Naujienos

Po ilgos, šaltos ir niūrios žiemos šiauliečiai susibėgo į kurčiųjų klubą švęsti „ Saviveiklininkų dienos“.

Kovo 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę teatro dieną, tai kodėl mums to nepadarius?

Per šešiasdešimt kurčiųjų klubo gyvavimo metų buvo labai daug nuostabių žmonių, kurie Šiauliuose ir visoje Lietuvoje skleidė saviveiklinio meno gėrį ir grožį. Todėl ir sukvietėme visus dabartinius ir buvusius saviveiklininkus į šventę. Jų, šokusių, vaidinusių ar kitaip puoselėjusių meną, susirinko net keturiasdešimt vienas.

Susitikimą pradėjome savo nauju raiškiojo judesio teatro „Saulė“ pasirodymu „Greitkelis 2011“. Būrelio vadovas Virginijus Dargis parinko labai aktualią šiuo metu temą. Žmonės yra tarsi pamišę dėl greičio ir prabangos. Neįsivaizduojame gyvenimo be automobilio ir jais lekiame per laiką, gyvenimą ir žmones, pamindami žmogiškumo normas.

Pasirodymas buvo priimtas labai šiltai. Vyko įvairios diskusijos ir aptarimai.

Po trumpos pertraukėlės įvyko išsami šešiasdešimties metų kultūrinės veiklos apžvalga. Į sceną kvietėme savo veteranus. Nuo 1960 m. klubo veikloje dalyvavo visų mylimi ir gerbiami: Ona ir Algirdas Kugrėnai, Monika ir Antanas Lekavičiai, Algirdas ir Donė Bisliai, Regina ir Leonas Grincevičiai, Gražina Kalačiova, Eugenija Kensminienė, Juozas Kekys. Metų našta spaudžia jų pečius, bet jie jausmingai ir žvaliai pasakojo savo išgyvenimus ir prisiminimus. Patys gražiausi prisiminimai – apie J. Grušo 5 veiksmų herojinę dramą „Herkus Mantas“, pastatytą 1962 m. Šis spektaklis gyvavo daug metų. Jį šiauliečiai rodė Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Buvo nuvažiavę į Latviją, Baltarusiją ir net į Maskvą.

O buvo taip. Už dideles pastangas ir laimėjimus Centro valdyba suteikė galimybę šiauliečiams susitikti su Maskvos kurčiaisiais. Režisierė Nijolė Mirončikaitė pritaikė scenarijų rusų auditorijai ir išvertė tekstą į rusų kalbą. Dekoracijos užėmė labai daug vietos, todėl jos buvo sukrautos į dėžes ir išvežtos traukiniu. Patys atlikėjai skrido lėktuvu. Dalyviai buvo patenkinti savo pasirodymu, kelione ir įspūdžiais. Pavargę ir laimingi grįžo į Šiaulius.

Prisiminimų popietę paįvairino pirmoji gestų kalbos vertėja Virginija Palčiauskienė. Ji labai vaizdžiai nupasakojo klubo kūrimosi eigą. V. Palčiauskienė prisiminė, kaip šiauliečiai kūrėsi tai vienuose, tai kituose namuose, vis ieškodami geresnės vietelės savo veiklai. Visa salė susižavėjusi gaudė jos žodžius ir gestus, norėdami suprasti ir įsiminti tų dienų šiauliečių išgyvenimus. Jaunimas tai išgirdo pirmą kartą ir buvo sužavėti.

Saviveiklininkų šventę papuošė kurčiųjų meno mėgėjų pagaminti darbai. Stendai mirgėjo nuo skiautinių būrelio moterų kruopščių ir spalvingų siuvinių. Daug darbų buvo sukurta iš odos ir medžio. Visų akis traukė veltine technika padaryti papuošalai ir būrelio vadovės Virginijos Pauliukonienės lėlės.

Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centras
Zita REIZMANIENĖ

Scenoje – saviveiklos veteranai.