Naujienos

Šiauliai

Šiaulių AGKVC direktoriaus Ramūno Maciulevičiaus iniciatyva mieste buvo suburta pirmoji policininkų ir ugniagesių lietuvių gestų kalbos mokymosi grupė, kuri rado prieglobstį po centro stogu. Susirinkę į paskutinįjį užsiėmimą pareigūnai su atlaidžia šypsena stebėjo vertėjų centro įamžintus juostoje pirmuosius jų mokymosi žingsnius.

Lektorė Rūta Markauskienė prisiminė, kad iš pradžių pareigūnai ketino ateiti į vieną, daugiausia du užsiėmimus, nes esą „ ką jiems čia veikti“. Bet prasidėjo ir baigėsi pirmas, paskui dešimtas ir net penkioliktas užsiėmimas, o jie vis dar rinkdavosi ketvirtadieniais. Įdomu ir tai, kad policininkai užsiėmimus lankė darbo metu, o ugniagesiai tris valandas per savaitę aukojo savo laisvalaikio.

Pakviesti pabaigtuvių kavos puodelio pareigūnai dėstė savo pastebėjimus. Labiausiai jie pasigedo vaizdo medžiagoje leksikos kartojimų. Anot jų, reikėtų, kad būtų bent gestas-žodis-gestas. Prie kalbos beveik nesilietusiam žmogui vieną kartą parodytą ir bent keletą kartų nepakartotą gestą labai sunku įsiminti. Jie teigė, kad nuo šiol, susitikę kurčią žmogų, jau nesutriks ir neišsigąs. Pritrūkę gestų, ims popieriaus lapą ir susirašinės.

Už pasirengimą socialiniam dialogui, pilietišką poziciją LKD prezidentė R. Klečkovskaja Šiaulių apskrities Priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Vyriausiajam policijos komisariatui perdavė raštiškas padėkas. Už šaunią iniciatyvą taip pat padėkojo Šiaulių AGKVC direktoriui R. Maciulevičiui.

Miesto žmonės - motinos, įvairių tarnybų darbuotojos, centro direktorius R. Maciulevičius – kursų lektorę Rūtą Markauskienę apipylė gėlėmis, padovanojo knygą.
Mokymosi medžiagą vertino kursų lektorė. Anot jos, pagal sudėtingumą policininkų medžiaga „pataiko“ į dešimtuką. O štai socialinių darbuotojų medžiaga, jos nuomone, per sunki. Per 50 mokymosi valandų pasiekti tokios sparčios pažangos – tikras iššūkis.

Šiauliuose buvo suburta pirmoji policininkų ir ugniagesių lietuvių gestų kalbos mokymosi grupė.

Kaunas

Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre neseniai dirbti pradėjusius darbuotojus gestų kalbos mokęs lektorius Vytautas Valiauga džiaugėsi pedagogų pozityvumu: „Nauji žmonės neturi neigiamo nusiteikimo gestų kalbos atžvilgiu, jie net nesvarsto, ar gestų kalba reikalinga“. Kitas dalykas, pasak pašnekovo, kad mokytojai labai apkrauti. Tad užsiėmimai neretai buvo kilnojami. Į seminarus klausytojai dažnai ateidavo po darbo 6-7 pamokose, jau visai be jėgų.
Mokinių pavasario atostogų metu užsiėmimai būdavę kitokie: mokytojai būdavo žvalūs, pailsėję ir darbingi. Jo siūlymas – pedagogus mokyti per mokinių atostogas. Kadangi lektorius dirbo atskirai su mokytojais ir auklėtojais, atkreipė dėmesį į daug spartesnę auklėtojų pažangą.

Vytautas ilgėjosi laikų, kai Surdologijos centras kiekvienai klausytojų grupei išgalėjo pasamdyti kurčio ir girdinčio lektoriaus porą. Anot jo, kurčias lektorius labai pristabdo nereikalingus pokalbius lietuvių kalba. „Manęs paklausia lietuviškai ir aš užsimiršęs atsakau lietuviškai. O juk atsakymus galėčiau panaudoti gestų kalbos mokymuisi“.

Pirmąkart pagal medikams pritaikytą mokymo medžiagą Kauno medicinos universiteto studentus lietuvių gestų kalbos mokęs lektorius Arūnas Bražinskas džiaugėsi studentų savimone, brandžiu požiūriu. Nepaisydami sunkios mokslo naštos jie randa laiko ir gestų kalbai. Įdomu, kad studentai ketina siekti, kad jų mokslo įstaigoje gestų kalba taptų pasirenkamuoju dalyku.

Kadangi dalis studentų gestų kalbos anksčiau jau buvo mokęsi pagal socialinių darbuotojų mokymo programą, Arūno šiemet laukė nelengvi išbandymai. Kai kurios medikų mokymo užduotys pažengusiems klausytojams buvo per lengvos ir jis turėjo parengti savarankiškai naujų, sunkesnių. Patyręs lektorius tam skyrė nemažai laiko ir dalelę savo širdies.

Kauniečius mokiusi gestų kalbos lektorė Ramunė Leonavičienė tvirtino, kad tarp miestiečių susidomėjimas gestų kalba didelis. Metai iš metų kursai taip populiarėja, kad faktiškai beveik nereikia jokios reklamos grupei surinkti. Žmonės apie jų pradžią sužino vieni iš kitų. Lektorė siūlė pirmo pusmečio kursus baigti anksčiau, iki gegužės pradžios. Kadangi didžiąją besimokančiųjų dalį sudaro studentai, vėlyvą pavasarį, prasidėjus sesijai, jų lankomumas prastėja.

Kauno taikomosios dailės mokyklos pedagogų lektorė Dalia Nevardauskienė ne tik mokė gestų kalbos, bet ir elementarių komunikacijos dalykų. Lektorė mokė rasti praktišką išeitį situacijose, kai trūksta gestų. Taip pat, atsižvelgdama į profesijos mokytojų poreikius, keitė mokomą leksiką.

Panevėžys

Į Panevėžio AGKVC vykusius kursus susirinko net 27 klausytojų būrys: kineziterapeutas, socialiniai pedagogai, bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, nauja Panevėžio kurčiųjų mokyklos darbuotoja, mieste dirbę savanoriai iš Belgijos ir Vokietijos, 2 apskrities viršininko administracijos darbuotojos, PKRC darbuotoja ir net 2 neprigirdinčiosios. Viena iš jų norėjo išmokti taisyklingos gestų kalbos, kita visai jos nemokėjo. Kursus lankė Panevėžio AGKVC direktorė Sandra Kemeraitienė. Vadovės tikslas buvo ne tik patobulinti gestų kalbos įgūdžius, bet ir pasidairyti būsimų darbuotojų savo organizacijai..
Kursų lektorė Aistė Klasinskaitė nustebinta geru dalyvių lankomumu ir grupės gabumais. Paskutinio užsiėmimo metu jai pačiai buvo smagu stebėti besimokančiųjų rankas: jos „kalbėjo“ raiškiai ir gražiai..

Vilnius

Vilniuje dirbo ne samdomi lektoriai, bet patys Surdologijos centro darbuotojai. Vytautas Pivoras mokė pradedančiuosius miestiečius, o Loreta Lazauskaitė-Ignatavičienė vedė 2 lygio kursus jau šiek tiek pažengusiems klausytojams. Smagu, kad į pažengusiųjų grupę sugrįžo žmonės, gestų kalbos pradmenų mokęsi prieš metus. Pagal galimybes kurtiesiems lektoriams talkino naujas Surdologijos centro darbuotojas Ignas Kavaliauskas, nuo rugsėjo - Vilniaus kolegijos gestų kalbos vertėjų specialybės trečiakursis.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Klaipėda

Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centras, bendradarbiaudamas su Surdologijos centru, organizavo nemokamus gestų kalbos kursus visiems pageidaujantiems. Grupė buvo renkama dar pernai lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o patys kursai startavo vasario 10 dieną.

Į dvi dienas spausdinamą skelbimą dienraštyje „15 min“ atsiliepė per 50 susidomėjusiųjų. Net nutraukę skelbimo publikavimą, sulaukdavome skambučių bei elektroninių laiškų. Paklausti, iš kur sužinojo apie kursus, žmonės pasakodavę, kad apie tai užsiminę jau užsiregistravę draugai. Toks didžiulis visuomenės dėmesys maloniai stebino Klaipėdos AGKVC darbuotojus ir privertė organizuoti dalyvių atranką.

Klaipėdos universiteto pedagogikos fakulteto diplomantė, kurčioji gestų kalbos mokytoja Rita Gluškovienė nustatė svarbiausius atrankos kriterijus. Pirmenybė suteikta tiems, kurie dirba arba planuoja dirbti su kurčiaisiais. Buvo vertinama ir motyvacija.
Žmonių susidarė nemažai, apie 30, todėl grupę teko dalinti pusiau. Buvo nuspręsta formuoti dieninę ir vakarinę grupes. Kursų dalyvių paklausinėjome, ar mokymai pateisino lūkesčius.

Jaunimo dvasinės pagalbos centre dirbanti Indrė norėtų ir toliau gilinti gestų kalbos žinias. Ji tikino, jog ateityje trokšta organizuoti bendras girdinčiųjų ir kurčiųjų veiklas, o kadangi įgijo šiek tiek gestų kalbos žinių, tai daryti bus kur kas lengviau. Merginai labiausiai patiko mokytojos Ritos šaunus bendravimas, pamokų vaizdo įrašai, kuriuos vėliau buvo galima peržiūrėti namuose, ir į kursus susirinkę žmonės.

Su kurčiaisiais meno mokykloje „Portikas“ dirbanti sceninio judesio mokytoja bei meno vadovė Gilija į kursus atėjo todėl, kad labai norėjo bendrauti su savo mokinėmis gestais. Ji teigė, jog per gestų kalbą galinti geriau pažinti pačius kurčiuosius, juos suprasti. Gilija apgailestavo, kad kursuose nebuvo vertėjo, o nuo gestų gausybės neretai susisukdavo galva, nes yra daug panašių gestų.

Andromeda kursais susidomėjo todėl, kad turėjo šiokios tokios darbo patirties su kurčiaisiais vaikais bei suaugusiaisiais Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje. Tada psichologė suprato, jog, norėdama visaverčiai bendrauti, turi mokėti gestų kalbą. Anot Andromedos, įtaką padarė ir smalsumas. Moteris teigė, jog kursų metu buvo daug smagių ir juokingų akimirkų, patiko šilta, nuoširdi mokytoja Rita. Tenkino ir taikyti mokymo metodai, nes reikėjo daug ir aktyviai dalyvauti. Kursų metu psichologė daug sužinojo apie kurčiųjų kultūrą, jų bendravimo ypatumus.

Gestų kalbos mokytis atėjusi Alina po pirmo mokymosi mėnesio įsidarbino Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centre darbo paieškos asistente. Alinai labiausiai patiko mokytojos Ritos gebėjimas linksmai bei kūrybiškai atsakyti į pateiktus klausimus.
Gestų kalbos mokytoja Rita Gluškovienė džiaugėsi grupės aktyvumu bei lankomumu. R. Gluškovienės manymu, kurčius vaikus auginantys girdintys tėvai yra svarbiausia tikslinė mokymo grupė. Kai tėvai išmoksta bendrauti gestais, kurčias vaikas šeimoje turi daugiau galimybių atsiverti. Todėl ji nustebusi, kad į kursus susirinko tokia gausybė su kurčiaisiais nieko bendra neturinčių žmonių, o kurčiųjų vaikų tėvų nebuvo nė vieno.

Agnė DOMARKAITĖ

Nuo šio Klaipėdos gatvėmis vaikščios trisdešimčia gestų kalbos pagrindus mokančių žmonių daugiau.