Naujienos

Lapkričio 4 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centre (KPKC) įvyko respublikinė surdopedagogų konferencija ir atidaryta paroda „Mokinių, turinčių klausos sutrikimą, bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymo patirtis“. Pedagogai susirinko pasidalyti patirtimi ir susipažinti su mokinių kompetencijas ugdančiomis priemonėmis, parengtomis kolegų iš kurčiųjų ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje.

Konferenciją organizavo Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius, KPKC, Lietuvos surdopedagogų asociacija bei Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (KKNUC).

Surdopedagogus sveikino svečiai

Konferenciją pradėjo buvę KKNUC mokiniai. Jie atliko imitacinę dainą. Gausiai iš visos Lietuvos susirinkusius surdopedagogus pasveikino KKNUC direktorė Laimutė Gervinskienė. Ji pristatė šventės svečius: Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vyriausiąją specialistę Teresą Aidukienę, Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentę Romą Klečkovskają, Kauno kurčiųjų reabilitacinio centro direktorę Jūratę Pugačiauskienę, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorę Ramunę Leonavičienę ir jos pavaduotoją Arūną Bražinską, „Akiračio“ redaktorę Genę Karklienę, KPKC metodininkę Valeriją Segalovičienę.

Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė ŠMM atstovė Teresa Aidukienė. Ji pasidžiaugė, kad konferencijoje dalyvavo kurčiųjų ugdymo centrų iš visos Lietuvos atstovai, nes tokia galimybė visiems kartu susitikti yra labai vertinga. T. Aidukienė palinkėjo tolesnio produktyvesnio bendradarbiavimo kuriant specialiąsias mokymo priemones.

LKD prezidentė R. Klečkovskaja savo sveikinimo kalboje pasidžiaugė, kad tokios konferencijos atspindi nuveiktus gerus darbus, tačiau priminė, kad dar yra labai daug neišspręstų problemų. Susirinkusiems ji linkėjo: „Sėkmės dirbant su vaikais, jaunimu ir stiprybės pedagogams.“ KPKC atstovė Valerija Segalovičienė sveikindama surdopedagogus džiaugėsi, kad tai pirma tokia paroda, kai kurčiųjų ugdymo įtaigos susibūrė drauge.

Reikalavimai specialiosioms mokymo priemonėms

Pirmąjį konferencijos pranešimą skaitė KKNUC lietuvių kalbos mokytoja Sofija Liorančienė. Jo tema „Bendrieji reikalavimai specialiųjų mokymo priemonių, skirtų mokiniams, turintiems klausos sutrikimą, rengimui“. S. Liorančienė pristatė, kaip reikėtų kurti mokymo priemones kurtiesiems ir kokių reikalavimų laikytis.

Pranešėja kalbėjo apie tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų vadovėliai kurtiesiems ir neprigirdintiesiems dažnai netinka, nes tekstai būna per ilgi, sąvokos per sunkios, tad tekstą reikėtų prastinti ir trumpinti. Kurtiesiems mokiniams tekstas turi būti aiškus ir konkretus, pastraipos neilgos. Specialiosios mokymo priemonės - pritaikytos pagal tai, kokius vaikas moka žodžius, kokio ilgumo sakinius sugeba suvokti. S. Liorančienė sakė, kad reikėtų riboti metaforų, perkeltinės reikšmės žodžių vartojimą, vengti tokių skyrybos ženklų kaip kabliataškiai, skliausteliai, kabutės.

Pranešėja taip pat aptarė, koks turėtų būti mokymo priemonės dizainas, pabrėžė, kad labai svarbu iliustracijos, padedančios atskleisti teksto turinį. Ji sakė, jog specialiosios mokymo priemonės lietuvių kalbos mokymui turėtų būti rengiamos remiantis antrosios kalbos mokymo metodika.

Numatomos išleisti mokymo priemonės

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyriaus atstovė Milda Pošiūtė–Žebelienė pristatė pranešimą „Mokymo priemonės klausos sutrikimų turintiems: 2011-2012 m. parengtų ir rengiamų priemonių apžvalga“.

Pranešimo pradžioje M. Pošiūtė-Žebelienė apžvelgė jau atliktus darbus. Nuo 2006 m., kai LKNUC pradėjo veikti Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyrius, jis išleido 33 mokymo priemones ir rekomendacinius leidinius. Pusė jų yra spausdinti, pusė - kompiuterinėje laikmenoje. Šių priemonių rengimo senbuviai – Vilniaus ir Šiaulių kurčiųjų ugdymo įstaigos. Tačiau pranešėja džiaugėsi, kad priemones jau pradėjo rengti ir Kauno bei Klaipėdos kurčiųjų ugdymo įstaigos.

Vykdant Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009-2012 m. programą numatoma išleisti 8 teminius žodynėlius. Jau išleisti matematikos ir informacinių technologijų, sporto terminų, tarptautinių žodžių bei medicinos terminų žodynėliai. Juos galima rasti „UNRIIS“ duomenų bazėje. 2011 m. bus išleisti teisės terminų ir psichologijos terminų žodynai, o 2012 m. numatoma išleisti literatūros sąvokų ir ekonomikos terminų žodynus.

M. Pošiūtė-Žebelienė pristatė numatomas išleisti mokymo priemones moksleiviams. Netrukus pasirodys „N-14. Sudėtingos gyvenimo situacijos ir pasirinkimo galimybės“. Ši priemonė bus išleista kompiuterinėje laikmenoje. Ji skirta paaugliams ir jauniems žmonėms padėti susivokti tam tikruose dorovės, moralės ir etikos dalykuose.

Kitos 2011-2012 m. numatomos išleisti mokymo priemonės: istorijos mokymuisi skirta kompiuterinė priemonė 5 ir 6 klasėms (dvi dalys), literatūros vadovėlių 9 ir 10 klasėms 1-osios dalys, knyga „Sintaksė ir skyryba“, užklasiniam 5-7 klasių mokinių ugdymui skirta priemonė „Mano pasaulis“, anglų kalbos mokymo priemonė 6 klasei „Happy Rill 2”.

Baigdama savo pranešimą M. Pošiūtė-Žebelienė pabrėžė, kad nepaisant to, koks įdirbis įdėtas rengiant mokymo priemonę, ji gali būti neveiksminga. Didžiausias mokymo sėkmės strategas, pasak jos, yra mokytojas. L. Gervinskienė į tai atsakė, kad būtų labai naudinga, jei mokymo priemonių rengėjai organizuotų seminarus ir pamokytų mokytojus, kaip dirbti su tomis mokymo priemonėmis. KKNUC direktorė siūlė, jog gal būtų vertinga susiburti autoriams iš skirtingų miestų į grupę ir drauge rengti mokymo priemones, gal taip būtų pasiekta geresnių rezultatų.

Paroda

Renata Valaitytė-Ramuckienė iš KKNUC savo pranešime apibendrino konferencijos dieną KPKC atidarytą parodą „Mokinių, turinčių klausos sutrikimą, bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymo patirtis“. Parodoje dalyvauja net 8 iš 10 Lietuvos kurčiųjų ugdymo įstaigų. Parodą sudaro trys pagrindinės ekspozicijos: specialiosios mokymo priemonės ir kiti gerosios darbo patirties pavyzdžiai, specialiosios mokymo priemonės (išleistos LKNUC Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyriaus, Surdologijos centro, „Šviesos“ leidyklos) ir mokinių kūrybiniai darbai.

Ekspozicijai „Specialiosios mokymo priemonės ir kiti gerosios darbo patirties pavyzdžiai“ pateiktos 95 mokinių kompetencijas ugdančios priemonės. Daugiausia jų (net 68) pateikė KKNUC. Taip pat ekspozicijoje galima pamatyti Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro (VKNRPMC), Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos, LKNUC, Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centro, Kauno lopšelio-darželio „Klausutis“ parengtų mokinių kompetencijas ugdančių priemonių. Pagal žanrą populiariausi: mokymo (si) priemonės – 30, projektų veiklos aprašai – 20, kompiuterinės mokymosi priemonės – 11. Daugiausia eksponuojamų mokinių kompetencijas ugdančių priemonių skirta komunikavimo kompetencijai ugdyti – net 24, socialinei kompetencijai - 16, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių kompetencijai – 12. Šioje ekspozicijoje esančios mokymo priemonės pagal kompetencijas pasiskirsto taip: komunikavimo kompetencija - 15, informacinė komunikacinė - 11, socialinė - 9.

Kitoje parodos ekspozicijoje galima pamatyti specialiąsias mokymo priemones LKNUC Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyriaus, Surdologijos centro bei „Šviesos“ leidyklos išleistas Lietuvos mastu. Eksponuojamos 42 priemonės skirtos komunikacinei kompetencijai ugdyti. Gamtamokslei, socialinei, matematinei kompetencijai ugdyti ekspozicijoje yra tik po 2 mokymo priemones.

Paroda KPKC veiks iki gruodžio 19 d. Bus išleistas ir parodos katalogas. Jo elektroninė versija bus įdėta KPKC svetainėje.

Mokinių kompetencijų ugdymas mokantis aplikacijos

Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro dailės ir technologijų mokytoja Irena Poškienė pristatė pranešimą „Mokinių kompetencijų ugdymas mokantis aplikacijos technikos technologijų pamokose“. Ji pasakojo ir rodė filmuotą medžiagą apie pamokų ciklą „Aplikacija“, kur vaikai mokėsi, kas yra aplikacija, kokia jos gaminimo eiga, programa „Paint“ kūrė aplikacijos piešinį ir galiausiai siuvinėjo aplikaciją.

Gestų abėcėlės mokymosi priemonė

Didelio susirinkusiųjų susidomėjimo sulaukė Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pedagogo Ramūno Kabelio pristatytas pranešimas apie jo sukurtą kompiuterinę lietuvių gestų kalbos abėcėlės mokymosi priemonę. Mokantis iš lentelių sunku įsivaizduoti, kaip parodyti kai kurias raides, tačiau šioje kompiuterinėje programoje raides rodo kompiuterinė ranka, taigi matoma, koks judesys atliekamas, kaip raidės jungiamos į žodžius. Programa gali ne tik daktiliuoti raides, žodžius ar sakinius, bet ji tinka ir pasitikrinti žinioms, nes įvestą žodį galima paslėpti ir pabandyti pagal programos rodomus gestus jį suprasti.

Ši mokymo priemonė naudinga tiek kurtiesiems, tiek girdintiesiems, besimokantiems lietuvių gestų kalbos abėcėlės. R. Kabelis sakė, jog ateityje šiuos gestų modelius bus galima panaudoti plačiau: kaip vertimo į gestų kalbą priemonę (iš kalbančiojo), lietuvių kalbos gramatikos mokymosi priemonę gestais ir kt. Programos kūrėjas patikino, kad vėliau programą bus galima rasti internete.

Anglų kalbos mokymo priemonė

LKNUC anglų kalbos mokytojų Jurgos Naimavičiūtės-Skuolienės ir Renatos Kumštytės pranešimo tema - „Anglų kalbos mokymo specifika, ugdant mokinius, turinčius klausos sutrikimą“.

LKNUC anglų kalbos mokytoja jau 10 metų dirbanti J. Naimavičiūtė-Skuolienė sakė, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai dažnai apskritai abejoja, ar kurtieji gali išmokti užsienio kalbą. Tačiau ji pabrėžė: „Užsienio kalbos negeba išmokti tik tie mokiniai, kurie turi intelekto sutrikimų. Nėra jokių psichologinių ar metodinių kliūčių mokant užsienio kalbos mokinius, turinčius klausos negalią. Užsienio kalba atveria kurčiųjų širdis ir leidžia bendrauti su girdinčiaisiais iš užsienio šalių bei naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, internetu.“ J. Naimavičiūtė-Skuolienė teigė, kad svarbu pritaikyti mokymo metodus kiekvienam mokiniui individualiai ir skirti daug laiko individualiam darbui su kurčiuoju. Kurtiesiems labai svarbios vizualinės priemonės: paveikslėliai, schemos, plakatai.

Mokytoja pasakojo, kad mokymosi pradžioje mokiniai dažnai sako, jog anglų kalba yra daug lengvesnė už lietuvių kalbą, ir iš dalies jie yra teisūs. Rašytinė anglų kalba jiems paprastesnė. Mokinių žinutės bei el. laiškai anglų kalba yra daug taisyklingesni, aiškesni nei lietuvių kalba. Dauguma mokinių ir socialiniuose tinklalapiuose tarpusavyje bendrauja anglų kalba.

Mokytoja R. Kumštytė pristatė šių dviejų LKNUC anglų kalbos mokytojų parengtą anglų kalbos mokymo priemonę 5 klasės mokiniams „Happy Rill 1”. Joje pateikiamas ugdymo turinys tik tų kalbinės veiklos sričių, kuriose mokiniai, turintys klausos negalią, gali dalyvauti, – skaitymas ir rašymas. Ši priemonė visiškai atitinka Pagrindinio ugdymo bendrąją programą kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. R. Kumštytė pasakojo, kad priemonė yra šiuolaikinė. Joje akcentuojama komunikacinė mokymosi kryptis: vaikai rašo daug žinučių ir elektroninių laiškų. Daug užduočių skiriama grupėms arba poroms.

Mokytojos šiuo metu rašo 2-ąją „Happy Rill“ dalį ir laukia pedagogų pasiūlymų, ką reikėtų pakoreguoti, patobulinti.

Patirtis rengiant dailiųjų rankdarbių gamintojus

Mokytoja Irena Jankevičienė iš VKNRPMC pristatė Irenos Seniūnienės, mokančios dailiųjų rankdarbių gamintojus, parengtą pranešimą „Mokinių, turinčių klausos sutrikimą, ugdymo patirtis, ruošiant dailiųjų rankdarbių gamintoją VKNRPMC“.

I. Seniūnienės pranešime apibendrinama jos patirtis dirbant su klausos negalią turinčiais mokiniais. Pirmiausia ji aiškinasi mokinio negalios ypatumus ir specialiuosius poreikius, siekia užmegzti kuo artimesnį ryšį su mokiniu ir ieško kontakto su tėvais. Pranešime dar kartą pakartota mintis, konferencijoje nuskambėjusi ne kartą, - mokytojo darbas su neįgaliu mokiniu turi būti maksimaliai individualus. Susirinkusiems buvo parodytos gražiausių VKNRPMC mokinių darbų nuotraukos.

T. Aidukienė skatino plačiau skleisti informaciją

Išklausiusi visus pranešimus vėl kalbėjo ŠMM atstovė T. Aidukienė. Ji teigė, kad labai norėtų, jog tai, apie ką kalbėta konferencijoje, išgirstų kuo daugiau žmonių. Yra daug bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, kurių klasėse yra sutrikusios klausos mokinių, bet tie mokytojai neturi pakankamai informacijos apie tokių vaikų ugdymą. Taigi T. Aidukienė skatino informaciją skleisti kuo plačiau ir pasiūlė konferencijos dalyvių pranešimus publikuoti ŠMM Švietimo aprūpinimo centro leidinio „Švietimo naujienos“ priede „Mes esame“. Ji taip pat išreiškė susirūpinimą, kad mokymo priemonių srityje daroma labai daug, tačiau trūksta koordinavimo.

Rezoliucija

Baigiantis konferencijai priimta tokia rezoliucija: „Numatant mokymo priemonių kurtiesiems prioritetus ir siekiant išsiaiškinti, kokias kompetencijas ugdančių priemonių poreikis šiuo metu yra didžiausias – šalia dabar taikomų specialiųjų mokymo priemonių atrankos kriterijų atlikti priemonių poreikio tyrimą ir analizę.“
Konferencijoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos surdopedagogai per mažai bendradarbiauja tarpusavyje, nekoordinuojamas darbas rengiant specialiąsias mokymo priemones. Todėl sutarta per mokinių pavasario atostogas organizuoti sutrikusios klausos vaikų ugdymo įstaigų metodinių grupių susitikimus.

Agnė KARVELYTĖ