu. 6-7 metų vaikas jau pats pradeda skaityti, toliau tobulėja teksto suvokimo formavimasis. Jei iki to laiko nebuvo su vaiku užsiimama, vaikas neturi susiformavusio teksto suvokimo. Jis perskaito pavienius žodžius, frazes, bet nėra gebėjimo apmąstyti, ,,vizualizuoti“, ,,pamatyti“ patį tekstą.
Profesorė O. Kukuškina konferencijos dalyviams pristatė specialias kompiuterines ugdymo priemones, kur tekstas remiasi asmeniniu vaiko patyrimu. Jos padeda lavinti sutrikusios klausos vaikų kalbą bei mąstymą,
Sutrikimų diagnostika Rusijoje
Rusijoje daug dėmesio skiriama ankstyvajai sutrikimų diagnostikai, nes patys svarbiausi vaiko vystymuisi yra pirmieji treji gyvenimo metai. Medikai tiria rizikos grupei priklausančias pacientes, o kitos mamos mokomos. Korekcinės pedagogikos institutas yra pasiūlęs paprastą, patikimą ir pigią „Žirnio“ metodiką (vaiko klausos patikrai naudojami indai, į kuriuos pripilta įvairių rūšių kruopų – aut. past.). Beje, ,,kruopų metodą“, lavinant kochlearinio implanto naudotojo klausą, sėkmingai taiko ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro surdopedagogės.
Pranešėjos teigimu, Rusijoje, įtarus vaikui klausos sutrikimą, tėvai kreipiasi į gydytoją otolaringologą. Šiuo metu klausos sutrikimą galima nustatyti net dviejų savaičių kūdikiui. Jei diagnozė, kad vaikas kurčias, pasitvirtina, siūloma kochlearinė implantacija. 3-6 mėnesių kūdikis pradeda guguoti, ši 6 mėnesių riba labai svarbi kochlearinio implanto (KI) naudotojui. Mat anksti atlikta implantacija leidžia tikėtis, kad tokio vaiko kalba, balsas nesiskirs nuo girdinčiojo.
Kaip ir kiti mokslininkai, profesorė pabrėžė, kad kochlearinis implantas nepadarys vaiko girdinčiu. Labai svarbus operacijos atlikimo laikas (pvz., ją atlikus 11 metų vaikui – bus sunku kompensuoti tuos 11 metų, kai jis vystėsi kaip kurčiasis).
Pasak vokiečių, nėra tokio KI, kuris neveiktų, bet yra vaikas, kuris po kochlearinės implantacijos nekalba.
Lektorės nuomone, vaikas kalba apie tai, ką jis supranta. ,,Nereikia ekranų šių dienų kochlerinių implantų naudotojams (jais surdopedagogas prisidengia lūpas, kad vaikas naudotųsi tik klausa, neskaitytų iš lūpų), jiems reikia lavinti ne tiek klausą, kiek mąstymą, girdimąjį suvokimą. KI naudotojai tebėra specialiųjų poreikių vaikai“, - teigė mokslininkė. Ji ragino tėvelius, kurių vaikai yra kochlearinių implantų naudotojai bei mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, nepaleisti iš akiračio specialiųjų mokyklų, domėtis mokymu, siūlomomis profesijomis, nes KI naudotojas auga tarp dviejų pasaulių.
Specialioji pagalba
Rusijos specialiosiose mokyklose sutrikusios klausos vaikams taip pat teikiama specialioji pagalba: lavinama klausa, tartis, kalba. Kartu ugdoma socialinė kompetencija. Čia svarbios penkios surdopedagoginio darbo kryptys:
* formuoti sutrikusios klausos vaikų gebėjimą suvokti savo ribotumus ir apie tai pranešti suaugusiajam. Pvz., sulūžo aparatas - ką daryti, kur kreiptis, arba pakilo temperatūra – kur kreiptis, žinoti, kuriems vaistams ar maistui esi alergiškas ir t t.
* lavinti sutrikusios klausos vaikų socialinę komunikaciją. Pvz., kaip bendrauti su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis už mokyklos ribų, su jaunesniais ir vyresniais, kokia bendravimo etika, kaip pradėti, tęsti, palaikyti, korektiškai užbaigti pokalbį, kaip elgtis policijoje, poliklinikoje, stotyje, įvairiose netikėtose situacijose (gaisras, nusikaltimas ir pan.).
* formuoti pasaulio pažinimą. Pvz., aptarti su vaiku jo maršrutą iš gimtojo miesto į mokyklą, kokie yra pakelės miestai, kuo jie žymūs, įdomūs, lankytini ir t. t.
* padėti sutrikusios klausos vaikui suprasti, kad žmonės yra skirtingi, bet gyvename laikydamiesi taisyklių, nesvarbu, kad kiti gali kartais ir netinkamai pasielgti. Pvz., jei paklaustume nežinomoje vietoje nepažįstamo žmogaus kelio, jis gali ir neatsakyti, tai nemalonu. Bet jei reaguoju į tai, susinervinu - jau yra mano problema.
* formuoti socialinę atsakomybę, norą pagelbėti, padėti žmogui, būti solidariam su kitais ištikus bėdai. Kartais sutrikusios klausos vaikas elgiasi neadekvačiai, lyg amžinas išlaikytinis, kuriam kiti privalo padėti, bet jis kitiems kažkodėl - ne.
Naujovės Rusijos darželiuose
Antrąją konferencijos dieną profesorė vedė apskritojo stalo diskusiją ,,Šiuolaikiniai klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo aspektai“. Joje dalyvavo specialistai iš Klaipėdos, Mažeikių, Šiaulių, Vilniaus. Viešnia pasidžiaugė naujove, kad Rusijos darželiuose ankstyvojo amžiaus vaikams pradėjo veikti trumpojo buvimo grupės. Jose mamos kiekvieną dieną gali trumpai – dvi valandas – pabūti su vaiku. Jos dalyvauja surdopedagogo užsiėmimuose, gauna namų užduotis. Trumpai darželyje būnantis vaikas nevalgo ir nemiega, bet laikomas visateisiu darželio nariu. Įstaiga už jį gauna vadinamąjį vaiko krepšelį. Buvo įdomu sužinoti, kad sutrikusios klausos vaikų darželiuose yra ir mišrių grupių: trečdalis vaikų – turintys klausos sutrikimų, du trečdaliai – girdintys vaikai. Girdinčių vaikų tėveliai gali pasirinkti mišrią grupę, nes, jiems tas darželis arčiau namų arba jų vaikas silpnai kalba, todėl nori surdopedagogo (jis dirba panašiai aip logopedas – aut. past.) pagalbos.
Rusijoje veikia ir sudėtiniai darželiai, kuriuose yra ir sutrikusios klausos, ir girdinčiųjų, ir mišrios vaikų grupės. Sudėtiniuose darželiuose vyksta visiška integracija ne tik vaikams, bet ir patiems specialistams, kurie intensyviai tarpusavyje bendradarbiauja, vieni iš kitų mokosi. Profesorės O. Kukuškinos nuomone, toks modelis yra idealus sutrikusios klausos vaikams. Sudėtiniame darželyje, jei sutrikusios klausos vaikui gerai sekasi, jį galima perkelti į kitą – mišrią ar girdinčiųjų - grupę. Pavyzdžiai rodo, kad Rusijos švietimo sistema, atsisakiusi totalitarizmo, darosi lankstesnė, mobilesnė, palankesnė vaikui.
Rusija – didelė šalis, turinti šimtmečių patyrimą ir įdirbį surdopedagogikos srityje. Profesorės O. Kukuškinos mintys apie sutrikusios klausos vaikų ugdymo naujoves Rusijoje buvo išties vertos dėmesio. Gaila, kad konferencijoje dėl informacijos stokos dalyvavo palyginti nedaug Lietuvos surdopedagogų.
Rūta VYŠNIŪNIENĖ
|
