Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
 

 

 

  

Talka - Šv.Kazimiero Nr. 3 pastate.


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Mokomės vieni iš kitų2008 06 30

Prieš kelerius metus bendrijos „Viltis“ kvietimu Lietuvoje lankėsi Moldovos Respublikos neįgaliųjų organizacijų vadovai, tarp kurių buvo ir Moldovos kurčių vaikų asociacijos prezidentė Veronika Capatici, kuri atvykusi į Lietuvą pirmiausia ieškojo kontaktų su kurčiųjų organizacijomis. Ją domino Lietuvos kurčiųjų ugdymo sistema ir prasidėjęs integracijos procesas, todėl susitikusi bendrijos su bendrijos „Pagava“ atstovais išreiškė susidomėjimą bendradarbiauti ir dalintis gerąja patirtimi. Tuo metu užsimezgusius ryšius turime progą atnaujinti ir plėsti šiemet, bendrijai „Pagava“ įgyvendinant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos iš dalies finansuojamą projektą „Mokomės vieni iš kitų“.

Pagrindinis projekto „Mokomės vieni iš kitų“ tikslas yra supažindinti Moldovos kurčių vaikų bendriją su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų integracijos politika Lietuvoje bei patiems susipažinti su Moldovoje egzistuojančia sistema ir mėginti panaudoti geriausią patirtį savo veikloje. Tam tikslui numatyta organizuoti susitikimus su kurčiųjų ugdymo institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Juk nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių pažeidžiamų visuomenės narių interesams, veikla atlieka svarbų vaidmenį formuojant demokratinę visuomenę. Sustiprinus NVO sektorių, piliečiai turi daugiau galimybių dalyvauti sprendžiant jiems aktualias socialines problemas, lengviau integruotis į visuomenę.
Pagal projektą gegužės mėnesį į Lietuvą atvyko Moldovos delegacija, kurią sudarė Moldovos kurčių vaikų asociacijos prezidentė Veronika Capatici, Kišiniovo kurčiųjų mokyklos direktorė bei pavaduotoja ir dvi surdopedagogės.
Mūsų šalys turi panašią posovietinę patirtį ir panašios problemos, su kuriomis susiduria kurčiųjų vaikų tėvai. Tik Lietuva anksčiau įžengė į Europos erdvę, todėl viešnioms buvo ypač įdomu pamatyti, kokie pasikeitimai įvyko čia pastaraisiais metais.
Vizito metu viešnios iš Moldovos pirmiausia apsilankė Neįgaliųjų reikalų departamente, kur Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjos pavaduotoja Danutė Vainickienė supažindino su Lietuvos valstybės parama neįgaliesiems, neįgaliųjų organizacijų finansavimo tvarka ir socialinių paslaugų struktūra.
Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centre viešnios pamatė, kaip Lietuvoje pradedami ugdyti kurtieji ikimokyklinukai, pabendravo su mokytojomis ir auklėtojomis. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre buvo sudaryta galimybė stebėti pamokas ir individualius užsiėmimus, centro ekspertai supažindino su Lietuvos kurčiųjų ugdymo sistema. Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų profesinės reabilitacijos centro vadovai papasakojo, kokį kelią šiai įstaigai teko nueiti per gyvavimo šešiasdešimt metų, parodė, kokį moksleiviai gavo palikimą iš ankstesnės sistemos ir laipsniškai modernėjančias mokymo sąlygas, pasidžiaugė naujų specialybių atsiradimu kurtiems jaunuoliams. Per susitikimą su Lietuvos kurčiųjų draugijos pirmininke Roma Klečkovskaja viešnios buvo supažindintos su plačia bendrijos veikla ir ateities planais.
Vilniaus kurčiųjų draugijos salėje įvyko seminaras bendrijos nariams dalyvaujant Moldovos partneriams. Tai buvo puiki galimybė artimai pabendrauti, sužinoti ir palyginti, su kokiomis problemomis susiduria kurčių vaikų tėvai Lietuvoje ir Moldovoje.
Kaip ir visame pasaulyje, gimus kurčiam vaikui girdintiems tėvams pirmiausia reikalinga psichologinė parama, kad jie žinotų, kaip auginti kurčią vaiką. Viešnios pabrėžė, kad Moldovoje dar nėra mūsų šalyje egzistuojančios socialinių paslaugų sistemos ir nevyriausybinės organizacijos kol kas neturi stipraus balso. Kurčiųjų ugdymo sistema nepatyrė didelių reformų, būdingų Lietuvai, nors gestų kalba nėra draudžiama, vis dėlto ugdymo procese jai neteikiamas didesnis vaidmuo. Viešnios taip pat ne kartą pabrėžė, kad mūsų kurti vaikai turi po du klausos aparatus, nes jų šalyje dauguma vaikų kol kas turi tenkintis vienu.
Svarbiu vizito akcentu tapo projekto dalyvių priėmimas Moldovos Respublikos ambasadoje. Ambasadorius p. Ion Ciorni, maloniai mums skyręs daugiau kaip valandą, papasakojo apie ambasados įsikūrimą bei supažindino su Lietuvos ir Moldovos vis plačiau besiplėtojančiais ryšiais, o mes turėjome progos papasakoti ambasadoriui apie kurčiųjų bendruomenę, ugdymo ypatumus, integracijos galimybes.
Buvo malonu, kad viešnios sakė, jog pažintinio vizito programa buvo intensyvi bei turininga ir leido susidaryti bendrą vaizdą apie kurčiųjų padėtį Lietuvoje.
Bendrija „Pagava“ savo ruožtu nuoširdžiai dėkoja visoms kurčiųjų ugdymo įstaigoms, kuriose lankėsi projekto dalyviai, kad mus nuoširdžiai priėmė ir skyrė laiko supažindinti su įstaigos darbu.
Tęsiant projektą rugpjūčio mėnesį Lietuvoje bus organizuota abiejų šalių kurčių vaikų vasaros poilsio stovykla, skirta sustiprinti ir plėsti bendradarbiavimą, plačiau aptarti kurčių vaikų ugdymo bei integracijos galimybes Lietuvoje ir Moldovoje, skatinti kurčių vaikų socializaciją bei integraciją.
Tikimės, kad pasidalijimas patirtimi bus naudingas abiem projekto partnerėms, paskatins aktyviau dirbti kurčių vaikų bei jų šeimų labui ir sudarys prielaidas bendradarbiautis ateityje.

Joana VANAGIENĖ

Svarbiu vizito akcentu tapo projekto dalyvių priėmimas Moldovos Respublikos ambasadoje.
Projekto „Mokomės vieni iš kitų“ dalyviai Lietuvos kurčiųjų draugijos patalpų kiemelyje.


 
Žingsneliu atgal  Į viršų