Naujienos

Pradedant aštuntuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, kai vis didesnį pripažinimą ir teises įgavo gestų kalba, tapo aišku, kad bendraujant su kurčiųjų bendruomene tenka laikytis vieno iš dviejų priešingų požiūrių. Nors skirtingi autoriai ir tyrėjai šiuos požiūrius vadina skirtingais vardais, apibendrinant juos galima įvardyti „patologiniu modeliu“ ir „kultūriniu modeliu“.

„Patologinį“ požiūrį į kurčiuosius dar galima pavadinti klinikiniu-patologiniu arba medicininiu modeliu. Paprastai sakant, tai požiūris tų žmonių, kurie savo girdėjimą suvokia kaip „standartą“ arba „normą“ ir vertina kurčiuosius kaip nukrypimą nuo normos. Tokio požiūrio tradiciškai laikosi dauguma nekurčių specialistų, kurie bendrauja su kurčiųjų bendruomene vien profesiniu pagrindu. Tam tikra prasme tai pašaliečio požiūris, kai akcentuojama, kiek kurtieji skiriasi nuo girdinčiųjų, ir skirtumai vertinami negatyviai. Šiuo atžvilgiu tarsi manoma, kad kurtieji turi kažką „ne taip“, kažką, ką reikia „pataisyti“. Laikantis patologinio požiūrio, kurčiųjų bendruomenė apibūdinama kaip:

*grupė žmonių, kurie dėl klausos netekties negali normaliai suvokti kalbos;

*grupė žmonių, dėl klausos netekties turinčių mokymosi, psichologinių ir bendravimo problemų;

*grupė žmonių, kurie nėra „normalūs“, nes jie negirdi.

Nesunku pastebėti, kad dėl „patologinio“ požiūrio formuojasi paternalistinis ir engėjiškas elgesys su kurčiaisiais.

Pastaruoju metu ši nuostata, kai kurtiesiems nesuteikiama apsisprendimo teisė, vadinama „audizmu“ siekiant pabrėžti, kad toks požiūris turi daug bendra su tokiomis nuostatomis kaip rasizmas, seksizmas ir antisemitizmas.

„Patologinis“ požiūris yra visiška priešybė lingvistiniais ir sociologiniais tyrimais paremtam kultūriniam požiūriui. Kultūrinis požiūris pripažįsta, jog vertinant kurčiųjų bendruomenę būtina atsižvelgti į daugelį faktorių. Iš tiesų būtent dėl to labai sudėtinga apibrėžti kurčiųjų bendruomenę. Laikantis kultūrinio požiūrio, kurčiųjų bendruomenę galima apibūdinti kaip:

*grupė žmonių, kurie naudojasi bendru bendravimo būdu (gestų kalba), kuris sutelkia šią grupę ir suteikia jai tapatybę;

*grupė žmonių, turinčių bendrą kalbą (gestų kalba) ir bendrą kultūrą;

*asmenys, kurių pirminis ryšys su pasauliu yra vizualus ir kurie turi bendrą vizualiai suvokiamą ir gestais išreiškiamą kalbą.

Todėl labai svarbu nuspręsti, kokio požiūrio laikomasi, nes nuo to, ar laikomasi patologinės, ar kultūrinės nuostatos, iš esmės priklauso santykiai su kurčiųjų bendruomene ir kurčiaisiais. Galima sakyti, jog pirmoji nuostata ar bent kraštutinis jos demonstravimas neigia ir patį kurčiųjų bendruomenės bei jos kultūros egzistavimą.

Iš anglų kalbos išvertė
Joana VANAGIENĖ