Naujienos

Gegužės 20 d. Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre vyko 27-asis kurčiųjų „Poezijos pavasario“ renginys.

Pagrindinė šventės organizatorė - Raseinių kurčiųjų pirminės organizacijos informantė Genutė Eidukevičienė su vyru Julijonu svetingai sutiko kurčiuosius poetus, rajono poezijos gerbėjus. Šventėje dalyvavo kviestiniai svečiai: Raseinių rajono Seimo nario Edmundo Jonylos padėjėja Reda Mažeikienė, šio rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Vanda Pranckienė, Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro direktorė Veronika Čirvinskienė, laikraščio „Alio, Raseiniai“ korespondentė, poetė Nijolė Kavaliauskienė.

Nemari meilė poezijai

Neišgalvota senolių tiesa, kad kaštonų sietynų šviesoje užsimezgusi meilė – nemari. Šiuo atveju – meilė poezijai. Tokie patys, ir vis kitą pavasarį, jie plieskia balta ir rožine spalva ir vis gundo susibėgti į subtilaus, eiliuoto žodžio šventę.

Šventės vedėja renginį pradėjo Aldonos Gemos Stankevičienės-Macionytės (šio straipsnio autorės) eilėraščio posmais „Tylios dienos prailgsta“, pristatė atvykusius kurčiuosius poetus: Leonardą Paršelienę, Ritą Diečkuvienę, Sonę Abromaitienę, Petrą Levicką, Mykolą Kručą, Algirdą Kugrėną. Sveikindama susirinkusius G.Eidukevičienė pasidžiaugė, kad ilgai sklandžiusi toli poezijos paukštė pagaliau vėl „nutūpė“ Raseiniuose. Literatų būrelio vadovė R. Diečkuvienė trumpai papasakojo apie būrelio literatūrinę veiklą (įvairiu tiražu išleista 13 poezijos leidinių, leidžiami almanachai ) ir pabrėžė, kad pagrindinės aktualijos – prasta finansinė padėtis ir narių paieška.

Kadangi šventė vyko naujoje aplinkoje, kiekvienam poetui buvo suteikta nevaržoma galimybė papasakoti apie savo gyvenimą ir kelią į poeziją.

Kurčiųjų kūryba

Negalėjusi į renginį atvykti VšĮ Panevėžio kurčiųjų reabilitacinio centro direktorė poetė Alina Juciuvienė atsiuntė šventinius sveikinimus ir eilėraščius. / Aš tyloj gyvenu,/ Širdies skausmą slepiu/ Ir pabėgt negaliu/ Nuo skausmingų jausmų.../, - savo išgyvenimais dalijosi ji.

Praėjusiais metais trečią poezijos knygą išleidusi Leonarda Paršelienė nepasiduoda metų naštai, širdimi moka likti jauna, o mintimis grįžti į praeitį: /Pro laiko pilką rūką/ Ir vėlei tu ateini.../ Lengvai, tarsi pūkas/ Dvelkteli ir nueini.../ Jos kūryboje užtenka vietos gyvenimo skersvėjams ir užmojams: / Kur ta užuovėja,/ Kur ji pasidėjo?/ Klausinėjau vėjo,/ Ar jis neregėjo./ Tai ėjau prieš vėją,/ Nors širdį skaudėjo.../ Neradau užuovėjos,/ Visur pūtė vėjas./ Vis bėgau, nesustojau,/ Nesuradau sau laiko./ Tie darbai ir užmojai/ Vejas lyg paklaikę./

Kauniečiai Laimutė ir Petras Levickai ištikimi poezijai – jie visada su mumis. Petro eilėse - meilė motinos kalbai, tarp lyrinių nukrypimų – žmogaus egzistencijos mintys: / Prisėmiau kibirą snieguolių,/ Pastačiau jas vėsiam kambary./ Po kiek laiko nuėjau pažiūrėti/ Ir pamačiau savo veidą toli./ Taip sutirpo gyvenimo metai,/ Taip prabėgo jaunystė graži./ Tepaliko žiloji senatvė/ Su raukšlėm giliom atspindy.../

Upninkų krašto šviesuolis M. Kručas viešai prisipažino, kad nors dažnai dalyvauja įvairiuose respublikiniuose renginiuose, bet pasiilgsta kurčiųjų. „Šių susitikimų labai laukiu“, - sakė jis. Papasakojo, kad jo savarankiškai sukurta humoro grupė su neprigirdinčiu draugu gegužę dalyvavo Kėdainių neįgaliųjų humoro šventėje ir buvo įvertinta padėkos raštu. Poetas pašmaikštavo, kad jo eilės ramina, nes skaitant poemas žmona užmigdavo, todėl pridūrė: „Neskaitysiu ilgai, kad ir jūs čia neužmigtute.“ Dėl didelės juoko dozės tokių neatsirado, nors Mykolas skaitė netrumpai: / Kai buvau mažas – menu tą laiką/ Žmonės gėrimui laikėsi saiko,/ Vaišinos barščiais, motulės virtais./ Dabar gi alų pliaupiame litrais./ (...) / Su savim brendį, jeigu turėsi/, Reikalus tvarkant susikalbėsi./ Pas daktariuką verta nunešti./ Gal paieškojęs ligą surastų./ Gink Die, ne kyšis – už tai koronė,/ Tarp mūsų kalbant – padėkavonė./

Šiuo metu išvykusio į Ispaniją kauniečio Leonardo Abariaus eiles skaitė R. Diečkuvienė. Pačios Ritos eiliuotas žodis yra muzikalus, švelnus: /Per jūrą saulės takas,/ Į krantą bangos plakas./ Tu lyg balta žuvėdra/ Čia ką tik atskridai./ Auksinis kopų smėlis,/ Beribis jūros mėlis/ Ir plaukia, plaukia, plaukia/ Balti debesų laivai./ O padedantiems išleisti knygas rėmėjams skyrė padėkos žodžius: /Už tai, kad esat su mumis,/ Kad girdite, kaip mūs tyla dainuoja,/ Kad jaučiamės mes reikalingi, tvirtesni,/ Jums nuoširdžiai dėkojam./

Šiauliškis Algirdas Kugrėnas plačiai perteikė problemas, su kuriomis susidūrė praėjusiais metais leisdamas savo lėšomis knygą. Niūrias mintis skaidrino jo humoru dvelkiantys pastebėjimai: / Akis už akį,/ /Dantis už dantį,/ Nes šiandieną/ Taip tenka gyventi./ Akis už akį,/ Dantis už dantį./ Tik nebedaug liko/ Šioj žemėj gyventi./ Algirdo eilių turinys trumpas ir aiškus: /Ieškau vyruko/, Kad būtų doras,/, Kad man geriausiai tiktų į porą./ Ilgai gyvenau./ Viena liūdėjau,/ Bet gero draugo/ Vis neturėjau./ Nesvarbu, kad storas,/ Nesvarbu, kad plonas./ Svarbu tiktai,/ Kad nebūtų čigonas./ Papasakojo, kad yra surinkęs apie 800 anekdotų, keletą iš jų paskaitė. Norėtų išleisti knygą.

Sonė Abromaitienė - aktyvi pastarųjų poezijos švenčių dalyvė, eilėmis atpasakoja įvairių gyvenimo momentų nuotaikas: /Laukiam pavasario skambučio./ Paukščiai parskrenda namučių./ Ačiū, žiemuže, kad išeini./ Deginam Morę jauni ir seni./

Žinomas medžio skulptūros meistras ir poetas Stanislovas Karanauskas atsiuntė žinutę. Savo neatvykimo į šventę problemų turinį jis pabandė perteikti šmaikščiu ketureiliu: / Nusibodo būt poetu./ Imsiu šaukštus drožinėti./ Iš skiedryno kelias mano,/ O tenai jau ožkas gano.../

Maloni staigmena buvo laikraščio „Alio, Raseiniai“ korespondentės ir poetės Nijolės Kavaliauskienės dalyvavimas šventėje, o jos trumpas, bet prasmingas eilėraštis sulaukė gausių „saulučių“ .

Šio straipsnio autorė eilėraštį skyrė gimtinėje, Lazdijų „Žiburio“ gimnazijoje, dirbusiai ir kūrusiai Salomėjai Nėriai. Visiems, ir tiems, kurie negalėjo atvykti, skyrė pavasarinius linkėjimus – laišką: / Ant gegužio žiedo laišką parašysiu./ Tegul vėjas neša žinią – lauk!/ Tegul pildos žodžiai mano parašyti:/ Vyturėlio skrydžio linkiu tau!/

Suprantama, eilėraštis ne konkurentas detektyvams ar įvairaus tipo skandalingai informacijai, poezijos knygų leidyba mums yra nuostolinga. Tačiau poezija visada buvo ir bus grožio sala, kurioje skamba ypatinga - širdžių - muzika. Tik ar visi ją girdi...

Vertinta tyloje kurta poezija

Renginį verčiant į gestų kalbą talkino Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro sveikatingumo organizatorė, gestų kalbos vertėja Irena Perminienė. Susirinkusius nuoširdžiai sveikino šventės svečiai. Vėliau jie nekantraudami skaitė pirktas ar dovanotas poezijos knygas ir gyvai aptarinėjo. Tyloje kurta poezija buvo atidžiai vertinama.

Raseinių rajono Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė V. Pranckienė, Seimo nario E. Jonylos padėjėja R. Mažeikienė džiaugėsi nuoširdžia kurčiųjų kūryba, su gėlėmis dėkojo G.Eidukevičienei už gražiai organizuotą šventę. Šiltų žodžių mūsų poezijai negailėjo ir neįgaliųjų dienos užimtumo centro direktorė V. Čirvinskienė. Ji taip pat perdavė negalėjusio atvykti LNRS pirmininko Vlado Burago sveikinimo žodžius šventės dalyviams.

Už gerus žodžius, rankų šiluma dvelkiančias dovanas, knygas, mielus pastebėjimus svetingiems renginio šeimininkams, svečiams ir visiems atvykusiems poezijos gerbėjams esame labai dėkingi.

Kad ir kiek poetai kurtų eilių sakydami, kad širdis amžinai jauna, žmogui lemta pavargti... Kaip minėjo šventėje ir humoristas M. Kručas: „Mūsų gretos retėja.“ Kviečiame panašaus likimo eiliuoto žodžio kūrėjus prisidėti prie mūsų širdimi girdinčio kolektyvo.

Aldona Gema STANKEVIČIENĖ-MACIONYTĖ

Dvidešimt septintojo kurčiųjų „Poezijos pavasario“ dalyviai.

Šventės organizatoriai - Raseinių kurčiųjų pirminės organizacijos informantė Genutė Eidukevičienė ir jos vyras Julijonas.