Naujienos

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet gimsta apie 30-40 kurčių ir neprigirdinčių vaikų, vienas iš tūkstančio naujagimių - su žymiu klausos sutrikimu. Iš viso yra apie 1,1 proc., t.y. apie 9 tūkst., sutrikusios klausos vaikų.

Ankstyvojo amžiaus specialiųjų poreikių vaiką, jo šeimą bei susijusias tarnybas paremia ir įgalina ankstyvoji prevencija vaikystėje. Šios pagalbos teikimas sutrikusios klausos vaikui ir jo šeimai yra tiesiogiai susijęs su ankstyvu sutrikimo išaiškinimu, nustatymu. Ankstyvas klausos sutrikimo diagnozavimas pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais gali apsaugoti nuo tragiškų ribotos komunikacijos padarinių, žemų mokymosi laimėjimų bei visą gyvenimą trunkančios priklausomybės dėl pavėluoto klausos sutrikimo nustatymo (Yoshinago-Itano, 1995).

Kaip tarnybos remia sutrikusios klausos vaikus ir jų šeimas?

Vakarų šalyse, pvz., JAV, XX a. pirmoje pusėje ankstyvojo amžiaus kurtiems ir neprigirdintiems vaikams jau buvo sukurta nemažai ikimokyklinio ugdymo programų (Coonery, 1933). Vėliau, apie 1940-uosius, Džono Treisio klinika išleido namų korespondencijos kursą, skirtą sutrikusios klausos vaikų šeimoms. Ši programa prieš 13 metų yra pasiekusi ir Lietuvos surdopedagogus.

JAV aštuntąjį-devintąjį dešimtmečiais prasidėję pažangūs pokyčiai audiologijos bei klausą gerinančių technologijų srityse paskatino ankstyvosios intervencijos sutrikusios klausos vaikams plėtrą.

Pirmas žingsnis, suteikiantis kurčiam vaikui galimybę išmokti suvokti kalbą ir kalbėti, - ankstyvas klausos sutrikimo nustatymas.
Pasak JAV audiologės M.M. Baranauskas, JAV ligoninėse siekiama šimtaprocentinės kūdikių klausos patikros. Realiai patikrinama 83-98 % kūdikių. Nustačius klausos sutrikimą, amerikiečių audiologų tikslas – iki 8-12 savaičių amžiaus mažyliui suderinti klausos aparatus. Rūpinamasi, kad būtų kuo anksčiau sudarytos palankios sąlygos sutrikusios klausos vaiko kalbos vystymuisi, nes:
• vaiko kalba sparčiausiai vystosi pirmaisiais gyvenimo metais;
• per kalbą lavėja vaiko pažintiniai gebėjimai, kurie turi įtakos asmenybės vystymuisi;
• per kalbą įgyjamos žinios apie pasaulį;
• kalbant galima visavertiškiau komunikuoti su supančia aplinka;
• per kalbą vaikas kultūriškai ,,įauga“ į du pasaulius: girdinčiųjų ir kurčiųjų.
Vakarų šalyse ankstyvoji intervencija remiasi į šeimą orientuotomis nuostatomis: 1) socialinė pagalba daro įtaką šeimos gyvenimui, 2) vaiko poreikiai geriausiai patenkinami, patenkinant šeimos poreikius, 3) šeimos turi teisę koreguliuoti intervencijos procesą. Per maždaug 45 dienas su vaiko, kuriam nustatytas klausos sutrikimas, šeima susisiekia ankstyvosios prevencijos komanda: pediatras, socialinis darbuotojas, psichologas, audiologas, spec.pedagogas, vaiko priežiūros specialistas ir kt. Atsižvelgiant į sutrikusios klausos vaiko motorinį, pažintinį, kalbos bei socialinį ir emocinį vystymąsi, yra sudaromas bendras individualus ankstyvosios pagalbos sutrikusios klausos vaiko šeimai planas. Tėvams įteikiama knyga ,,Vaiko, kuriam identifikuotas klausos sutrikimas, tėvų užrašai“, kurioje yra išsami informacija apie šią negalę, dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai, terminų žodynas, įstaigų (taip pat ugdymo institucijų) adresai, naudingos internetinės nuorodos.

Lietuvos patirtis

Lietuvoje ankstyvosios intervencijos tarnybos veikia jau nuo 1996 m. Tačiau po trylikos metų veiklos pripažįstama, kad iki šiol dar nėra aiškios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veiksmų schemos, atsakomybės tarp šių institucijų ir įstaigų pasidalijimo, nėra aišku, kas turėtų koordinuoti kompleksinės pagalbos teikimą (Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ugdymo sąlygų gerinimo aprašas, Žin, 2009, Nr.138-6073). Remiantis aprašu, įgyvendinamu 2009–2012 metais, reikia aiškiau apibrėžti tikslines grupes ir joms reikalingą pagalbą, kurti visų vaikų pirminio raidos įvertinimo sistemą.

2009 m. lapkričio mėnesį būsimus tėvelius pasiekė gera naujiena. Vyriausybės nutarime Nr. 1509 ,, Dėl vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašo patvirtinimas“ įgyvendinimo priemonių plane numatyta parengti bei patvirtinti ankstyvojo kūdikių ir vaikų raidos sutrikimų nustatymo mokymo programą šeimos gydytojams ir slaugytojams bei aprūpinti šeimos gydytojus priemonėmis kūdikių ir vaikų raidos sutrikimų patikrai atlikti. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvoje pagaliau bus pradėtas diegti otoakustinės emisijos (OAE) testas, arba visuotinė naujagimių klausos patikra. Šis testas, greitai ir objektyviai nustatantis kūdikio klausos sutrikimą, pasaulyje žinomas nuo 1978 metų – t.y. daugiau nei 30 metų. Yra įrodyta, kad ankstyvas nustatymas ir intervencija sustiprina vaiko pasiruošimą mokyklai, drauge sumažina poreikį ilgalaikėms specialiosioms paslaugoms.

Iki šiol, jei naujagimis nepriklausė rizikos grupei, jo klausa ligoninėje nebuvo tiriama. Kad vaikas negirdi, tėvai kartais sužino po metų, dvejų ar net dar daugiau! Vėlyva diagnozė neigiamai veikia vaiko kalbos vystymąsi, jo emocinę bei protinę raidą.

Antras svarbus žingsnis po klausos sutrikimo diagnozavimo – neatidėliotina surdopedagoginė pagalba vaikui ir jo šeimai. Vaiko klausos negalė artimiesiems, ypač girdintiems, – visada didelis išbandymas, sukeliantis virtinę klausimų: kokia jo ateitis? kaip bendrauti su kurčiu vaiku? kokios galimybės jam išmokti kalbėti sakytine kalba? kur kreiptis dėl specialiosios surdopedagoginės pagalbos? kas padeda kaime gyvenančiai sutrikusios klausos vaiko šeimai? ir t.t.

,,Nežinojau, kur kreiptis. Radau per internetą...“, ,,Rinkau informaciją apie pagalbą, teikiamą sutrikusios klausos vaikams ir tėveliams...“, ,,Gydytoja davė adresą...“ – taip apie surdopedagoginės pagalbos paieškas Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus surdopedagogėms pasakoja sutrikusios klausos vaikų tėveliai. Tokia situacija išryškina daugiau nei 10 metų veikiančios ankstyvosios intervencijos sistemos netobulumus. Sistemos, kuri viltingu tėvų lūkesčiu siejama su ankstyvojo amžiaus vaikų bei jų šeimų teise sulaukti jiems reikalingos pagalbos.

Šalies sutrikusios klausos vaikų ugdymo įstaigos, tarp jų ir mūsų Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, jokių duomenų apie naujai identifikuotus klausos negalės vaikus negauna – sveikatos priežiūros įstaigose galioja Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Surdopedagogams iki šiol telieka tikėti, kad konkretaus vaiko atveju susiklostys palankios aplinkybės: gydytojas išsamiai patars, kur arčiausiai rasti specialiąją surdopedagoginę pagalbą, o tėveliai bus aktyvūs ir organizuoti. Pasitaiko, kad ir patys tėveliai delsia vesti sutrikusios klausos vaiką į specialiąją ugdymo įstaigą manydami, kad vaikas dar per mažas. Kartais, ypač girdintiems tėvams, dar iš praeitų laikų likęs neigiamas specialiųjų ugdymo įstaigų įvaizdis. Dėl minėtų bei kitų priežasčių savalaikė specialioji surdopedagoginė pagalba vaikui lieka nesuteikta.

Patvirtinus Vyriausybės nutarimą ,,Dėl vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašo patvirtinimo“, priemonių įgyvendinimas 2009-2012 m. padės užtikrinti, kad nė vienas vaikas, ypač ankstyvojo amžiaus, kuriam reikia specialiosios pagalbos, nebus paliktas be paramos.

Vienintelė įstaiga

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras - vienintelė šalies ugdymo įstaiga, teikianti sutrikusios klausos asmenims vidurinį išsilavinimą. Centro specialistai turi nemažą patirtį konsultuojant sutrikusios klausos vaikų tėvus bei teikiant šeimoms specialiąją surdopedagoginę pagalbą. Individualios konsultacijos tėvams (globėjams), auginantiems sutrikusios klausos vaikus, vyksta minėtame Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriuje (surdopedagogių el.pašto adresai: daiva.burkauskiene@lknuc.lt, ilona.bliakeviciene@lknuc.lt, ruta.vysniuniene@lknuc.lt). Skyriuje atliekamas surdopedagoginis sutrikusios klausos vaikų vertinimas. Vyksta nemokamos individualios klausos, tarties ir kalbos lavinimo pratybos vaikams, turintiems klausos sutrikimą (taip pat kochlearinių implantų naudotojams), ugdomiems visiškos integracijos būdu.

Skyriuje kasmet apsilanko dešimtys tėvų, auginančių vaikus, turinčius klausos sutrikimą, taip pat yra konsultuojami šalies bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai bei kiti specialistai. Iškilus klausimams dėl sutrikusios klausos vaikų ugdymo, šalies tėvai (globėjai), artimieji, mokytojai, logopedai, specialieji pedagogai ir kiti specialistai gali kreiptis į skyrių telefonu: 8-5 215 49 56.
Kol kas dėl nesuderintų švietimo, socialinių ir sveikatos paslaugų veiksmų ne visos šeimos, auginančios sutrikusios klausos vaikus, sulaukia ankstyvosios specialiosios surdopedagoginės pagalbos.

Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus darbuotojai apie LKNUC teikiamą specialiąją surdopedagoginę bei metodinę pagalbą, šeimų konsultacijas, tėvus bei visuomenę informuoja įvairiomis priemonėmis ir būdais: spaudoje, internete, per sveikatos priežiūros įstaigas. Praėjusiais mokslo metais lankstinukai platinti aštuoniuose rytinės ir pietryčių Lietuvos rajonų pirminės sveikatos priežiūros centruose ir poliklinikose bei dvylikoje Vilniaus miesto poliklinikų. Informacija apie mūsų centrą buvo paskelbta didžiausiuose šalies regionų laikraščiuose. Centro surdopedagogai apie sutrikusios klausos vaikų ugdymo aktualijas publikuoja Lietuvos kurčiųjų draugijos mėnraštyje ,,Akiratis“, informaciniame leidinyje ,,Švietimo naujienos“. Šioje srityje taip pat bendradarbiaujama su Vilniaus Santariškių universitetinės vaikų ligoninės Vaikų otorinolaringologijos skyriuje veikiančio Vaikų klausos tyrimų poskyrio gydytojais, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija ,,Pagava“.

Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus komanda yra parengusi medžiagą keturiems informaciniams lankstinukams: ,,Apie klausos sutrikimą“, ,,Apie pagalbą sutrikusios klausos asmenims“, ,,Apie kochlearinius implantus“, ,,Kochlearinis implantas negali atstatyti normalios klausos, tačiau padeda geriau girdėti“, kuriuos pagal projektą ,,Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ išleido Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

Tėvų ir surdopedagogų bendradarbiavimas būtinas

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Socialinės integracijos ir konsultavimo skyrius – į šeimą orientuotas, bendradarbiavimą skatinantis padalinys. Šiais mokslo metais skyriaus organizuojamas individualias klausos, kalbos ir tarties lavinimo pratybas lanko 15 sutrikusios klausos vaikų. Jose vaiko tėvų įtraukimas į ugdymo procesą yra būtinas. Tėvai skatinami tapti aktyviais ugdymo proceso dalyviais, drąsiau dalintis savo žiniomis, įgūdžiais bei patirtimi. Juk tėvai yra vaikų kasdienio gyvenimo ekspertai, o mes, surdopedagogai, – žinių, mokėjimų tiekėjai. Skyrius vadovaujasi taisykle, kad vaikas vystysis ir ugdysis žymiai sparčiau ir kokybiškiau, jei tėvai ir specialistai vaikui padės kartu, o ne izoliuotai. Tokia bendra kryptinga veikla orientuota į partnerystę, kuri suteikia geresnių galimybių tenkinti specialiuosius vaiko poreikius. Su individualias pratybas lankančių vaikų tėveliais aptariame individualias kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymo tęstinumo gaires, surdopedagoginius bei surdopsichologinius integruoto ugdymo aspektus.

Rūta VYŠNIŪNIENĖ
LKNUC surdopedagogė