Naujienos

Rugsėjo 1-osios šventė vėl sukvietė vaikus į mokyklos suolą. Lietuvos kurčiųjų mokymo įstaigose šią šventinę dieną vyravo gana džiugios nuotaikos, nors daugumoje jų šiemet mokslo metus pradėjo mažiau moksleivių nei pernai. Mokiniai ir mokytojai džiaugiasi po remontų pagerėjusiomis mokymosi ir gyvenimo sąlygomis mokyklose, bendrabučiuose. Be to, kurčiųjų mokyklos aktyviai vykdo įvairius projektus, pagal kuriuos vaikai gauna daugiau pedagogų pagalbos ir turi įvairesnės popamokinės veiklos.

Naujų mokslo metų proga Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė linkėjo: „Mokytojams linkiu pačių geriausių pamokų, kuriose mokytojas jaustųsi palikęs dalį savęs, o mokinys – suradęs save. Tegul tikrą sėkmę lemia išsikelti tikslai ir grįžtamasis ryšys.“

LKNUC nauja darželio grupė

LKNUC (Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro) patalpose šį rudenį pradeda veikti nauja darželio grupė, kurią kartu lankys girdintys vaikučiai ir vaikai su kochleariniais implantais bei besiruošiantys implantacijai. Pasak LKNUC direktorės Girdutės Lepeškienės, tai yra nauja ugdymo forma Lietuvoje, turbūt ir visoje Rytų Europoje.

Nors idėja sukurti tokią grupę LKNUC darbuotojoms kilo jau seniai, įgyvendinimas nebuvo lengvas – reikėjo įtikinti Švietimo ir mokslo ministeriją, netoli LKNUC esančio „Užupiuko“ darželio direktorę. Naujoji LKNUC patalpose veikianti darželio grupė priklauso būtent šiam darželiui, joje dirba „Užupiuko“ auklėtojos. Iš 20 dvejų-trejų metų vaikų 5 turi klausos negalią ir nešioja kochlearinius implantus arba yra ruošiami implantacijai. Su šiais vaikais dirbs LKNUC surdopedagogai.
Naujoji darželio grupė bus naudinga tiek girdintiems vaikams, tiek vaikams su klausos negalia. „Užupiuko“ darželis gauna papildomas patalpas, o tai jiems labai svarbu, nes darželyje nesutelpa visi norintys vaikai. Be to, girdintys vaikai, augdami kartu su klausos negalią turinčiais vaikais, išmoks tolerancijos, nebijos kitokių nei jie. O kochlearinius implantus turintiems vaikams tokioje darželio grupėje bus labai naudinga kalbinė aplinka ir nuosekli kasdienė surdopedagogo pagalba.
Taip pat LKNUC turi savo ikimokyklinio ugdymo grupę. Norinčiųjų ją lankyti daugėja: praėjusiais mokslo metais lankė 4 vaikai, šį rudenį – jau 7.

LKNUC mažėja mokinių

Naujus mokslo metus LKNUC pradeda mažiau mokinių nei pernai – apie 120 (praėjusiais mokslo metais buvo 130). Į 0 klasę atėjo 4 pradinukai, nors LKNUC galėtų priimti daugiau. Pernai išleidęs didžiausią abiturientų laidą (24 dvyliktokus, 4 iš jų įstojo į aukštąsias mokyklas), šiemet LKNUC turi 13 dvyliktokų. Centro darbuotojos tikino, kad šiemetiniai dvyliktokai yra geri ir motyvuoti mokiniai. Jie smalsūs, nori stiprių mokytojų.

Nors mokinių skaičius LKNUC mažėja kasmet, situacijos darbuotojos nedramatizuoja. Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė sakė, kad pagrindinės mokinių skaičiaus mažėjimo priežastys tos pačios kaip ir bendrojo lavinimo mokyklose: emigracija, gimstamumo mažėjimas. Kochlearinė implantacija lemiamos reikšmės mokinių skaičiaus mažėjimui LKNUC neturi.

Tačiau LKNUC kasmet teikia daugiau konsultacijų kitoms švietimo įstaigoms, kuriose mokosi klausos negalią turintys vaikai. Be to, daug vaikų iš kitų mokymų įstaigų ateina į konsultacijas LKNUC, lanko čia būrelius.

Kurtiesiems pritaikytas lietuvių kalbos egzaminas

Šiais metais Lietuvoje buvo patvirtintos naujos egzaminų programos: abiturientų lietuvių kalbos egzaminas bus vienodas tiek lietuviams, tiek lankantiems tautinių mažumų mokyklas. Tačiau LKNUC darbuotojai pasiekė, kad kurtiesiems būtų patvirtinta kitokia, specialiai jiems pritaikyta mokyklinio 12 klasės lietuvių kalbos egzamino programa. LKNUC direktorės pavaduotoja bendrajam ugdymui Jolita Levickienė sakė, kad kurtiesiems egzaminas susidės iš dviejų dalių: teksto supratimo dalies ir aprašomojo pobūdžio rašinio. Tai bus lengvesnis rašinys, tinkamas kurtiesiems.

Klaipėdoje stingant lėšų daugėja jungtinių klasių

Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje taip pat aktuali mokinių mažėjimo problema: šiemet mokslo metus pradėjo 36 mokiniai, o pernai - 41. Mokykla sulaukė vos 3 naujų pradinukų. Direktorė Edita Andrijauskienė džiaugėsi, kad nuo šių mokslo metų mokiniai nebegalės išvengti pagrindinio ugdymo patikros, kuri anksčiau buvo neprivaloma, todėl dešimtokai atsainiai žiūrėdavo į mokslus paskutinėje klasėje.

Mokykloje sėkmingai vykdomas ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Kartu – lengviau išmokti daugiau“, pagal kurį teikiama papildoma švietimo pagalba specialiųjų poreikių asmenims. Mokiniai gaus psichologinę pagalbą, vyks papildomos pamokos, veiks įvairūs būreliai.

Pagrindinė mokyklos problema ir direktorės galvos skausmas – nesusikalbėjimas su Klaipėdos miesto savivaldybe mokyklos plėtros klausimais. Jau antrus metus mokyklos bendruomenė stengiasi įrodyti, kad Vakarų regione gyvenantys neįgalūs girdėti vaikučiai ir jų tėvai turi turėti teisę rinktis jiems patinkančią ugdymo įstaigą. Tuo tikslu buvo sukurtas plėtros projektas, kurio pagrindinis tikslas – atidaryti ikimokyklinio ugdymo grupę vaikams, norintiems ugdytis kurčiųjų aplinkoje. Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia Klaipėdos lopšelis-darželis „Pagrandukas“, integruodamas kurčiuosius į girdinčiųjų grupes.

Antroji skaudi problema – stingant lėšų mokykloje daugėja jungtinių klasių, kurios sukelia daug nepatogumų mokiniams ir jose dirbantiems pedagogams. Buvo metas, kai pradinėje jungtinėje klasėje per vieną pamoką reikėdavo dirbti pagal 8 skirtingas ugdymo programas. Vadinasi, kiekvienai temai mokytoja galėjo skirti tik po 5 minutes!

Panevėžyje baigiamas mokyklos remontas

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje šiuos mokslo metus pradeda 60 mokinių. Palyginti su praėjusiais metais, mokinių daugėja tiek pradinėse, tiek aukštesnėse klasėse.
Direktorė D. Kriščiūnienė sakė, kad mokyklos darbuotojų nuotaikos prasidedant naujiems mokslo metams puikios, nes kasmet gerėja darbo sąlygos. Spalio mėnesį bus baigtas vykdyti ES finansuojamas projektas, pagal kurį iš pagrindų suremontuota mokyklos patalpos ir bendrabutis.

Kaune ir Šiauliuose – suremontuoti bendrabučiai

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (KKNUC) šiemet mokosi 99 mokiniai, iš jų net 63 ne kauniečiai, todėl jie gyvens bendrabutyje. Mokinių šiemet sumažėjo, nes mokyklą baigė dvi dešimtokų klasės, o mokytis pradėjo tik viena parengiamoji klasė. Per vasarą rekonstruotas vienas bendrabučio aukštas, kitąmet planuojama rekonstruoti dar vieną.
KKNUC vykdo projektą „Mokinių, turinčių klausos sutrikimą, kompetencijų ugdymas, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį“. Bus pagerintos mokinių mokymosi sąlygos teikiant jiems specialiąją pedagoginę pagalbą per pamokas. Taip pat vaikai galės užsiimti popamokine veikla, ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikų gebėjimų informacinių technologijų srityje ugdymui.

Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centre mokinių skaičius nepakito, kaip ir praėjusį rugsėjį, mokslo metus pradėjo 29 mokiniai. Vasarą bendrabutyje atliktas remontas, ir jis tapo jaukesnis. Pavasarį šiauliečiai planuoja visus pakviesti į 5-ąjį tradicinį sutrikusios klausos vaikų ir jaunimo festivalį "Tylos skambėjimas".

Agnė KARVELYTĖ

Rugsėjo pirmosios akimirka Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre.

Mažųjų auklėtinių rankose – gėlės savo mylimoms mokytojoms.