|
Sausio 27 d. Lietuvos kurčiųjų draugijos patalpose Šv.Kazimiero gatvėje surengtas kurčiųjų interesams ginti darbo grupės susitikimas. Jame dalyvavo LKD, Surdologijos centro, kurčiųjų švietimo ir ugdymo įstaigų, PAGAVA, Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro, Kauno gestų kalbos vertėjų centro (KAGKVC) atstovai. Tačiau žmonių susirinko mažiau, nei tikėtasi.
Anksčiau rašėme apie gruodžio 1 d. Vilniuje vykusį Lietuvoje kurčiųjų reikalais besirūpinančių organizacijų susitikimą. Jo metu buvo aptartos svarbiausios problemos ir sutarta sudaryti darbo grupę iš visų įstaigų atstovų, kurie rūpintųsi kurčiųjų bendruomenei aktualių klausimų sprendimu.
Sausio mėnesio susitikime pagrindinis klausimas buvo gestų kalbos mokymas ir mokymasis. Susitikime dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Teresa Aidukienė, kuri supažindino su mokinio krepšelio metodikos pasikeitimais ir padėjo susirinkusiems nusibrėžti tolesnes veiklos gaires, siekiant sukurti gestų kalbos mokytojų rengimo sistemą Lietuvoje.
Mokinio krepšelyje - lėšos vertimo paslaugai
Kurčiųjų švietimo įstaigų atstovai jau anksčiau buvo išsakę susirūpinimą dėl to, kad mokyklos turės įsteigti vertėjo etatą ir nesinaudoti vertėjų centrų paslaugomis. T. Aidukienė paaiškino situaciją. Ji teigė, kad patikslintoje mokinio krepšelio metodikoje minima vertimo į lietuvių gestų kalbą paslauga. Mokyklos, priėmusios mokinį, kuriam reikia vertėjo, gaus papildomų pinigų vertimui į gestų kalbą. Tuos pinigus mokykla galės naudoti keliais būdais: įdarbinti vertėją, kuris turės jo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą (tam rengiami vertėjai Vilniaus kolegijoje), arba vertėjauti galės mokytojas, dirbantis mokykloje ir mokantis gestų kalbą, bet neturintis vertėjo kvalifikacijos. Jam už vertimo paslaugas būtų galima mokėti priemokas.
Vertėjas negali mokyti gestų kalbos
Kalbant apie gestų kalbos vertėjus, pereita prie problemos, kad Lietuvoje nėra gestų kalbos mokytojų rengimo programos. Svarstyta, ar vertėjas galėtų pabūti ir gestų kalbos mokytoju mokyklos personalui. Tačiau tam nepritarė Kauno gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė. Ji teigė, kad reikėtų griežtai atskirti vertimo paslaugas nuo mokymo ir kad vertėjas negali būti mokytojas, nes jis neturi reikiamo išsilavinimo.
Kas tuomet gali mokyti surdopedagogus, vaikus ir kitus žmones gestų kalbos? Diskutuodami susitikimo dalyviai sutarė, kad tą geriausiai gali daryti patys kurtieji, kalbantys savo gimtąja kalba. T.Aidukienė aiškino, jog kurtieji mokytojai, kaip ir visi kiti pedagogai, privalo turėti pedagoginį išsilavinimą. Susitikimo dalyviai sutarė, kad dirbantiems gestų kalbos mokytojams turėtų būti suteiktas laikotarpis, per kurį jie turėtų įgyti pedagogo kvalifikaciją.
Nėra poreikio rengti vien gestų kalbos mokytojus
Kalbant apie tai, kur galėtų būti rengiami gestų kalbos mokytojai, nuspręsta, kad nėra poreikio aukštosiose mokyklose rengti tokius specialistus, nes tokios siauros specializacijos žmonių paklausa yra maža. Tačiau priimtinas variantas būtų būsimiems mokytojams, be jų pagrindinės specialybės, įgyti dar ir gestų kalbos mokytojo specializaciją.
Kvalifikuoti jau dirbančius mokytojus
Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad svarbiausia yra suteikti gestų kalbos mokytojo kvalifikaciją kurčiųjų mokyklose jau dirbantiems pedagogams. Jiems tokie mokymai galėtų būti organizuojami kaip kvalifikacijos kėlimas ar perkvalifikavimas. Susitikimo dalyviai sutarė, jog realiausia būtų tokias tęstines studijas rengti Vilniaus kolegijoje. Mokytis gestų kalbos mokytojo profesijos galėtų ne tik jau dirbantys surdopedagogai, bet ir kiti žmonės, puikiai mokantys gestų kalbą ir norintys dirbti tokį darbą. Studijas baigę specialistai galėtų gestų kalbos mokyti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.
T. Aidukienė patarė šiuo klausimu kreiptis į Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamentą ir kalbėtis su švietimo viceministru. Ji pažadėjo pabūti tarpininke. Tolesniu šio klausimo sprendimu rūpinsis kurčiųjų švietimo įstaigų atstovai, vadovaujami Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (KKNUC) direktorės Laimutės Gervinskienės.
Visuotinei naujagimių klausos patikrai nepasiruošta
Organizacijos PAGAVA atstovė Joana Vanagienė vėl iškėlė klausimą apie visuotinę naujagimių klausos patikrą, kurią planuojama pradėti vykdyti 2012 m. Jos nuomone, tam nepasirengta tinkamai. Seimo Sveikatos reikalų komitete jau buvo surengtas apskritojo stalo diskusija ta tema, tačiau dar yra daug neišspręstų klausimų (reikės mokyti gydytojus, sukurti etatus), todėl planuojama rengti dar vieną diskusiją ir pasikviesti atstovą iš Norvegijos.
Tėvams būtina suteikti daugiau informacijos
J.Vanagienė taip pat kalbėjo apie tai, jog kurčiųjų vaikų tėvai negauna reikiamos informacijos ir pagalbos. Pavyzdžiui, Norvegijoje yra sukurta pagalbos grupė, kuri padeda tėvams, susilaukusiems kurčio vaiko. Joje dirba medikas (audiologas), surdopedagogas, socialinis darbuotojas. Ta grupė susitinka su tėvais, suteikia visą reikalingą informaciją: ką reiškia turėti kurčią vaiką, koks to vaiko kurtumas, kokios galimybės jį reabilituoti, kur jis galės mokytis, atsako į klausimus. Tokia pagalba turėtų būti suteikiama ir tėvams Lietuvoje.
Toliau tėvų informavimo ir naujagimių klausos patikros klausimais rūpinsis PAGAVA, Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centro ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro atstovai.
LKD parengė kreipimąsi dėl LTV programų titravimo
Susitikimo metu Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja pristatė parengtą kreipimąsi, kurį planuojama įteikti Seimo pirmininkei, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui, ministrui pirmininkui, finansų ir kultūros ministrams dėl LTV laidų titravimo. Šiame rašte reikalaujama, kad Lietuvoje būtų įgyvendinamos pagrindinės Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos ir užtikrinamas informacijos prieinamumas kurtiesiems titrais. Prašoma atkreipti dėmesį į pasenusį Nacionalinio transliuotojo įstatymą ir jame nurodytas vertimo bei titravimo kvotas, kurios neatitinka ES teisės aktų bei JT Neįgaliųjų teisių konvencijos. Po šiuo raštu pasirašys visos svarbiausios kurčiųjų organizacijos ir kurčiųjų švietimo įstaigos (iš viso 10 organizacijų).
Agnė KARVELYTĖ
 |
| Sausio 27 d. Lietuvos kurčiųjų draugijos patalpose Šv.Kazimiero gatvėje surengtas kurčiųjų interesams ginti darbo grupės susitikimas. |
|
