Naujienos

Pasirinkę simbolį skaičių vienuolika, lapkričio 11 d. 11 val. į renginį „Poezijos ruduo 2011 m.“ kurtieji literatai rinkosi Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre (KKRC).

Pirmoji rudens literatų kūrybinė popietė vyko prieš 14 metų. Pirmaisiais metais rinkdavosi tik kauniečiai, vėliau dalyvių geografija išsiplėtė.
Dabartinė kurčiųjų literatų būrelio vadovė KKRC informantė Rita Diečkuvienė teigė, kad renginys ne respublikinis, bet kviečiami visi, kurie turi ar ieško kūrybinių galių valdyti lietuvišką žodį. Iš tolimų rajonų kuriančius žmones atvykti dažnai sulaiko materialinė padėtis, nes kelionės nefinansuojamos.

Į tradicinę kurčiųjų literatų šventę susirinko kauniečiai: Leonarda Paršelienė, Pranas Pelegrimas, Sonė Abromaitienė, Petras ir Laimutė Levickai, Rita Diečkuvienė, Antanas Drūčiūnas, Aldona Stankevičienė. Iš Šiaulių atvyko Algirdas Kugrėnas, iš Jonavos – Mykolas Kručas, iš Panevėžio - Alina ir Algirdas Juciai. Tarp bendro likimo draugų su pirmuoju eilėraščiu debiutavo raseiniškė Genovaitė Eidukevičienė.

Šventės akimirkos

Savo atvykimu literatus nudžiugino Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos (LNRS) pirmininkas Vladas Buragas. Jis sveikino poetinį žodį tyloje kuriančius, džiaugėsi, kad saugo tradicijas, pažymėjo būrelio narių pažangą kūryboje, paskaitė savo kūrybos eilėraštį.

Šventinėje aplinkoje prie vaišių stalo dominavo eiliuotas poetinis žodis, džiugino malonios staigmenos: knygos, įdomūs prisiminimai, suvenyrai...

Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Alina Juciuvienė pristatė šiame centre išleistą „Poezijos pavasario 2010 m.“ almanachą „Suskambusi tyla“.

LNRS pirmininkas V. Buragas, KKRC direktorė Jūratė Pugačiauskienė, tardami šventinį žodį, išskirtiniu dėmesiu apdovanojo buvusią būrelio vadovę L. Paršelienę, neseniai šventusią gimtadienį. Ponia Leonarda džiaugėsi gėlėmis, suvenyru su LNRS atributika, pasidalijo pirmos pažinties su LNRS nariais įspūdžiais. Pirmininkui ji tada pažadėjo atvesti į LNRS renginius ir kurčiuosius literatus. Kūrybinis bendradarbiavimas tęsiasi ligi šiol.

Renginyje dalyvavo KKRC meninių gebėjimų lavinimo organizatorė Vida Eskertienė, neribojami trukmės eilėraščius skaitė susirinkę poetai. Į gestų kalbą raiškiai išvertė Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja Aleksandra Šablevičienė.

Kurčiųjų poetinis žodis skaitytojui

L. Paršelienė rašo daug. Ši eilėraštį skiria draugams: / Kaip gera, kai bičiulių turi, / Kurių draugystė nuoširdi.../ Ar bėda, ar pakirsta guli, / Išties pagalbos ranką ir širdį. / Jei šventė – tau laimės linkės, / Apkabins ir tvirtai priglaus.../ Gėlių puokštė įteikta žydės, / Širdis nuo kasdienos atsigaus. / Draugų gerumas yra begalinis, / Ne vieną kartą pajutau. / Kada džiaugsmas užlieja krūtinę - / Tai brangiausia dovana man ir tau.../.

Mėgstantis rašyti linksmas humoreskas Jonavos rajone, Upninkuose, gyvenantis M. Kručas rimtu tonu prabilo apie dainose apdainuotą dobilą: /Trilapis, liaudies apdainuotas, / Dobilas raudonas. / Lyg kilimu laukas nuklotas, - / Mainos į tolį atspalvių tonais. / Medum pakvipo palaukės, / Sau biteles vilioja. / ......../ Per dobilų rasą bridau, / Kartą viešėdamas kaime. / Keturlapį radau. / Sako, jis atneša laimę. /

R. Diečkuvienės žvilgsnis krypsta į emigrantus: / Ruduo. Šiaurys lapus nuskynęs, / Ir paukščius iš gimtinės išvarys. / Vis toliau ir toliau nuo tėvynės, / Kur maistas ir šiluma pasitiks. / Bet pavasarį paukščiai sugrįš.../ O, žmogau, kokie vėjai / Tave vilioja į tolimas šalis? / Duonos kąsnis skalsesnis, / Bet širdis ar prigis? /

A. Drūčiūnas mena jaunystės metus, praleistus Krasnojarsko srityje, kiekvieną vasarą, pirmą rugpjūčio šeštadienį važiuoja į Ariogaloje vykstantį buvusių tremtinių sąskrydį, susitinka su draugais: / Mano žvaigždė / Sibire užgeso.../ Bet Ariogaloje, / Dubysos slėnyje, / Kasmet tebežydi! / Dubysos slėnyje parymok - / Manęs palauk.../ Ateisiu į slėnį / Dovanosiu ir tau.../

S. Abromaitienė pabandė eilėraštį sukurti liaudies dainų motyvais: / Be tavęs linelius pasėjau, / Be tavęs piktžoles išroviau. / Lineliai augo gražėjo / Ir mėlynai žydėjo. / Be tavęs linelius roviau, / Be tavęs ryšulėlius rišau. / Be tavęs linelius kūliau / Ir ant klojimo klojau. / Be tavęs linelius verpiau / Ir ant pievelės balinau. / Audžiau tautinę juostą, /Linelio žiedeliais puoštą./

A. Juciuvienės eilėraštis „Versmė“: / Nuo tavęs taip šviesu / Spindi akys džiaugsmu / Trykšta meno versmė / Iš širdelės gelmės / Ir mums gera smagu / Nuo žodžių – gestų šiltų - / Ir, vadinas, ne veltui / Gyveni žemėj TU! /

P. Levickas išgyvenimus susieja su gamta: / Kodėl nuo medžių gailios rasos krenta, Kodėl taip sieloj neramu? / Kur dingo jaunos dienos ašarų pakalnėj, / Gal jos paklydo tarp skambių dienų? / Ruduo, pageltę lapai krenta, / Sausi nuvytę čeža man po kojom. / Gyvenimas, kaip upė tyliai plaukia, / Ir niekad, niekad nesustoja. /.....

G. Eidukevičienė eiliuota forma aprašo rudeniškas gamtos permainas: / Koks gražus tu, rudenėli, / Aukso spalvom išsipuošęs!/ Skraidai, siauti lapų pūgoj vėjyje, / Saulę dar ilgai vilioti pasiruošęs. / Kol dažei lapus madingai, / Vorai spendė kažkam spąstus. / Dabar šypsais paslaptingai. / Vėjas plėšo jų išaustus raštus. / Derlių darbštiems dovanojai, / Paukščius į šiltus kraštus lydėjai, / Su šalnom kasdien pykais, derėjais - / Bobų vasarą sušaldyti gailėjai. /

A. Kugrėnas skiria linksmus posmus karjeristui: / Jei pasiūlys aukštą postą / Tėviškėj tu nesėdėsi. / Viską metęs ir palikęs, / Sostinėn skubėsi. / Bet tas pasiūlymas / Vėl nenumatytas. / Tavo posto vietoje, / Atsisėda kitas. /Taigi, mielas kandidate, / Nepradėk jau kriokt, / Tau tą postą pralaimėjus, / Žmones ima šokt. / Turi darbą – dirbti reikia, / Algą tai juk moka. / Atsisėst šiltesnėj kėdėj, / Tau dar per ankstoka. /

Negalėdamas atvykti į renginį Leonardas Abarius perdavė savo eiles: / Toli laužas liepsnoja, / Pasišildyt vilioja, / Raudona liepsna / Kviečia mane. / Bet ne man laužas dega. / Ugnyje šakos vaitoja. / Tai svetima ugnis. / Ne mane ji šildo... / Savo laužą kūrensiu,/ Širdimi liepsnosiu. / Karščio turės užtekti / Tavo širdį uždegti./

Kauniečio P. Pelegrimo rudeniškas, bet šviesus eilėraštis „Atsisveikinimas“: / Išbarstė ąžuolas lapus. / Ir krinta iš dangaus šalti lašai. / Ruduo. Jau baigės vasara. / Nuvyto jau žiedai / Ir mūsų pasimatymas / Jau baigias. Laikas eit. / Bet, mylima, / Kada išauš pavasaris, / Prie šio šakoto ąžuolo / Tu vėlei susitikt ateik! /

Klausos negalią turintys literatai dėkojo renginio organizatoriams už šiltą priėmimą ir bičiuliškai atsisveikino iki pavasario.

Aldona Gema STANKEVIČIENĖ – MACIONYTĖ

Renginio „Poezijos ruduo 2011 m.“ dalyviai.