Naujienos

Kauno pantomimos ir plastikos teatre penktadienį bus rodomas spektaklis „Tyla?! – nieko baisaus…“.

Pirmą sykį profesionalioje scenoje bus galima išvysti aktorių ir kurčiųjų bendrą darbą, kuriame pasakojama apie įprastai nežinomą negirdinčiųjų pasaulį ir jausmus, kuriuos išgyvena „kitokių“ žmonių supami klausos negalią turintieji. Spektaklyje atkurta istorija apie kurčią mergaitę Saulę, kuri gyveno tarp girdinčių ir jautėsi vieniša, net tėvai nemokėjo užmegzti ryšio su ja. Girdinčiųjų kalba jai buvo tik juokingai žiopčiojančių lūpų mimika, ji nežinojo, kas yra žodžiai ir ką jie reiškia, jos mintyse, svajonėse buvo tik vaizdiniai. Saulė kankinosi viena tylos pasaulyje. Tik pramokusi gestų kalbos ji suprato, kad šitaip galima palaikyti ryšį su žmonėmis, pasauliu. Daug šviesių akimirkų gyvenime atsirado sutikus bendro likimo draugą. Plastiški gestai, abiejų jaunuolių veiduose neblėstančios šypsenos spektaklio pabaigoje suteikė daug optimizmo ir tikėjimo, kad tyla įveikiama.

Pagrindinį Saulės vaidmenį atlieka Rūta Mingailaitė, draugo – Arūnas Bražinskas, įsimintiną senelės vaidmenį sukūrė Marytė Valiulienė, mokinių ir kiemo vaikų – Kęstutis Vaišnora, Sandra Stankevičiūtė ir Laurynas Valatka. Mamos, tėčio, sesers, mokytojo ir kavinės savininko vaidmenis atliko Kauno pantomimos ir plastikos teatro aktoriai Jūratė Raulinaityė, Rita Mečislauskaitė, Arūnas Katkauskas ir Marius Selmokas.

„Kai buvau maža, iš tiesų išgyvenau kažką panašaus, apie ką kalba mano herojė“, – prisipažino pagrindinio vaidmens atlikėja Rūta Mingailaitė.

Pirmą kartą didžiojoje scenoje vaidinsianti kaunietė pasakojo gimusi girdinčiųjų šeimoje, todėl tėvams buvo sunku susitaikyti su jos negalia ir išmokti gestų kalbą. Aktorės duonos pamėginusi studentė tvirtina, jog scena ją tarsi įtraukė.

Spektaklio režisierė Jūratė Raulinaitytė su kurčiųjų pasauliu yra pažįstama ne vienerius metus, tačiau net jai sunku buvo suvokti, ką tokią negalią turintys žmonės jaučia. Prieš kelerius metus viename seminare dovanų Lorraine Aseltine knygą "Aš kurčias, bet nieko baisaus" gavusi moteris buvo tarsi paraginta scenoje sukurti tai, kas padėtų suartėti dviem – girdinčiųjų ir kurčiųjų – pasauliams.

„Su kurčiaisiais esame kelis kartus sukūrę nedidelius spektaklius, tačiau jie buvo skirti ne plačiajai auditorijai. Šis darbas kitoks. Jis turėtų padėti suprasti greta esančių žmonių išgyvenimus“, – sakė J.Raulinaitytė.

lkd.lt inf.