Naujienos

Netruks prabėgti vasara ir į klases vėl sugužės mokiniai. Vieniems artėjantys mokslo metai bus pirmieji, kitiems, gal – paskutiniai. Tačiau nesvarbu, ar klasės duris pravers nedrąsus pirmokėlis, ar būsimasis abiturientas. Jų tikslas tas pats – sužinoti, pažinti, suprasti ir būti suprastam.

Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklų mokytojų bendruomenėse, seminaruose, konferencijose, tėvų pokalbiuose aktualiausi klausimai, kas geriau kurčiam vaikui – girdintis ar klausos negalios ištiktas mokytojas, ar klausos negalią turintis mokytojas yra pakankamai kompetentingas, kad galėtų išdėstyti reikiamą programą, ar girdintis mokytojas gali visiškai suprasti kurčio vaiko psichologiją – kaskart sukelia vis garsesnių diskusijų.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje dirba 28 mokytojai, iš jų - net septyni, turintys klausos negalią. Ar pasiteisino toks sprendimas ir ar šie mokytojai turi pakankamai žinių, kad galėtų paruošti kurčią vaiką integravimuisi į girdinčiųjų visuomenę? Šiais aktualiais klausimais savo nuomone ir mintimis su www.lkd.lt skaitytojais dalinosi Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė, edukologijos mokslų magistrė, surdopedagogė, biologijos mokytoja Danutė Kriščiūnienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, matematikos mokytoja metodininkė, surdopedagogė Aldona Veronika Vinkšnelienė, logopedė, individualių tarties, klausos ir kalbos lavinimo bei technologijų mokytoja, klasės vadovė Palmira Stančauskienė ir klausos negalią turintis surdopedagogas, mokytojas metodininkas Dainius Žverelė.

Jau trisdešimt penkerius metus klausos negalią turinčius vaikus mokanti direktoriaus pavaduotoja ugdymui, surdopedagogė, matematikos mokytoja metodininkė Aldona Veronika Vinkšnelienė pasakojo, jog pirmaisiais jos darbo metais ugdymo procese buvo taikomas tik grynasis žodinis metodas. Tada, anot jos, negalėjo būti net minties, kad pamokas galėtų vesti klausos negalią turintis mokytojas. Buvo skiriama daug tarties ir kalbos pamokų. Be to, per visas pamokas buvo stengiamasi, kad mokiniai lavintų tartį. „Kadangi mokytojai turėdavo taisyti mokinių tarties klaidas, tai trukdė dėstyti reikiamą dalyką“, - tokio metodo minusus nurodė didelę darbo patirtį su kurčiais vaikais turinti pedagogė.

Nuo 1996 metų, kai lietuvių gestų kalba buvo įteisinta kaip kurčiųjų gimtoji kalba, klausos negalią turintiems žmonėms atsirado galimybė įgyti mokytojo profesiją.
Pasak A.V. Vinkšnelienės, mokykloje kurti ir neprigirdintys pedagogai pasiteisino kaip puikūs informacinių technologijų, gestų kalbos, biologijos, ekonomikos, kūno kultūros mokytojai, socialiniai pedagogai, auklėtojai. Ilgametė pedagogė svarstė, kad galbūt klausos negalią turintys mokytojai galėtų mokyti vaikus ir tiksliųjų mokslų. Tačiau ji yra tvirtai įsitikinusi, kad humanitariniai mokslai kurtiesiems yra beveik neįkandami. „Tokių dalykų, kaip lietuvių ir užsienio kalba, jie tikrai negalėtų dėstyti. Net ir Švedijoje, kur gestų kalba jau seniai yra pripažinta kaip gimtoji, neteko susidurti, kad kurtysis dėstytų kalbą“, - sakė A.V. Vinkšnelienė. Ji pripažino, kad neprigirdintys ir kurti mokiniai visada mieliau priima mokytoją su klausos negalia nei girdintį, nes pastarasis jiems atrodo lyg kitakalbis. Tačiau pedagogė dar kartą pabrėžė, kad kalbos disciplinų, kai kuriuos tiksliųjų mokslų dalykus, pavyzdžiui, geometriją, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklose gali mokyti tik girdintis mokytojas.

Ji mano, kad girdintys mokytojai, dirbantys kurčiųjų mokyklose, turi gerai mokėti lietuvių gestų kalbą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad jei mokykloje būtų kalbama tik gestų kalba, tai labai nukentėtų mokinių raštingumas. „Skaitymas, naujų žodžių įtvirtinimas, žodyno turtinimas turi vykti kiekvieną pamoką, tik tada galima tikėtis gerų rezultatų“, – tvirtino ilgametė pedagogė.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui džiaugėsi, kad Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla jau turi ir savo pačių išsiugdytų mokytojų ir auklėtojų, kurie sėkmingai dirba pedagoginį darbą.

Vienuolika metų su klausos negalia turinčiais vaikais dirbanti logopedė, individualių tarties, klausos, kalbos lavinimo bei technologijų mokytoja, klasės vadovė Palmira Stančauskienė įsitikinusi, kad kurčio ir neprigirdinčio mokinio mokymosi rezultatai labiausiai priklauso nuo jo paties motyvacijos, ir ne taip svarbu, koks mokytojas – kurtysis ar girdintis - jį moko. Kalbėdama apie savo, kaip klasės vadovės, patirtį, mokytoja pabrėžė, jog jei klasėje mokosi girdinčių tėvų vaikai, tėvai visada pageidauja, kad klasės vadovu būtų girdintis mokytojas, jei patys tėvai turi klausos negalią, pirmenybė visuomet bus teikiama kurčiam arba neprigirdinčiam mokytojui. „Ir tai natūralu, nes su klasės vadovu tėvai aptaria ne tik mokymosi, bet ir daugybę kitų iškylančių problemų, todėl jie renkasi tuos, kurie juos geriausiai suprastų“, - sakė mokytoja.

P. Stančauskienė teigė, kad dirbdama su auklėjamąja klase ji dažnai kreipiasi patarimo į kolegas, turinčius klausos negalią. „Jei reikia kurčiam vaikui paaiškinti, kaip saugiai pasiekti reikiamą objektą, girdintis mokytojas, net ir labai norėdamas, negali numatyti visų kliūčių su kuriomis susidurs kurčias vaikas. Kurčias mokytojas tokiu atveju yra geresnis padėjėjas“, – sakė mokytoja.

Surdopedagogas metodininkas Dainius Žverelė, mokantis vaikus biologijos, geografijos, ekonomikos, žmogaus saugos ir pilietiškumo pagrindų, yra įsitikinęs, kad jei klausos negalią turintis mokytojas yra išsilavinęs, gerai perpratęs žodinę kalbą, jis yra lygiavertis su girdinčiu mokytoju. Ir atvirkščiai – jei girdintis mokytojas gerai moka lietuvių gestų kalbą, jis gali gerai suprasti kurčią vaiką, lengvai valdyti klasę ir suprantamai išaiškinti pamoką. „Manau, kad mūsų mokykloje nėra problemos, koks mokytojas veda pamoką – girdintis ar turintis klausos negalią. Vaikai priima ir vienus, ir kitus“, - pabrėžė mokytojas.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė, edukologijos mokslų magistrė, surdopedagogė, biologijos mokytoja Danutė Kriščiūnienė taip pat yra įsitikinusi, kad klausos negalia nėra esminis kriterijus vertinant mokytojo kompetenciją. Svarbiausia, anot jos, - kurčio mokytojo erudicija, išprusimas, intelektas. „Kad mokiniams žinios būtų perduodamos sėkmingai, būtina, kad tiek turintys klausos negalią, tiek girdintys mokytojai gerai žinotų mokomosios medžiagos pliusus ir minusus. Jei mokytojas bus į tai įsigilinęs, jis pasieks norimą rezultatą“, - teigė ji.

Mokyklos direktorė pabrėžė, jog šiandieniniame pasaulyje kyla daug prieštaravimų tarp visuomenės reikalavimų mokyklai ir realių mokymo galimybių dabartinėmis sąlygomis, tarp reikalavimų kurtiems vaikams ir jų realių galimybių, kurios priklauso nuo vaikų išsivystymo.

„Sutrikusios klausos vaikai kitaip pažįsta pasaulį, nes neturi žodinio bendravimo. Vaikai, kurie auga girdinčiųjų šeimose, bendraudami su tėvais išmoksta skaityti iš lūpų, o tai vaikui yra didelis pranašumas, nes jis puikiai gali orientuotis girdinčiųjų pasaulyje. Mūsų praktika rodo, jog negalima patvirtinti, kad girdinčiojo mokytojo bendravimas žodine kalba daro neigiamą įtaką klausos negalią turinčiam vaikui. Atvirkščiai - jeigu kurčias vaikas nėra specialiai mokomas žodinės kalbos, vis labiau pastebimas jo lėtesnis psichinis tobulėjimas“, - teigė D. Kriščiūnienė. Ji pabrėžė, kad vaikai, kurie vartoja tik lietuvių gestų kalbą visavertiškai galės bendrauti tik su kurčiaisiais, nors gestų kalba padeda lavinti tiek rašytinės, tiek sakytinės kalbos įgūdžius. Todėl kurčiam vaikui, kurio ir tėvai yra kurti, labai svarbus yra bendravimas su girdinčiu mokytoju tiek žodine, tiek lietuvių gestų kalba, nes mokyklos tikslas – paruošti vaiką gyventi girdinčiųjų visuomenėje.

Įvertinusi girdinčiojo mokytojo svarbą kurčio vaiko ugdyme, mokyklos direktorė atkreipė dėmesį į labai svarbų aspektą, be kurio, anot jos, būtų sunku pasiekti norimų rezultatų. „Vaikas gali mokytis ir tobulėti tik tada, jei jis mokykloje jaučiasi komfortiškai, yra palaikomas psichologiškai. O klausos negalią turintys mokytojai ir yra ta labai svarbi jungiančioji grandis tarp kurčių vaikų ir girdinčių mokytojų. Jausdami kurčių mokytojų buvimą, jų palaikymą, mokiniai jaučiasi saugesni, labiau pasitiki savimi, o tai leidžia jiems labiau atsiskleisti bei priimti teikiamą informaciją. Todėl net neįsivaizduojame, kad tokio tipo mokyklose nebūtų turinčių klausos negalią mokytojų,“- teigė D. Kriščiūnienė.

Mokyklos direktorė akcentavo, kad 2009-2010 mokslo metais mokinių jau laukia privalomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, pareikalausiantis didelio žinių bagažo. Todėl vaikams teks panaudoti visą sukauptą patirtį, pademonstruoti turtingą žodyną, tvirtas lietuvių kalbos ir matematikos žinias. Visa, ką per dešimt mokymosi metų įvairiais mokymo metodais perteikė tiek girdintys, tiek klausos negalią turintys mokytojai.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaiko, turinčio klausos sutrikimų, sėkmė labai priklauso ir nuo ugdymo tęstinumo. Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje pamokų daugiau turi girdintys specialistai, o popamokinei veiklai, tolesniam darbui bendrabutyje, daugiausia vadovauja klausos sutrikimų turintys mokytojai. Taip, anot jos, vaikams yra sukuriamas geresnis psichologinis mikroklimatas, kur jie gali mokytis ir tobulėti.

Baigdama pokalbį D.Kriščiūnienė dar kartą pabrėžė, jog svarbiausias mokyklos tikslas yra visapusiškas vaiko su klausos negalia ugdymas ir integracija į girdinčiųjų visuomenę. To siekia tiek girdintys, tiek kurtieji mokytojai. Jie stengiasi, kad vaikai mokykloje gautų kuo daugiau žinių ir bendravimo įgūdžių. „Labai gerų rezultatų galima pasiekti tik simbiozėje, kai nekliudome, o tik padedame ir papildome vienas kitą“, - įsitikinusi mokyklos direktorė.

Laima LAPĖNIENĖ

Dainius Žverelė, surdopedagogas, mokytojas metodininkas, biologijos, geografijos, ekonomikos, žmogaus saugos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas.	Danutė Kriščiūnienė, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė, edukologijos mokslų magistrė, surdopedagogė, biologijos bei gamta ir žmogus mokytoja.
Palmira Stančauskienė, logopedė, individualių tarties, klausos ir kalbos lavinimo bei technologijų mokytoja, klasės vadovė .	Aldona Veronika Vinkšnelienė, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, matematikos mokytoja metodininkė, surdopedagogė.