|
Siekiant įvertinti gestų kalbos vertėjų darbą rengiami visos Rusijos gestų vertėjų konkursai, kurie įvyko 1982, 1984 ir 2002 metais. 2009 m. tradiciją ketinta tęsti, bet dėl lėšų stygiaus vertėjai galėjo atvykti ne iš visų, bet vis dėlto iš daugumos Rusijos sričių.
2009 m. rusų gestų kalbos vertėjų konkursas vyko Sočyje, prie Juodosios jūros esančiame kurorte. Konkurse dalyvavo 28 vertėjai. Konkurso programą sudarė keturi turai.
Pirmasis turas buvo bene paprasčiausias – rusų kalba skaitomą tekstą reikėjo tiesiogiai versti į gestų kalbą. Šią užduotį nesunkiai įveikė visi konkursantai.
Antrojo turo užduotis _ „nuoseklusis vertimas“: vertėjai gaudavo ant popieriaus užrašytą nedidelį tekstą, kurį turėjo perskaityti, įsiminti ir perpasakoti. Pasirodė, kad tai gana sudėtingas uždavinys – kol vertėjai užlipdavo į sceną, kai kurie pamiršdavo pagrindinius žodžius, o kai kas netgi visą tekstą, todėl jiems tekdavo žiūrėti į „špargalkas“.
Pats baisiausias išbandymas vertėjams – „atvirkštinis vertimas“ iš gestų kalbos į rusų kalbą. Paprastai vertėjams pateikiamas gestų kalbos videoįrašas. Šią užduoti galėjo teisingai įvertinti tik kompetentinga žiuri.
Žiūrovams bene įdomiausias buvo ketvirtasis turas – „meninis vertimas“. Vertėjai pagal savo pasirinkimą turėjo padainuoti gestų kalba, paskaityti eilėraštį arba prozos ištrauką. Šis renginys sukėlė daugiausia gerų emocijų ir buvo panašus ne tiek į konkursą, kiek į koncertą. Dauguma vertėjų pasirinko imituojamąją dainą ir tik keli – eilėraščius ir pasakėčias. Žiūrovai buvo patenkinti, bet žiuri atsižvelgė ir vietas skirstė ne pagal pastarąją užduotį, nes ne imituojamosios dainos atlikimas rodo gestų kalbos vertėjo profesionalumo lygį.
Apgailestauta, kad konkurse nebuvo „beekvivalentės leksikos“ vertimo užduoties, kai kurtieji kalbasi „gyvai“, vartodami gestų žodynuose neįregistruotus gestus. Juk vertėjai privalo stengtis maksimaliai suprasti eilinių kurčiųjų kalbą.
Žiuri buvo išties labai sudėtinga išrinkti nugalėtojus, galutinio sprendimo teko laukti beveik parą. Kadangi konkurse dalyvavo daug savo srities profesionalų, norėdama apdovanoti ir paskatinti kuo daugiau gestų kalbos vertėjų, žiuri priėmė išties saliamonišką sprendimą: skyrė po dvi trečiąsias, antrąsias ir pirmąsias vietas, bei vieną, svarbiausią, – Grand prizą, kuris atiteko Jelizavetai Jevstignejevai. Jelizaveta Jevstignejeva yra gimusi kurčiųjų šeimoje, gyvena Astrachanėje.
Šaltinis:
„V jedynym stroju“ 2009 – 7
Iš rusų kalbos išvertė Joana VANAGIENĖ
|
