|
Maskvos mimikos ir gestų teatras gyvuoja jau 40 metų, jo kolektyvą iš esmės sudaro negirdintys aktoriai, kurių kalba – gestai, mimika, plastika.
Teatro istorija
Jau pirmosiose kurčiųjų mokyklose būdavo vaidinamos vadinamosios „scenos“ iš įvairių literatūros kūrinių. Pavyzdžiui, minint A.Puškino 100 gimimo metines Peterburgo kurčnebylių mokyklos vaikai suvaidino „gyvuosius paveikslėlius“ iš „Pasakos apie žvejį ir auksinę žuvelę“.
Pirmieji kurčiųjų organizacijų ir klubų gyvenimo žingsniai paprastai neatsiejamai yra susiję su kūrybine saviveikla.
1919 m. pabaigoje Maskvoje buvo organizuotas kurčnebylių klubas-teatras, į kurį priėmė 30 žmonių, kurie tapo teatro aktoriais. Jie visi gaudavo atlyginimą ir maisto davinį, kaip ir Didžiojo teatro aktoriai. Iš pradžių naujojo teatro repertuaras buvo gana primityvus: „Gyvasis muziejus“, „Aš numiriau“, „Pavydus vyras“ bei ištraukos iš kinofilmų.
1920 m. klubo-teatro pavadinimas pakeistas į „Maskvos kurčnebylių teatras“. Spektakliai vyko du kartus per savaitę. Repertuarą sudarė vienveiksmiai ir dviveiksmiai spektakliai. Nauji spektakliai buvo parengiami po vieną kas dvi savaites.
1924 m. teatras pradėjo veikti visuomeniniais pagrindais, jo aktoriai, kad pragyventų, grįžo dirbti pagal savo ankstesnes specialybes, teatrui pašvesdami tik laisvalaikį. Vodevilius repertuare pakeitė revoliucinio turinio spektakliai, vis dažniau buvo statomos klasikos kūrinių ištraukos.
1920 m. Petrograde susikūrė kurčiųjų teatro būrelis, po dvejų metų peraugęs į kurčnebylių teatrą „Pantomima“. Deja, tik keletą mėnesių gavęs valdžios subsidijas, teatras buvo panaikintas, tačiau kurčiųjų teatro būrelis išliko ir Kurčiųjų švietimo rūmuose aktyviai statė tokius spektaklius kaip „Revizorius“, „Vedybos“, „Dviejų ponų tarnas“, „Romeo ir Džiuljeta“, „Otelo“, „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“. 1937 m. teatro vadovas M.Tager-Karjelis ir keli kolektyvo nariai buvo represuoti, teatras uždarytas.
Nuo 1930 m. Maskvos dramos kolektyvas pradėjo reguliariai gastroliuoti po Sovietų Sąjungos miestus, kur iš pradžių vaidindavo vietos kurčiųjų klubuose, o vėliau – miesto ir gamyklų kultūros rūmuose, teatruose. Kurčiųjų saviveiklos teatro spektaklius pamatė tūkstančiai žiūrovų – kurčiųjų ir girdinčiųjų. Teatrui įgavus populiarumą buvo įsteigtas instruktoriaus darbo su kurčiaisias etatas. Karo metais dramos būrelis statė pjeses karo tematika.
1948 m. teatro scenoje pirmą kartą buvo pastatytas „kalbantis“ spektaklis „Gilios šaknys“. Aktoriai tekstą kalbėjo gestais ir be garso artikuliavo, o juos įgarsino diktorius-vertėjas. Taip buvo pradėti kurti spektaliai su kalkine gestų kalba, kuriuos įgarsindavo diktorius-vertėjas.
1957 m. Maskvoje buvo atidaryta studija, po metų tapusi metodiniu saviveiklos meno centru. 1960 m. šį centrą pradėjus šefuoti B.Ščiukino vardo teatro mokyklai, kurtieji studijos nariai per ketverius metus privalėjo įgyti profesinį pasirengimą pagal aukštosios mokyklos programą, ir netrukus 17 žmonių įgijo dramos teatro artisto specialybę. Po dvejų metų studiją baigė dar 17 antrojosios laidos studentų. 1970 ir 1974 m. studiją baigė trečioji ir ketvirtoji kurčiųjų studentų laida.
Pirmasis pasaulyje profesionalus kurčiųjų aktorių teatras
1962 m. pirmosios B.Ščiukino teatro kurčiųjų studentų laidos pagrindu buvo įkurtas Maskvos mimikos ir gestų teatras-studija – pirmasis pasaulyje profesionalus kurčiųjų aktorių teatras. Nuo 1967 m. teatras turi nuosavą pastatą.
Per 40 veiklos metų Mimikos ir gestų teatras sukūrė daugiau kaip šimtą rusų ir užsienio dramaturgų spektaklių, rusų ir pasaulio klasikos. Tarp geriausiųjų spektaklių: F. Šilerio „Klasta ir meilė“, Eischilo „Prikaltasis Prometėjas“, B.Brechto „Arturo Ui karjera, kurios galėjo nebūti“, E.Fedotovo „Komedijos karaliaus juokas ir ašaros“, ir kt.
Vaikams teatras sukurė šiuos spektaklius: „Krištolinė širdis“, „Pelenė“, „Mauglis“, „Ali Baba ir keturiasdešimt plėšikų“ ir kt. „Pelenė“ buvo suvaidinta 1046 kartų, „Mauglis“ – daugiau kaip 800 kartų.
Maskvos mimikos ir gestų teatras gastroliavo daugelyje pasaulio šalių, dalyvavo ir pelnė apdovanojimų įvairiuose festivaliuose.
1978 m. Vasilijus Bondovas, pirmasis kurčias aktorius, apdovanotas nusipelnusio Rusijos Federacijos artisto vardu, vėliau šį apdovanojimą gavo dar šeši teatro aktoriai.
1984 metais kurčiųjų teatro studentų grupės vadovai su kurčiais studentais pirmą kartą ėmėsi nagrinėti sceninės gestų kalbos problemą. Kartu mėginta išsiaiškinti meninio vertimo į gestų kalbą klausimą ir prieita išvados, kad kurčiųjų teatras kurtiesiems gali vystytis tik gestų kalbos pagrindu. Šios idėjos ir darbo patirties pagrindu įkurtas Valstybinis specializuotas meno institutas (GSII). Keletas kurčiųjų studentų, baigusių šį institutą, dabar dirba Mimikos ir gestų teatre, tarp jų ir dabartinis teatro režisierius Robertas Fominas.
Iš rusų kalbos išvertė
Joana VANAGIENĖ
Šaltinis: http://mimiki-i-zhesta.theatreplanet.ru/
|
