Naujienos

apie 575-550 pr.m.e..

Pirmasis istorijoje žinomas kurčias žmogus buvo Lydijos (istorinė sritis, karalystė ir Romos provincija vakarų Mažojoje Azijoje) karaliaus Krezo kurčias sūnus, kurio vardas nežinomas. Kitas Krezo sūnus, Atijas, buvo girdintis, ir jo vardą istorija ainiams išsaugojo. Paminėtas Herodoto knygoje Istorija,  ir Ksenofano Cyropaedia (kai kurių kitų šaltinių teigimu, Krezas turėjo vienintelį, kurčiąjį, sūnų, vardu Atijas, bet tai, regis, neteisingi duomenys). Pagal Lydijos mitologiją, Krezas dėl savo kurčio sūnaus kreipėsi į orakulą, kuris pasakė, kad šis pirmą kartą prabils tik „atėjus nelaimingajai dienai“. Toliau legenda pasakoja, kad vėliau, Krezui pralaimėjus mūšį, jam gyvybę ir išgelbėjo jo kurčiasis sūnus, kuris staiga prakalbo ir paprašė dovanoti tėvui gyvybę, bet imperijos Krezas neteko. vakarų ) karaliaus Krezo kurčias sūnus, kurio vardas nežinomas. Kitas Krezo sūnus, Atijas, buvo girdintis, ir jo vardą istorija ainiams išsaugojo. Paminėtas Herodoto knygoje ,  ir Ksenofano (kai kurių kitų šaltinių teigimu, Krezas turėjo vienintelį, kurčiąjį, sūnų, vardu Atijas, bet tai, regis, neteisingi duomenys). Pagal Lydijos mitologiją, Krezas dėl savo kurčio sūnaus kreipėsi į orakulą, kuris pasakė, kad šis pirmą kartą prabils tik „atėjus nelaimingajai dienai“. Toliau legenda pasakoja, kad vėliau, Krezui pralaimėjus mūšį, jam gyvybę ir išgelbėjo jo kurčiasis sūnus, kuris staiga prakalbo ir paprašė dovanoti tėvui gyvybę, bet imperijos Krezas neteko.

100 p.m.e.?-44 m.e.

Šekspyro pjesėje Julijus Cezaris Antonijui kalbantis su Cezariu (I veiksmas, 2 scena), pastarasis sako: „Prieiki man iš dešinės, nes ši (kairioji) mano ausis kurčia“. Tačiau tai, regis, tėra, Šekspyro "meninis išmislas", nes daugiau nėra jokių patvirtinimų, kad Julijus Cezaris būtų turėjęs klausos sutrikimą .

I a.  

Quintus Pedius, nuo gimimo kurčias Romos konsulo anūkas. Tai pirmas kurčias žmogus, kurio vardas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Buvo garsus savo laikmečio tapytojas. Jis minimas romėnų gamtininko ir rašytojo Plinijaus vyresniojo veikale Gamtos istorija, 35-oji knyga, 4 skyrius.

apie 30 m.

Pagal krikščionių Bibliją, Morkaus evangelija 7:32-37, Jėzus išgydė kurčią vyrą, kuris taip pat negalėjo kalbėti. 

76-138 m.

Pagal amžininkų teismo aprašymus, Romos imperatorius Adrianas buvo toks „kurčias“ (tai yra, taip stipriai neprigirdėjo), kad turėdavo prisidėti prie ausies sulenktą delną, netgi jodamas į mūšį.

apie 259 m.

Kurčias dešimtojo Japonijos imperatoriaus Suinino sūnus, vardas neišliko. Pagal skirtingus pasakojimus, sūnus vėliau „pagijęs“ – dėl patirto šoko arba stebuklo dėka. 

685 m.

Kaip rašė kunigas, benediktinas vienuolis Beda Garbingasis (Venerable Bede), šventasis Jonas iš Beverley mokė „nebylį berniuką iš Hexhamo“ (miestelis Anglijos šiaurėje) tarti raides ir keletą žodžių. Jei tai tiesa, šis berniukas yra anksčiausiai žinomas kurčias žmogus, kuris buvo mokomas.  

10 a.

Džonas Kurčiasis (John the Deaf, dar žinomas kaip Jean le Surdus) buvo filosofų Roscellinus ir Droco mokytojas vadinamuoju Alkuino (Alcuin), arba Karolingų renesanso VIII a. pabaigos - IX a. pradžios kultūrinio sąjūdžio frankų valstybėje laikotarpiu. Mokslininkų jis laikomas nominalizmo pradininku. Tačiau neaišku, ar šis asmuo iš tiesų buvo kurčias, nes „Le Surdus“ (Kurčias) gali būti veikiau šeimos pavardė, nei asmens apibūdinimas.  

1130 m.

Andres Kurčiasis, Sigurdo Austratiečio sūnus, yra paminėtas norvegų viduramžių sagoje Heimskringla, 8 tome. Daugiau apie jį nieko nežinoma.

1171 m.

„Kurčias Kenterberio piligrimas“ – nežinomas kurčias piligrimas, aplankęs kankinio Tomo Beketo kapą Kenterberyje, Anglija, kaip teigiama, stebuklingai atgavo klausą ir kalbą.

13a.  

Ali Shah Kar‘as. Nors "kar" reiškia „kurčias“, ne visai aišku, ar šis asmuo išties buvo kurčias. "Kar" galėjo būti ir pravardė, arba šis žmogus galėjo būti tiesiog neprigirdintis. Jis vadovavo sukilimui prieš sultoną dabartinės Indijos teritorijoje, užėmė Badrakuto miestą ir pavertė jį savo karalystės sostine. Vėliau sultono karvedžiui Karą suėmus, sultonas jam atleido ir ištrėmė į Ghaznos miestą. Tačiau Karas sulaužė pažadą ir grįžo namo, todėl sultonas jį suėmė ir nuteisė myriop. Aprašytas knygoje Ibn Battutos Kelionės.

1253-1257 m.

Princesė Kotryna Plantegenietė, Anglijos karaliaus Henriko III dukra. Buvo labai silpna, dažnai sirgo. Kad ji kurčia, pastebėta maždaug kai jai buvo dveji metukai, tačiau gali būti, kad mergaitė gimė kurčia. Palaidota prie Westminsterio vienuolyno Londone, bet ant jos kapo neišlikęs užrašas.

1255?-1306

Džonas Paryžietis (taip pat žinomas kaip Džonas Kurčiasis arba Moniculus). Gimė Paryžiuje, buvo vienuolis dominikonas, žinomas dėl savo filosofijos, teologijos ir politikos teorijos veikalų.

15 a. ?

Filippo Viotti buvo jaunas italas piemenukas, kurį aplankė stebuklingas Marijos apsireiškimas. Visa tai pavaizduota dailininko Moretto da Brescia 1533-1534 m. nutapytame altoriaus paveiksle Mergelė Marijos pasirodymas kurčnebyliui Filippo Viotti, esančiame vienoje iš Italijos miestelio Paitone bažnyčių. , esančiame vienoje iš Italijos miestelio Paitone bažnyčių.

. 1426 m.

Johnas Audelay, britų poetas ir kunigas. Apie jo gyvenimą žinoma tik tiek, kas parašyta poemų rankraščiuose. Jis buvo aklas, kurčias ir dažnai sirgo. Parašė 55 poemas, visos religinėmis temomis.

1426-1486

Princesė Joanna, Škotijos karaliaus Džeimso dukra, gimė kurčia ir, kaip rašoma, vartojo gestų kalbą, taip pat ir viešumoje. Išsilavinimą gavo Prancūzijoje, vienuolyne. Ištekinta už Mortono grafo James Douglaso, palaidota šalia vyro. 

1440?-1486

Cristoforo de Predis buvo kurčias Renesanso pradžios rankraščių iliustratorius ir miniatiūrininkas Milane, Italija. Jo geriau žinomas netikras brolis Ambrogio de Fredis, taip pat dailininkas, dirbo kartu su Leonardo da Vinci ir, kaip teigiama, išmokė Leonardo keletą savo kurčio brolio gestų, suteikusių Leonardo paveikslams didesnės išraiškos. Predis Codex – tai yra įrištas Cristoforo de Predis miniatiūrų, vaizduojančių scenas iš Biblijos rinkinys.

 1453 m.

Teresė Kartegenietė, kurčia vienuolė, filosofė ir rašytoja, gimė apie 1415 m. išsimokslinusių žydų intelektualų šeimoje. Jos senelis buvo Kartagenos (Ispanija) vyriausias rabinas. Mergaitė neteko klausos vaikystėje, greičiausiai nuo ligos, ir visam likusiam gyvenimui liko labai silpna ir ligota. Ispanijos inkvizicijos metu žydai buvo arba prievarta deportuojami, arba verčiami pereiti į krikščionybę. Dauguma Teresės šeimos narių bei ji pati priėmė katalikų tikėjimą, o senelis vėliau netgi tapo Kartagenos ir Burgos vyskupu. Kelerius metus Teresė mokėsi Salamankos universitete, 1453 m. (vienintelė tiksliai žinoma jos gyvenimo data) apsigyveno vienuolyne ir tapo vienuole. Jos pagrindinis veikalas „Dievo darbai ir stebuklai“.

 15 a.

Kurčias vaikas (vardas nežinomas), kurį rašyti ir bendrauti sakytine kalba mokė Renesanso laikotarpio olandų humanistas Roelofas Huysmanas (geriau žinomas kaip Rudolphus Agricola). Apie savo bandymus mokyti kurčiąjį Huysmanas parašė knygą De inventione dialectia, kuri buvo išleista po jo mirties 1538 m.

 1473

Jeanas le Muet, kurčias flamandų dailininkas, piešė miniatiūrinius portretus.  

16 a.  

Jaime Lopezas buvo ispanų tapytojas, turėjęs pravardę“Nebylys“. Žinomas dėl istorinių piešinių, tarp kurių yra Jono Krikštytojo paveikslas Toledo bažnyčioje.

1522?-1560

Joachimas du Bellay, ankstyvoje vaikystėje apkurtęs prancūzas, vėliau tapo garsus autorius ir poetas. Jis parašė meilės sonetų ir veikalą apie prancūzų kalbą. Jam priskiriamas nuopelnas sukuriant šiuolaikinės prancūzų kalbos formą. Joachimas du Bellay taip pat laikomas vienu didžiausių Renesanso laikotarpio prancūzų poetų bei geriausiu lotynų kalba rašiusių poetų Europoje.

1524-1585

Pierre de Ronsard gimė girdintis ir iš pradžių buvo Prancūzijos princo pažas, tačiau būdamas 16 m. susirgo ir stipriai apkurto. Jis pakeitė savo karjerą ir pradėjo rašyti; labiausiai žinomas dėl savo sonetų. Pierre de Ronsard laikomas vienu garsiausių prancūzų poetų, kurio vardą žino beveik visi prancūzai.

1525?-1579

Juan Ximenes de Fernandez Navarrete, turėjęs pravardę "Nebyliu". Gimė Logrono, Ispanija, apkurto dėl ligos būdamas trejų metukų. Jokio formalaus išsilavinimo negavo, išskyrus piešimo ir tapybos pamokas vienuolyne. Po didelių kelionių po Europą 1568 m. buvo paskirtas karaliaus Filypo II dailininku. Jis gavo užsakymą netoli Madrido esančio vienuolyno San Lorenco bazilikoje nutapyti didįjį altorių bei 32 altorius, iš kurių tespėjo nutapyti 8 ir jaunas mirė. 

 1550 m.

Joachimas Pascha, Vokietijos miesto Brandenburgo klebonas, turėjo kurčią dukterį, kuri apkurto susirgusi pirmaisiais gyvenimo metais. Sielvartaujantis tėvas pasamdė dvasininką (vardas nežinomas), kad pabandytų išmokyti dukrelę kalbėti. Kai kalbėti išmokyti nepavyko, naudodamas paveikslėlius dvasininkas pramokė mergaitę bendrauti raštu.

 1550-1578

Francisco de Tobar buvo vyriausias Juano de Velasco, Berlangos (Ispanija) markizo, sūnus. Jo brolis Pedro taip pat buvo kurčias; kai kurių šaltinių tvirtinimu, dar buvo trečias kurčias brolis Enrique ir viena ar dvi kurčios seserys.Francisco and Pedro priklauso seniausiai žinomiems kurtiesiems, gavusiems išsilavinimą, – juos  mokė Pedro Ponce de Leon‘ė. Mokslas buvo  buvo skirtas tam, kad Francisko galėtų perimti tėvo titulus, nes tuo metu kurtiesiems tai dar nebuvo leidžiama.

1570-?

Iš prigimties kurčias Edwardas Bone dirbo girdinčio žmogaus tarnu ir bendravo su savo ponu gestais. Nors Edwardas ir nekalbėjo, jį dažniausiai gerai suprasdavo ir kiti girdintieji. Jis itin gyvai gestikuliuodavo susitikęs Johną Kempe, kitą kaimynystėje gyvenusį kurčiąjį.

 1575

Gasparas de Gurrea buvo Argono aukščiausiojo teisėjo kurčias sūnus ir Pedro Ponce de Leon‘ės mokinys.

 1576

Thomas Filsby, „kurčnebylys“ įrašytas į Leicesterio, Anglija, Šv.Martyno bažnyčios parapijos knygą, nes per vedybas su Ursula Russel (girdinčiąja) buvo vartojama gestų kalba.

1578?-?

Johnas Kempe buvo kurčias Edwardo Bone (žr. aukščiau) draugas. Jų energingų pokalbių gestais aprašymas yra turbūt seniausiai žinomas dabartinės anglų gestų kalbos aprašymas. Juos abu aprašė Richardas Carew (1555-1620), anglų poetas ir antikvaras.

1585-1634

Hendrickas Barentzoon Avercampas gimė kurčias Amsterdame. Jis buvo tapytojas ir tapo žinomas dėl savo aliejumi pieštų peizažų. Jo paveikslų yra Drezdeno galerijoje, taip pat Berlyno, Roterdamo, Antverpeno muziejuose bei privačiose galerijose.

1524-1602

Antonio de Covarrubias y Leiva buvo garsaus graikų-ispanų tapytojo El Greco draugas. Corvarrubias studijavo teisę Salamancos universitete ir tapo žinomas juristas, antikvaras, filosofas, poetas, humanistas. 1581 m. įšventintas į dvasininkus, Toledo katedros kanauninkas. Gyvenimo pabaigoje visiškai apkurto. El Greco nutapė jo portretą, kuris dabar yra Luvre.

 17 a.

Christianas Wolfgangas Heimbachas buvo Danijos karaliaus Frederiko III rūmų dailininkas. Jo darbų galima rasti Bremeno, Hanoverio, Londono bei Švedijos Karalienės Kristinos Brunswicko ir Casselio galerijose.

 17 a.

Pagal turimas žinias, Thomas Knotcliffas buvo pirmasis Anglijoje „išsilavinimą gavęs kurčnebylys“, prieš įsteigiant pirmąją Anglijoje mokyklą kurtiesiems. Knotcliffas prikausė perų luomui, į jį buvo privalu kreiptis „Sere Thomai Knotcliffai“.

17 a.

Daniel Defoe knygoje „Misterio Duncano Campbello gyvenimo ir nuotykių istorija“ aprašo vyro vardu Logginas dukterį kaip „nuovokos ir geros prigimties stebuklą“ – ji aiškiai kalba ir puikiai skaito iš lūpų. Tais laikais dar nebuvo įsteigta pirmoji Anglijoje kurčiųjų mokykla, ir visiškia neaišku, kur mergaitė mokėsi. “ aprašo vyro vardu Logginas dukterį kaip „nuovokos ir geros prigimties stebuklą“ – ji aiškiai kalba ir puikiai skaito iš lūpų. Tais laikais dar nebuvo įsteigta pirmoji Anglijoje kurčiųjų mokykla, ir visiškia neaišku, kur mergaitė mokėsi.

1606-1664

Johnas Dyottas gimė kurčias, gyveno Lichfielde, Anglija. Kaip nereguliarios armijos savanoris Anglijos pilietinio karo metu 1643 m. per Lichfieldo apgultį jis taikliu šūviu nušovė lordą Brooke, puritonų lyderį, už ką rojalistai paskelbė jį didvyriu. Po karo vedė kurčią moterį vardu Katherine; tai viena seniausių, o gal net pirmoji užfiksuota dviejų iš nuo gimimo kurčių asmenų santuoka.

1608-1642

Rene Goupil, gimęs Prancūzijoje, buvo veikiau neprigirdintis, nei kurčias. Iš pradžių jis buvo chirurgas, 1639 m. tapo jėzuitų novicijumi, bet apkurto ir negalėjo tapti kunigu. Su jėzuitais misionieriais dirbdamas Kanadoje pakliuvo į indėnų nelaisvę, kurie jį nužudė, pastebėję kryžiaus ženklu jis laiminant indėną vaiką. 1930 m. popiežius Pijus XI jį kanonizavo kartu su kitais septniais jezuitų kankiniais.

apie 1618 m.

Pirmasis žinomas kurčias amerikietis buvo Amerikos indėnas, tačiau jo vardas ir gentis mums nežinoma. Apie jį užsimenama 1618 m. knygoje, kurioje išspausdintas jėzuitų, tarnavusių misijoje Amerikoje, laiškas. Laiške klausiama, ar galima įleisti į katalikų bažnyčią kurčią indėną. Daugiau nei apie šį žmogų, nei apie Bažnyčios atsakymą, nieko nežinoma.

1613-1657

Janas Janszas buvo iš prigimties kurčias olandų dailininkas, žinomas dėl savo portretų.

 

 1617 m.

Gaspar de Burgos – sakoma, kad tai buvęs geriausias Pedro Ponce de Leon‘ės mokinys. Burgos tapo rankraščių perrašinėtoju ir miniatiūrų tapytoju Ispanijoje.

1620-1671

Seras Edward Gostwicke, trečiasis Willingtonų baronetas, gimė kurčias; baroneto titulą paveldėjo būdamas dešimties. Jo jaunesnis brolis Williamsa taip pat buvo kurčias, tarpusavyje, su šeimos nariais ir draugais jie bendravo gestais. Šiems dviem broliams dedikuota Johno Bulwerio knyga Philocophus, or the Deafe and Dumbe Man's Friende/  Filosofija, arba Kurčnebylio draugai (1648).  

1625?-1704

Alonso del Arco buvo ispanų tapytojas. Vienų šaltinių teigimu, jis gimė kurčias, greičiausiai Madride, kiti tvirtina, kad Alonso apkurto per namų gaisrą. Jį greičiausiai mokė Juan Pablo Bonet arba Antonio de Pereda. Jis yra nutapęs keletą karališkųjų rūmų arkų bei keletą karaliaus portretų. Kai kurie jo darbai yra Madrido muziejuje bei įvairiuose Ispanijos viešuosiuose pastatuose.  

1636-1695

Danielis Whalley gimė Anglijoje, apkurto ikikalbiniu laikotarpiu. Turtinga šeima pasamdė Dr. John Wallis, kad išmokytų Danielį kalbėti, skaityti ir rašyti. Po metų Wallis pradėjo mokyti dar ir Alexanderą Pophamą. Nors buvo „parodytas“ karaliui Karoliui II ir kitiems didžiūnams, Whalley, regis, niekada nesugebėjo išlaikyti savęs, negavęs palikimo nei iš motinos, nei iš tėvo, nes šie suteikė pirmenybę girdintiems broliams ir seserims.  

1639-1708

Seras Johnas Gaudy, turtingos šeimos iš Norfolko kurčias sūnus, buvo mokomas namuose kartu su kurčiu broliu Framlingham Gaudy. Jis dar turėjo du girdinčius brolius, bet kai abu girdintys broliai mirė kilus raupų epidemijai, Johnas paveldėjo baroneto titulą. Jis taip pat šiek tiek mokėsi dailės, bet tapęs baronetu atsisakė planų tapti profesionaliu dailininku. Jo testamentas (parašytas 1672 m.) yra pirmas žinomas kurčiojo parašytas testamentas. Pagal turimas žinias, Johnas Gaudy vartojo gestų kalbą.

1640?-?

Ferdinandas  Beurer buvo vokiečių dailininkas graveris, gyveno Niurnberge. Jis sukūrė pirmąjį žinomą kurčio žmogaus autoportretą – tai raižinys, atliktas apie 1665 m. 

1642?-?

Boelema de Stomme buvo kurčias olandų tapytojas, žinomas dėl savo natiurmortų.

1645-1696

Jean de la Bruyere buvo neprigirdintis prancūzas, dirbęs  who was repetitoriumi ir bibliotekininku princo de Conde dvare. Garsus satyriniais veikalais.

1649-1708

Alexander Pophamas gimė kurčias ir gyveno Anglijoje. Buvo pirmas iš prigimties kurčias žmogus, kuris buvo mokomas kalbėti; 1659 m. jį pradėjo mokyti kalbėti Williamas Holderis. Nepatenkinta Holderio darbu Pophamo šeima išsiuntė jį mokytis pas Johną Wallis (žr. aukščiau). Vis dėlto itin gerų rezultatų pasiekti, matyt, nepavyko, nepaisant to, kad Pophamą rodė karaliui Karoliui II ir kitiems garsiems žmonėms. Vėliaus Pophamas vedė girdinčią moterį, turėjo keturis girdinčius vaikus.

1653-1716

Josephas Sauveur, Prancūzija, gimė kurčias. Nepaisant kurtumo, jis tapo karališkuoju matematikos profesoriumi ir sukūrė muzikos akustikos mokslą. 

1663-1705

Guillame Amontons buvo pirmasis istorijoje kurčias fizikas. Jis išrado higrometrą (drėgmėmatį) ir buvo prestižinės Prancūzijos karališkosios mokslų akademijos narys.

1667-1745

Jonathanas Swiftas, garsus rašytojas, labai blogai girdėjo. Swiftas gimė Airijoje, mokėsi Dublino Trejybės koledžą. Būdamas dvidešimties pradėjo kursti, greičiausiai nuo Manjerio ligos (otosklerozė).  Persikėlęs į Angliją dešimt metų dirbo valstybės veikėjo, Sero Williamo Temple, sekretoriumi, vėliau – Dublino Šv.Patriko katedros pastoriumi. Garsiausias Swifto kūrinys – „Guliverio  kelionės“, taip pat žinomos jo garsiosios satyros. Viena iš Swifto poemų pavadinta „Apie jo paties kurtumą“.

  1668 m.

Pedro el Mudo buvo „koloristas“ (tapytojas) iš Madrido, Ispanija.

1669-1749

Etienne de Fay buvo pirmasis žinomas kurčiųjų mokytojas. Gimė greičiausiai kurčias turtingoje prancūzų šeimoje šiaurės Prancūzijos mieste Amjene. Nuo penkerių metų jį, regis, mokė Amjeno Saint-Jean vienuolyno vienuolis. Vėliau de Fay pats mokė aštuonis kurčius vaikus tame pačiame vienuolyne. Visą gyvenimą de Fay pragyveno vienuolyne ir, atrodo, kalbėjo gestų kalba. Senuose šaltiniuose jo vardas kartais rašomas Defaye (žodžių žaismas: tikrasis vardas yra de Fay, o žodis „deaf“ reiškia „kurčias“)

1670?-1732

Benjaminas Ferrers, apibūdinamas kaip „britų kurčiųjų meno tėvas“; tapė daugiausia portretus ir lordo kanclerio teismo scenas.

1680?-1730

Kurčias mistikas ir pranašautojas Duncanas Campbellas turbūt yra pirmasis kurčias žmogus, apie kurį buvo parašyta ištisa knyga, nors neaišku, kiek knygoje tiesos, o  kurios jos dalys pramanytos. Campbellas gimė tariamai kurčias Laplandijoje: jo tėvas buvo škotas, išsigelbėjęs iš sudužusio laivo, o motina kilusi iš vietinės lapių genties. Mirus motinai tėvas kartu su sūnumi grįžo į Škotiją. Skaityti Campbellą išmokė Glasgowo universiteto profesorius, kuris paskelbė jį turint iš motinos paveldėtą aiškiaregystės ir pranašystės dovaną. Su šia „preke“ Campbellas plačiai keliavo po Europą.  1720 m. pasirodė knyga „Misterio Duncano Campbello gyvenimo ir nuotykių istorija“, kurios autorystė priskiriama D. Defo, nors kartais šis faktas ginčijamas. 1725 m. Defo taip pat išleido knygą „Nebylus pranašautojas. Misterio Campbello kelionės į Olandiją aprašymas“. Campbellui mirus nuo plaučių uždegimo, dienos šviesą išvydo dar viena knyga – „Slapti vielionio misterio Duncano Campbello, garsiojo kurčnebylio pono, memuarai“. “, kurios autorystė priskiriama D. Defo, nors kartais šis faktas ginčijamas. 1725 m. Defo taip pat išleido knygą „. “. Campbellui mirus nuo plaučių uždegimo, dienos šviesą išvydo dar viena knyga – „.

1688-1747

Rene Alain Pasage buvo prancūzų autorius ir dramaturgas, kuris apkurto apie 1707 m., turėdamas 19 metų. Jis parašė keletą romanų.

apie 1690 m.

Esthera Collader, kurčia olandė mergaitė, kurią išmokė kalbėti Johann Konrad Ammanas. Vėliau jis išleido dvi knygas apie sakytinį metodą, kuriuo jis mokė Esterą.

apie 1692 m.

Piavu Kurčiasis (Piavu the Deaf) buvo religinių paveikslų tapytojas Rumunijoje.