Naujienos

Birželio 16 d. Seime vyko Lietuvos kurčiųjų ugdymo įstaigų vadovų susitikimas su Seimo pirmininke Irena Degutiene. Susitikimą inicijavo Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) direktorė Danutė Kriščiūnienė.

Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių kurčiųjų ugdymo įstaigų vadovai išsakė pačias opiausias problemas: dėl mokyklų priklausomybės keitimo, „mokinio krepšelio“ metodikos tobulinimo, kurčiųjų mokyklų autonomiškumo, regioninių mokyklų statuso, finansavimo ir kt. Pasitarime, kuriame buvo aptariamos šios problemos, be Seimo Pirmininkės, dalyvavo Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė, švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, finansų ministerijos bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai.

Visų mokyklų vadovų vardu kalbėjusi PKNPM direktorė D. Kriščiūnienė Seimo pirmininkei bei dalyvavusiems valdžios atstovams išsakė bendrą susirūpinimą dėl kurčiųjų mokyklų ateities ir kurčiųjų ugdymo įstaigų sistemos koordinavimo nebuvimo. Anot jos, jau metus Vyriausybėje pateikti prašymai ir argumentai, kad visos kurčiųjų mokyklos ir po apskričių pertvarkos turėtų vieną steigėją – Švietimo ir mokslo ministeriją, kol kas lieka be atsako. Šiuo metu Lietuvoje esančios šešios kurčiųjų mokyklos yra pavaldžios net trims steigėjams: ŠMM (Vilniaus), apskritims (Kauno, Telšių, Klaipėdos, Panevėžio), savivaldybei (Šiaulių). „Apie kokią koordinaciją ir bendrą visų mokyklų darbą galima kalbėti?“ - klausė D. Kriščiūnienė.

Seime valdžios atstovams buvo priminta, kad dėl neaiškios kurčiųjų mokyklų padėties tėvai Panevėžyje ir Klaipėdoje net rinko parašus prašydami, kad mokyklos būtų pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai. Parašai buvo įteikti Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimo nariams. Klausimą dėl Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos steigėjo funkcijų perdavimo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas analizavo devynis kartus ir savo poziciją ne kartą išdėstė Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai.

D. Kriščiūnienė valdžios atstovams išsakė mokinių tėvų ir mokyklos bendruomenės susirūpinimą dėl to, kad perdavus kurčiųjų mokyklų steigėjo funkcijas miestų savivaldybėms visoms mokykloms iškils problemų dėl finansavimo. Mat apskaičiuojant „moksleivio krepšelį“ klasės moksleivių skaičiaus vidurkis koeficientui nustatyti yra vienodas, t.y. toks pat kaip ir specialiųjų mokyklų - 10 vaikų. Nors, pagal patvirtintas Lietuvos higienos normas, neprigirdinčiųjų klasėje gali būti 5-10, o kurčiųjų – 5-8 vaikai. Pasak D. Kriščiūnienės, „mokinio krepšelio“ metodika buvo formuojama neatsižvelgiant į šiuos svarbius dokumentus. Realiai visose kurčiųjų mokyklų klasėse mokinių skaičiaus vidurkis nesiekia 10, dėl to iškyla finansavimo problemų. Pastaruoju metu daugėja kompleksinę negalią turinčių mokinių, besimokančių tose pačiose klasėse, todėl būtina didinti tokiems mokiniams koeficientą.

PNKM direktorė kalbėjo ir apie Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos atnaujinimą. Nuo 2009 m. liepos mėnesio pabaigos mokyklos projektui „Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos renovacija“ skirtas iki 2 675 590 litų finansavimas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“. Taip pat gauta lėšų iš Švietimo ir mokslo ministerijos - 215 tūkstančių litų vidaus patalpų darbams. „Kelia nerimą, ar perdavus savininko teises ir pareigas miesto savivaldybei bus užtikrintas mokyklos vykdomo investicinio projekto tęstinumas valstybės lėšomis“, – sakė D. Kriščiūnienė.

Buvo išsakyti visų įstaigų vadovų nuogąstavimai dėl kurčiųjų mokyklų autonomiškumo. Pabrėžta, kad būtų didžiausia regresija, jei kurčiųjų mokyklos būtų prijungtos prie specialiųjų mokyklų. Kreipdamasi į I. Degutienę ir kitus valdžios atstovus PKNPM direktorė paprašė atsižvelgti į tai, kad norint ramaus ir produktyvaus darbo, išvengti mokinių priverstinės integracijos į bendrojo lavinimo mokyklas būtų tikslingiausia, kad kurčiųjų ugdymo įstaigos, kol taps regioninės, visos būtų pavaldžios ne savivaldybėms, bet Švietimo ir mokslo ministerijai.

Šiais opiais klausimais visų pasitarime dalyvavusių kurčiųjų mokyklų vadovų nuomonės sutapo.
Seimo pirmininkė įdėmiai išklausiusi problemų, nusistebėjo, kad kurčiųjų ugdymo įstaigų sistema nekoordinuojama. Anot jos, jei yra centras (Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras), turi likti ir regioninės mokyklos. Jai buvo nesuprantamas sprendimas, kad šešios tokio paties pobūdžio mokyklos turės du skirtingus steigėjus. I. Degutienė pritarė D. Kriščiūnienės iškeltam klausimui, kodėl mokyklos neturi savo regiono klausos negalią turinčių vaikų sąrašų. Jos manymu, į kitą tokį pasitarimą būtina pakviesti ir regionuose dirbančius gydytojus, nes būtent jie pirmieji sužino apie šeimą ištikusią negandą. Jie ir turėtų informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie kurčiųjų ugdymo įstaigas, kad tėvai gautų tikslią informaciją ir patys galėtų rinktis mokyklą, kuri jų vaikui būtų geriausia.

Pasak PKNPM direktorės, Seimo pirmininkė parodė daug dėmesio išsakytoms problemoms, tačiau galutinio sprendimo dar laukiama.
Tai, kad kurčiųjų įstaigų vadovai galėjo susitikti su I. Degutiene, daug pastangų įdėjo Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai.

Laima LAPĖNIENĖ

Didžiausią nerimą kurčiųjų ugdymo įstaigų vadovėms kelia mokyklų priklausomybės ir finansavimo klausimai.