|
Siūlydama į prezidentės postą R. Leonavičienę Respublikinio kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotoja Nijolė Mackevičienė sakė: „Svarbiausia, kad Ramunė turi vertėjo darbo patirties. Gerai žino, ką reiškia versti dvi valandas be pertraukų ir pamainos. Sunkiu vertėjams laiku ji varsto įvairių instancijų duris ir visur mus gina. Ji niekada nebus abejinga kurčiųjų poreikiams, nes augo kurčiųjų šeimoje.“
Tai trumpa, bet tiksli R. Leonavičienės charakteristika. Asociacijos prezidentė, pasak jos pačios, augo aplinkoje, kurioje vyravo gestų kalbų „dvikalbystė“ – tikroji ir kalkinė gestų kalbos. Mat jos tėvelis negirdi nuo dvejų metų, o mama – kalbinio laikotarpio apkurtusioji. Būdama 24-erių R. Leonavičienė įsidarbino gestų kalbos vertėja. Pirmoji darbovietė – UAB „Atropa“. 11 metų vertėjos darbo stažas - ir ji paskiriama ką tik susikūrusio Kauno AGKVC direktore. Šias pareigas eina jau 6 metus. Beje, ir dirbdama vadovaujamą darbą ponia Ramunė nevengia vertėjos pareigų – kol kas Lietuvoje neturime jai lygių vertimo sklandumu iš lietuvių gestų kalbos į lietuvių kalbą.
Tai asmuo, kuris profesiniu požiūriu šiandien mato toliausiai ir aprėpia plačiausiai. Ji – aplinkybių pagimdytas ir užgrūdintas profesionalas. Tiek patys gestų kalbos vertėjai, tiek kurčiųjų sistema su jos atėjimu į LGKVA vadovės postą sieja nemažas pokyčių šiame darbo bare viltis.
2005 m. Šiaulių universitete R. Leonavičienė įgijo specialiosios pedagogės ir logopedės diplomą. Ištekėjusi. Su vyru Tomu augina du sūnus – Gintarą ir Tadą.
Nijolė Krasniauskienė
 |
| Su nauja Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidente Ramune Leonavičiene tiek patys gestų kalbos vertėjai, tiek kurčiųjų sistema sieja nemažai vilčių. |
|
