|
Birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė LR Seime perskaitė savo metinį pranešimą. Pirmąkart Lietuvos kurtieji Prezidentės kalbos galėjo „klausytis“ tiesiogiai.
Ji buvo verčiama į lietuvių gestų kalbą. Maždaug 30 minučių trukmės pranešimo vertimą Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija patikėjo trims LGK vertėjoms: vilnietei Vilmai Šteinert, kaunietei Jolantai Sibik, klaipėdietei Virgai Zabalevičiūtei. Kad kurčiuosius kaip visus Lietuvos gyventojus ši svarbi žinia pasiektų, dirbo daug institucijų ir asmenų: LR Seimas, ypač Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė bei Seimo kancleris Jonas Milerius, Lietuvos televizija, Neįgaliųjų reikalų departamentas ir jo direktorė Genovaitė Paliušienė, LGK vertėjų asociacija ir jos prezidentė Ramunė Leonavičienė bei daugelis kitų. Taip pat prisidėjo Lietuvos kurčiųjų draugija, daugiau kaip prieš pusmetį Seimo kancleriui išdėsčiusi kurčiųjų pageidavimus.
Tikėtina, kad pranešimas gali būti verčiamas į gestų kalbą, tapo gegužės 12 d. Tądien LR Seimo rūmų Konstitucijos salėje susirinkę parlamentarai, kitų valdžios institucijų atstovai ir kurčiųjų bendruomenė, minėdami gestų kalbos pripažinimo 15 metų sukaktį, diskutavo apie informacijos prieinamumą gestų kalba. Kurtieji susirinkusiesiems skundėsi, kad politikai dažnai pamiršta, kad Lietuvoje gyvena specifinė piliečių bendruomenė, jos interesų nepaiso, o į poreikius neatsižvelgia. Į tai atsakydami parlamentarai ne itin užtikrintai padėtį žadėjo taisyti. Anot R. Leonavičienės, po konferencijos LGK vertėjų asociacija, padrąsinta valdžios atstovų požiūrio raidos, intensyvias derybas dėl Prezidentės metinio pranešimo vertimo į LGK pradėjo su parlamentare V.V.Margevičiene, vėliau iniciatyvą iš jos perėmė G. Paliušienė, J. Milerius ir kt.
Kadangi LR Seimo „pajėgų“ nepakako, transliacijai su sinchroniniu vertimu į gestų kalbą buvo pasitelktos Lietuvos televizijos techninės galimybės. Beje, vienoje iš LRT studijų ir dirbo LGK vertėjos. Kalbos su vertimo „langeliu“ variantas buvo įrašytas, išsaugotas ir patalpintas LRS tinklalapyje. Tad kurtieji, transliacijos metu dirbę, pranešimą galėjo peržiūrėti ir vakare, ir dar kitą dieną.
Vertėjų atsiliepimai
Redakcijai rūpėjo, kaip savo darbo rezultatus vertina pati LGK vertėjų gildija. R. Leonavičienė mano, kad darbas atliktas gerai. Anot jos, tikslas pasiektas. O jis toks: pranešimas turi būti pirmiausia prieinamas ne apkurtusiesiems ar neprigirdintiesiems, bet vartojantiems lietuvių gestų kalbą kurtiesiems. Informacijos neprieinamumas labiausiai žeidžia šią sutrikusios klausos asmenų grupę. Pašnekovė pripažino, kad įtampos iš tiesų buvo, kad LGK vertėjų vertimo braižas šiek tiek tarpusavyje skyrėsi, nevienoda buvo ir jų patirtis. Štai, pvz., sinchroninio vertimo patirties Klaipėdos vertėjai turi mažiausiai, bet būtent Virgai teko teksto dalis su sudėtingiausiomis sąvokomis. Vilma į studiją atvyko nesveikuodama, bet šiuo atveju svarbiausia, kad iš anksto duotą pažadą tesėjo ir paskubomis kito vertėjo ieškoti neteko. LGK vertėjų asociacijos prezidentė sakė, kad visiškai kalkinės kalbos išvengti sinchroninio vertimo metu nepavyko, nors ir „kalke“ tokio vertimo, koks buvo, nepavadinsi. Pasak jos, vertimas buvo artimesnis lietuvių gestų kalbai.
Neapsieita be techninių nesklandumų. Pvz., LGK vertėjams buvo žadėtas žalsvas fonas, o realybėje jis buvo dramblio kaulo spalvos. Todėl rodant žodžius pirštų abėcėle rankos liejosi su fonu. Taip sakė Prezidentės kalbą matę kurtieji. Klaipėdietei vertimo metu iškrito ausinukas. Ką reiškia versti beveik negirdint teksto, turbūt komentuoti nereikia.
Kitądien, kai įtampa atlėgo, „Akiratis“ kalbėjosi su pačiomis LGK paslaugos teikėjomis.
Štai ką sakė Vilma: „Man tai buvo nauja patirtis. Labai stengiausi suprasti Prezidentės mintį ir kaip galėdama tiksliau ją perteikti kurtiesiems. Jaučiau, kad atskirais momentais tai sekėsi, o kai kada galėjo pavykti ir geriau. Didelis trūkumas, kad su pranešimo tekstu negalėjome susipažinti iš anksto. Darbo nepalengvino ir studija, pilna žmonių. Po ją blaškėsi ir komandas garsiai dalino operatorė. Pvz., aš verčiu, o ji kitą vertėją ragina repetuoti ir... gestikuliuoti. Sunku buvo ne tik susikaupti, bet ir išgirsti kiekvieną teksto žodį. Na, o jei kalbėti abstrakčiau, tai būsiu patenkinta tik tada, jei kurtieji pasakys, kad pranešimą jie suprato.“
„Atlaikyti palyginti greitą Prezidentės skaitymo tempą man padėjo vertimo patirtis Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose. Kitas dalykas, kad buvo daug sąvokų, kurių atitikmenų gestų kalboje nėra. Todėl reikėjo ne tik viską girdėti, bet ir akimirksniu susiorientuoti, kaip suprantamai perteikti mintį ar net paaiškinti sąvoką. Žodis „paaiškinti“ čia ne visai tikslus, bet kito nerandu. Savo vertimo vertinti nedrįsčiau. Tai padaryti gali tik kurtieji, - korespondentei komentavo Jolanta.
Virga savo įspūdžius parašė. Anot jos, taip jai lengviau susisteminti mintis. Ji teigė, kad „ per jos penkerių metų praktiką“ sinchroninis pirmo pagal rangą šalyje asmens kalbos vertimas buvo tikras iššūkis. Būdama savikritiška, peržiūrinėdama vertimą dar kartą Virga daro išvadą, kad jai „dar trūksta patirties, įgūdžių ir gestų“. Ji rašo: „Stengiausi kuo mažiau vartoti „kalkės“, todėl vertimo tempas buvo lėtesnis ir dalies informacijos perteikti nepavyko.“
Kad LGK vertėjos taip nesikrimstų, - raminantis kurčiosios Monikos, stebėjusios visą kalbą, žodis: „Viskas gerai. Aš tekstą supratau.“
Redakcija tikisi, kad tokio svarbaus įvykio, kaip LR Prezidentės metinio pranešimo vertimas į lietuvių gestų kalbą, kurtieji tylomis nepraleis. Ir savo atsiliepimus atsiųs jei ne „Akiračiui“, tai bent padiskutuos Kurčiųjų draugijos tinklalapyje.
Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
|
