|
Penkerius metus Šiaurės ministrų tarybos iniciatyva vykdoma švietimo mainų programa „Nordplus“ 2008 m. duris atvėrė ir Baltijos šalių atstovams. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras vienas pirmųjų įteikė paraišką „Nordplus“ paprogramei „Junior“ ir laimėjo konkursą.
Pagrindinis projekto ,,Profesijos pasirinkimas ir technologijos kurtiesiems“ tikslas - plėtoti glaudų kurčiųjų bendradarbiavimą profesinio ir technologinio ugdymo srityje. Projekto autorė - LKNUC Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė.
D.Burkauskienės nuomone, kurtiesiems, kurie yra kalbinė mažuma, turintys ribotą komunikaciją, svarbu susitikti, bendrauti, keistis patirtimi su kitų šalių sutrikusios klausos asmenimis, kartu puoselėti demokratines vertybes, įgyti naujos patirties. Projekte dalyvauja Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Lietuvos kurti ir neprigirdintys moksleiviai su mokytojais. Projektas padeda susipažinti su minėtų šalių ugdymo veikla, sutrikusios klausos asmenų profesijos pasirinkimo, įsidarbinimo aktualijomis, su kitos šalies kultūra, istorija, kurčiųjų bendruomene, suteikia galimybę palyginti, kaip vyksta ugdymas savo šalyje ir kitur.
Norvegijos Slatthaugo mokykla
Šių metų gegužės 11 – 16 d. grupė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro vyresniųjų klasių moksleivių kartu su dviem mokytojais lankėsi Norvegijos Bergeno miesto Slatthaugo vidurinėje mokykloje. Joje mokosi apie 530 mokinių, iš jų - 30 su klausos negale. Mokykla šiuolaikinė, aprūpinta naujausiomis technologijomis, yra puiki sporto salė, baseinas, didžiulis stadionas su dirbtinės žolės danga. Pastaruosius trejus metus vidurinėje mokykloje moksleiviai kartu mokosi ir specialybės.
Toks modelis, kai vidurinėje mokykloje įgyjama specialybė, padeda taupyti žmogaus ir valstybės laiką bei pinigus. Profesijų pasirinkimas - platus, atitinka laiko poreikius. Siūlomos septynios mokymo programos: technologija ir pramonės produkcija, elektronika, sveikata ir socialinis darbas, statyba ir konstravimas, dailė, dailė ir dizainas, masinės informacijos priemonės ir komunikacija. Vieneri metai skiriami teorijai, du – praktikai. Baigusieji mokyklą gali rinktis tolesnį kelią: eiti dirbti pagal specialybę ar stoti į aukštąją.
Viešnagės Bergene pradžioje projekto dalyviai iš Lietuvos buvo padalinti į dvi grupes. Merginos dalyvavo rūpinimosi sveikata ir socialinio darbo teorijos pamokose. Klasėje moksleivės lietuvių ir norvegų gestų kalbomis aiškinosi sveikatos gerinimo klausimus, kartu dirbdamos grupėse parengė pristatymus apie sveiką gyvenseną.
Vaikinai lankėsi teoriniuose užsiėmimuose apie įvairių įrengimų detalių dokumentaciją, sudarinėjo atskirų detalių, mazgų, gaminių technologinę lentelę, kompiuterine programa atliko brėžinius. Lietuvių moksleivius sužavėjo gamybinės patalpos – metalo apdirbimo, medienos apdirbimo, automobilių remonto, suvirinimo darbų dirbtuvės, aprūpintos modernia įranga, automatinėmis ir pusiau automatinėmis staklėmis.
Iš pradžių trukdė kalbos barjeras, bandyta bendrauti anglų kalba (rašytine jos forma), bet vėliau nugalėjo gestų kalba, nors ir skirtinga kiekvienoje šalyje, bet artima kurčiajam, todėl nesunkiai ,,nuskaitoma“. Jau pirmąją dieną užsimezgė ryšys tarp dviejų šalių sutrikusios klausos moksleivių. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro grupė vienai savaitei tapo Slatthaugo mokyklos bendruomenės dalimi.
Norvegiškos gyvenimo sąlygos
Lietuviams buvo aprodyti ir studentų bendrabučiai, tiksliau – miesto Savivaldybei priklausantys individualaus tipo namai, kuriuose, prižiūrint auklėtojui, gyvena 4-6 moksleiviai, kurių sutrikusi klausa. Norvegijos švietimo sistema orientuota į socializacijos ir savarankiškumo ugdymą, namų ūkio tvarkymo išmokstama realiame gyvenime – bendrabutyje. Moksleiviai išties turi puikias sąlygas gyventi ir mokytis: individualus namas, garažas, internetas, moderni virtuvė su indaplove, skalbimo mašina, dulkių siurblys ir t.t.. Kol mokosi mokykloje, jie yra to ,,ūkio“ šeimininkai, taigi iš dalies prisiima atsakomybę už gerovės priežiūrą ir tausojimą, taisyklių laikymąsi.
Mūsų mokytojai mintyse pabandė šį vaizdą ,,įsodinti“ į Lietuvos situaciją, bet, pasipylus tūkstančiui ir vienam ,,neįmanoma“, teko skubiai iš svajonių sugrįžti į realybę.
Mokiniai čia šeimininkauja patys, valgio gaminimą kas antrą dieną dalindamiesi su auklėtoja. Beje, bendrabutyje pačių moksleivių mums, svečiams, pagaminti pietūs buvo paprasti, bet išties labai skanūs!
Projekto Norvegijoje koordinatorė mokytoja Sigrid Sve Lastad lietuvių grupę apgyvendino bendrabutyje, kuriame turėjome tas pačias norvegiškas sąlygas. Gyvenome vieni, be pašalinių žmonių, turėjome svetainę, didelę modernią virtuvę, šaldytuvą, pilną maisto produktų, iš kurių reikėdavo kažką pasigaminti patiems.
Tik Norvegijoje sužinojome, kad dalies mūsų moksleivių ,,mėgstamiausias“ patiekalas bet kokiu paros laiku yra sumuštinis. Visi kiti valgiai arba užima daug laiko, arba sudėtinga juos paruošti, arba jie tiesiog neskanūs. Tokioje situacijoje išryškėjo kai kurių tėvelių klaida – perdėtas, tiesiog žalingas rūpinimasis neįgaliu vaiku, perdėta globa. ,,Tėvai turi skatinti vaiką eiti toliau, nei pasiekia jų rankos“, - yra vaizdžiai pasakiusi amerikiečių psichologė I.W.Leigh, pati gimusi kurčia. Baimė, nepasitikėjimas savo kurčiu vaiku mažina jo savivertę, pakerta pasitikėjimą savimi. Tokiems neįgaliesiems sunkiau integruotis į visuomenę, būti pripažintiems – tapti svarbia jos dalimi.
,,Gyvenimo mokykla“ bendrabutyje sutrikusios klausos moksleiviams iš Lietuvos leido pasitikrinti savarankiškumo, savitvarkos, organizuotumo, gebėjimo dirbti komandoje įgūdžius. Realybė tokia, kad šioje srityje dar yra kur tobulėti, ypač – naujoje aplinkoje, pasikeitus įprastoms sąlygoms, toli nuo tėvynės.
Ugdymas
Pagal projektą daugiausiai laiko Bergene buvo skiriama dalyvavimui ugdymo(si) procese. Slatthaugo mokykloje dalyvavome anglų kalbos, matematikos, biologijos, fizinio lavinimo, norvegų kalbos, profesinio parengimo pamokose. Galėjome palyginti dviejų šalių ugdymo(si) proceso organizavimo būdus ir metodus, siekiant svarbiausių dalykų: ugdymo dermės, prieinamumo, kokybės. Mokytojai pamokose siekia, kad mokiniai žinias įgytų patys aktyviai veikdami. Ši patirtis buvo labai naudinga ir mokiniams, ir mokytojams – galėjome pasitikrinti savo gebėjimus. Lyginome aplinką, ugdymo turinį, mokinių ir mokytojų bendravimo bei bendradarbiavimo stilių, mokinių pasiruošimą pamokoms ir elgesį jose. Dalijimasis patirtimi bei profesiniais įgūdžiais su kitos šalies mokytojais suteikė daugiau pasitikėjimo ir skatino ieškoti naujų, efektyvesnių darbo metodų. Vienos norvegų mokytojos žodžiais tariant, ,,moksleivių mainai mums įrodo, kad skiriasi tik kultūra ir gyvenimo sąlygos, tačiau žmonės visur yra tokie patys“.
Šioje ugdymo įstaigoje kiekvienas moksleivis turi nešiojamą kompiuterį, kurį, kaip mokymo(si) priemonę, skolinasi iš mokyklos, o vėliau, baigdamas mokyklą, gali pigiai įsigyti. Atsakinėti galima su kompiuteriu prieš klasę (medžiaga matoma ekrane) arba sėdint suole kompiuteryje rašyti atsakymus. Visa klasė prisijungusi prie bendros mokymo(si) programos ,,It‘s learning“. Mokymosi planas, jei reikia, koreguojamas, taip pat atsižvelgiama ir į mokinių planus, jų idėjas. Mokykloje taikomos naujausios informacinės ir komunikacinės technologijos ypač patiko lietuvių sutrikusios klausos jaunimui.
Įdarbinimo organizacija
Projekto dalyvių grupė lankėsi ir privačioje sutrikusios klausos asmenų įdarbinimu besirūpinančioje organizacijoje ASVO, turinčioje savo filialus keturiuose Norvegijos miestuose. Organizacija įkurta 1995 metais krikščioniško fondo iniciatyva, vėliau paremta ir valstybės. Per beveik penkiolika savo gyvavimo metų ji padėjo įsidarbinti beveik 8 tūkst. sutrikusios klausos asmenų.
Bergene veikiančiame bendrabutyje gali gyventi 40 kurčiųjų. Specialus padalinys keturias savaites konsultuoja sutrikusios klausos asmenį: padeda išsirinkti teisingą gyvenimo kryptį, geriau suprasti save – pranašumus ir trūkumus, kad integravimasis į visuomenę vyktų kuo sklandžiau. Jei kurčiajam reikia ilgesnio laiko (pvz., įgyti naujų darbo įgūdžių ar kt.), pagalba pratęsiama iki metų. Organizacija turi savo filmų studiją, kepyklos filialą, skalbyklą, daržovių sandėlius. Pagrindinis rūpestis – išlaikyti pusiausvyrą tarp verslo ir paramos žmonėmis. Beje, savo likimo draugų profesine sėkme nuo pat organizacijos įkūrimo pradžios aktyviai rūpinasi patys kurtieji. Šioje srityje Lietuvos kurčiasis jaunimas iš norvegų pasisėmė gražių idėjų. Tik, kaip patys prisipažino, norint jas ateityje įgyvendinti, reikia ne juokais kibti į mokslus, o užsienio kalbą (rašytine jos forma) mokėti ypač gerai.
Norvegai – nuo seno sveiką gyvenimo būdą propaguojanti, atidžiai gamtą sauganti tauta. Tad projekto kultūrinė ir pažintinė programa neapsiėjo be turistinio žygio į kalnus, sportinių varžybų, išvykos prie Šiaurės jūros. Projekto „Nordplus“ koordinatorės Norvegijoje mokytojos Sigrid Sve Lastad tikslas - ,,kad kurtieji vaikai nesijaustų atskirti nuo pasaulio ir pajustų kuo mažiau nepatogumų dėl to, kad negali girdėti“.
Teigiami pokyčiai
Tai, ką Bergene patyrė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro mokiniai, lydimi mokytojų, apibendrintai būtų galima pavadinti puikiai surengta integruota geografijos, istorijos, biologijos, etikos, anglų kalbos, norvegų gestų kalbos, informacinių technologijų bei savarankiško gyvenimo įgūdžių pamoka. Projektas padėjo sutrikusios klausos moksleiviams iš Lietuvos įgyti tarptautinio bendradarbiavimo ir bendravimo patirties, patobulino bendravimo tarptautine gestų kalba įgūdžius, padėjo užmegzti asmeninius kontaktus.
Beje, grįžus namo, teigiamus projekte dalyvavusių moksleivių elgesio, požiūrio į gyvenimą pokyčius pajuto ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Mokiniai tapo draugiškesni, atviresni, paslaugesni, mandagesni, motyvuotesni. Ir laisvesni - gerąja to žodžio prasme. Pasaulis, atsivėręs per lėktuvo langą, įdomios pamokos tolimoje šalyje, stresas dėl anglų kalbos, pačių moksleivių parengtas ir norvegų mokyklos bendruomenei parodytas pristatymas apie Lietuvą, Vilnių bei Lietuvos švietimo sistemą, savarankiški moksleivių maršrutai po antrą pagal dydį Norvegijos miestą – tai socializacijos pamokos, patirtis, kuri užgrūdino ir išlaisvino nuo menkavertiškumo komplekso, baimių, stereotipų. Savęs palyginimas su kitais padėjo moksleiviams geriau suvokti savo tautinį identitetą, o Europą - kaip multikultūrinę, demokratinę erdvę.
Lietuvos svečiai – Danijos moksleiviai
Grįžus iš Norvegijos, gegužės 25 – 29 d. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre sulaukėme to paties projekto ,,Profesijos pasirinkimas ir technologijos kurtiesiems“ partnerių iš Danijos Nyborgo kurčiųjų mokyklos. Danų moksleiviai ir mokytojai, dalyvaudami mūsų pamokose, taip pat galėjo iš arčiau susipažinti su Lietuvos švietimo sistema, mūsų šalies kultūra, tradicijomis. Centro mokytojai atvirose pamokas įgijo daugiau pasitikėjimo ir išbandė naują patirtį – palaikyti grįžtamąjį ryšį su danų moksleiviais, pakoreguoti pamoką, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus. Po pamokų vykdavusi įvairi pažintinė, sportinė, kultūrinė programa greitai ,,apšildė“ ir suvienijo moksleivius. Mokytojai iš Danijos įvertino lietuvių moksleivių komunikabilumą, svetingumą, mokėjimą užimti svečius ir jausti už juos atsakomybę. Šiuos bruožus, kaip ir laisvumą, mūsų moksleiviai įgijo viešnagės Norvegijoje metu. Danų moksleiviai džiaugėsi įdomia kultūrine projekto programa, naujais draugais, geru oru ir tuo, kad gali kalbėti ir susikalbėti gimtąja – gestų kalba.
Danijoje yra apie 5 tūkst. kurčiųjų, bet jų mažėja didėjant kochlearinių implantacijų skaičiui. Lietuvoje, svečių nuomone, yra palyginti nemaža kurčiųjų bendruomenė, veikia stiprios kurčiųjų organizacijos, aktyvus jaunimas, tad jų šalies kurtiesiems būtų įdomu su mumis užmegzti artimesnius kontaktus bei pasidalinti patirtimi. Pasak danų mokytojų, švietimo mainai suartina Europos tautų sutrikusios klausos jaunimą, ugdo jų tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą, leidžia pasikeisti patirtimi.
Dalyvavimas projektinėje veikloje Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro bendruomenei – neįkainojama patirtis. Patirtis, kurią bus galima panaudoti gerinant ugdymo kokybę, diegiant inovacijas, plečiant bendradarbiavimą su užsienio šalių švietimo institucijomis. Kartu tai investicija į žmones, o žmonės, pabrėžiama ES dokumentuose, yra didžiausias Europos turtas. Švietimo mainų programa “Nordplus” skirta Šiaurės ir Baltijos šalių glaudesniam bendradarbiavimui švietimo srityje, mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinimui, regiono konkurencingumo Europos mastu didinimui bei Baltijos ir Šiaurės šalių švietimo sistemų tobulinimui. Ji yra didžiausia Šiaurės ministrų tarybos remiama švietimo programa. Kiekvienais metais apie 10 000 Šiaurės šalių piliečių dalyvauja šios programos remiamose veiklose. Šį pavasarį tarp tų laimingųjų buvo ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro moksleiviai ir mokytojai.
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro surdopedagogė R.VYŠNIŪNIENĖ
 |
| LKNUC moksleiviai su norvegų draugais Bergeno miesto fone. |
|
