Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
 

 

 

  

Talka - Šv.Kazimiero Nr. 3 pastate.


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Profesiniame centre – „rugiapjūtė“2011 07 21

Birželio 29 d. Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras sušvito gėlėmis ir šypsenomis. Sunku būtų numanyti, kad visai neseniai čia tvyrojo baigiamųjų egzaminų įtampa ir jaudulys. Tądien centras, nustūmęs į užmarštį visus sunkumus, šventė ir į savarankiško gyvenimo kelią lydėjo 48 absolventus. 14 virėjų, 10 leidybos darbuotojų, 6 dailiųjų rankdarbių gamintojai, 10 baldų apmušėjų, 4 pastatų restauratoriai ir 4 moteriškų drabužių siuvėjai pedagogų bendruomenės lūkesčius pateisino.

Direktoriaus pavaduotoja Žibutė Ubavičienė didžiuodamasi rodė egzaminų rezultatų analizės duomenis. Šiųmečių absolventų vidutinis baigiamųjų egzaminų tiek teorijos, tiek praktikos balo vidurkis – daugiau kaip 8,5 balo. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų iš darbdavių ir profesijos mokytojų suformuota baigiamųjų egzaminų komisija dešimt balų įvertino septyniolikos absolventų praktines žinias ir dvidešimt vieno absolvento teorines žinias. Atitinkamai parašyti šešiolika ir aštuoni devintukai, aštuoni ir devyni aštuonetai.

Diplomų įteikimas

Birželio 29-osios šventės startą paskelbė renginio vedėja socialinė pedagogė Violeta Lagauskienė. Jos pamąstymai apie gyvenimo ir darbo prasmę susirinkusiuosius parengė kelionei... į praeitį. Nuotraukų filmukas mums pasakojo apie buvusius mokinių šiokiadienius ir svarbiausius centro įvykius: keliavome per praktikas Švereno mieste Vokietijoje, talkas, matėme inkilų kėlimo akciją.

Centro direktorė Ernesta Konovalčik visiems linkėjo, kad čia pramintas profesinis takas išplatėtų iki plataus kelio. O visų svarbiausia, pasak vadovės, kad visi absolventai, kad ir kaip klostytųsi gyvenimas, liktų dori žmonės. Per gyvenimą eiti vadovaujantis žmoniškumo principais ragino ir LKD prezidentė Roma Klečkovskaja. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Mokymo skyriaus vedėja Rima Valiukevičienė prieš tai kalbėjusiųjų žodžius papildė profesinės karjeros linkėjimais.

Per salę nuvilnijo jaudulys, kai absolventai pakilo atsiimti diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų. Įspūdį dar labiau sustiprino V. Lagauskienės žodžiai: „Nuo šiol jūs – diplomuoti specialistai, vadinasi, ir savarankiški žmonės.“

Ne mažiau džiaugsmo suteikė ir Vokietijos Europinių projektų tarybos vadovo vykdomojo centrinės „SALO Holding“ administracijos direktoriaus Hamburge Olafo Busso dovanos. Svečias džiaugėsi jau šeštus metus trunkančia centro ir SALO draugyste ir įteikė jauniesiems profesionalams - grupei virėjų, baldų apmušėjų bei pastatų restauratorių, atlikusių praktiką Šverene, – sertifikatus ir europasus. Pastarasis dokumentas ypač svarbus: jis atveria perspektyvų įsidarbinti visoje Europos Sąjungos erdvėje.

Šiltai su savo buvusiais mokiniais visų grupių vadovų vardu atsisveikino baldų apmušėjų profesijos mokytojas Edmundas Šileikis. Po to atminimui - dar vienas filmukas, šįkart iš absolventų profesijos pamokų.

Ovacijomis sutikti ir palydėti šokio plastikos būrelio, vadovaujamo Aušros Kairienės, bei liaudies teatro „Mimika“, vadovaujamo režisierės Janinos Mažeikienės, pasirodymai.

Absolventai taip pat neliko skolingi. Savo grupių vadovams jie parengė linksmuosius diplomus. Profesijos mokytojai neslėpdami džiaugėsi atminimo dovana.

E. Konovalčik centro bendruomenės vardu šventės kaltininkus, pedagogus, tėvus ir svečius pakvietė prie centro valgykloje parengto švediško vaišių stalo. Išmoningai paruoštose vaisių ir daržovių kompozicijose, vieno kąsnio sumuštinukuose, atrodytų, buvo užkoduotas tas pats linkėjimas, kuris visą oficialiosios šventės dalies laiką iš scenos gilumos „žvelgė“ į salę ir buvo užrašytas vienu žodžiu - „Sėkmės“.

Profesijos mokymas

Centro slenkstį peržengia įvairių gabumų mokinių: silpnų ir gabių, smalsių ir gana abejingų mokslams. 29 pedagogų ir 2 auklėtojų kolektyvas nė į vieną nemoja ranka. Net toje pačioje grupėje sudaromos sąlygos atsiskleisti kiekvienam pagal jo būdą ir gebėjimus, stengiamasi lanksčiai prisitaikyti prie galimybių. Ugdymo planas sudarytas taip, kad pirmą mokymosi pusmetį daugiausia būna bendrųjų dalykų pamokų. Tai laikas, kai esą mokiniai „migruoja“ iš profesijos į profesiją, „matuojasi“ jas, kol randa, kuri labiausiai tinka. Dėl jau minėto ugdymo plano ypatumo jie nieko nepraranda – dorinio ugdymo ar kūno kultūros pamokos juos „susiranda“ bet kurioje profesijos klasėje.

Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Sigitas Šverevas tikino, kad per trejus mokslo metus 3672 val. ugdymo planas leidžia parengti profesionalius amatininkus. Iš šio valandinio aruodo net 3262 val. skiriamos profesiniam mokymuisi ir gamybinei praktikai. Kartodamas operacijas, šlifuodamas, tobulindamas profesinius įgūdžius mokinys nepastebimai auga. Mokinį supa lietuvių gestų kalbos aplinka, teorijos mokymas organizuojamas taip, kad būtų kuo vaizdesnis, po pamokų siūlomi neformalaus ugdymo užsiėmimai (mokykloje veikia net 4 būreliai). Tai gal šiek tiek ir užliūliuoja mokinius, nutolina nuo gyvenimo realijų. Reikalavimų kartelė šokteli aukštyn per praktikas. Tuomet jaunuoliai gauna pirmąsias konkurencijos ir išgyvenimo pamokas, nes praktikos rengiamos už centro ribų. Taip sukuriama pusiausvyra, leidžiama pajusti „tikro“ gyvenimo skonį. Pedagogai pastebi, kad ypač mokinius užgrūdina stažuotės Vokietijoje. Laikyti baigiamųjų egzaminų jie sugrįžta gerokai brandesni.

Sėkmės pavyzdžiai

Pasak pedagogų, daugiausia darbo pasiūlymų mokiniai sulaukia per gamybines praktikas. Tipiškas tokios sėkmės pavyzdys gali būti ir Jolanta Burauskaitė, dailiųjų rankdarbių profesijos atstovė (profesijos mokytoja Irena Seniūnienė). Centro pedagogei tarpininkaujant praktikos ji buvo pakviesta į dizainerės Daivos Urbonavičiūtės dizaino namus „Zoraza“. Merginos siuviniai kryžiuku ir atsakingas požiūris į darbą taip patiko įmonės darbuotojams, kad Jolanta iš karto buvo pakviesta pasilikti po praktikos. Tad į centrą ji grįžo tik laikyti baigiamųjų egzaminų.

„Aš gaunu piešinį, kurį turiu išsiuvinėti audinyje. Spalvas ir siūlus renkuosi pati“, - didžiuodamasi rodomu pasitikėjimu jos skoniu pasakojo Jolanta. Nepamiršo mergina paminėti ir arbatos, kurios kviečiasi ją gerti bendradarbės, pertraukėlių, ir to, kad administracija specialiai jai ieško užsakymų ir leidžia dalį darbo atlikti namie. Auksarankė jau spėjo išsiuvinėti dvi kunigų stulas (tokios juostos, kurias kunigai ryši ant sutanos), krūvą dekoratyvinių pagalvėlių, dabar siuvinėja ikoną. Viena gabi mergina centrui sukūrė tokią reklamą, kad pedagogai jau kuria planus, kaip „Zorazoje“ įdarbinti dar bent porą kitos laidos dailiųjų rankdarbių absolventų. Turbūt jiems pavyks, nes planams pritaria ir įmonė. Kalbinta dizaino namų gamybos direktorė Regvita Apulskienė Jolantos rankdarbius apibūdino trumpai, bet labai gerai: „Savo darbą mergina išmano.“

Rokas Kostkevičius, baldų apmušėjas, pirmuoju darbo mėnesiu UAB „Balticsofa“ (buvęs „Ąžuolas“) taip pat patenkintas. Nuo pat pradžių jis pritapo, nors kolektyve nėra nė vieno asmens, mokančio gestų kalbą. „Susirašinėjame SMS, kolektyve jaučiuosi puikiai“, - atsakė į dar nespėtą užduoti klausimą pašnekovas. Vaikino darbas – minkštųjų baldų: sofų, kėdžių, fotelių apmušimas. Tai nėra sudėtinga, šių operacijų centre jis per trejus metus išmoko gana gerai. Rokas – taip pat tarytus savita vizitinė kortelė. Įmonėje kurčiųjų iki šiol nebuvo, tad jei jis užsirekomenduos gerai, darbdavys nebijos priimti ir daugiau kurčiųjų. Mačiau, kaip profesijos mokytojas E. Šileikis drąsino savo buvusį mokinį, o šis pritariamai linkčiojo galva. Esą – supratau ir stengsiuosi taip daryti, kaip patariate.

Iš 48 mokinių, spėjama, jau dirba koks trečdalis. Ypač gerai įsidarbina virėjai. Pedagogai jau nespėja skaičiuoti, po kiek sostinės kavinių ir barų „pasisėjo“ jų absolventai. Nemaža jų dalis grįžo į gimtuosius miestus bei rajonus ir ten susirado darbą. Pasak E. Konovalčik, graibstomos ir siuvėjos, nors pastaruoju metu ši profesija centre nėra populiari. Dalis absolventų susiranda užsakymų savarankiškai arba kooperuojasi dirbti su kitais savo šeimos nariais. Didelė paspirtis centro įdarbinimo tarpininkų paslaugos. Išeičių ieškoma visokių. Ir randama. Pedagogai sako, kad darbą gali susirasti beveik kiekvienas, o išsaugo jį tie, kurių tinkamas požiūris į darbą.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro absolventai ir jų pedagogai. 

 
Žingsneliu atgal  Į viršų