Naujienos

Kviesti visi

Rugsėjo 26-osios popietę LR himnu, atliekamu lietuvių ir lietuvių gestų kalba, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje, Konstitucijos pr. 25, prasidėjo Draugijos 70-mečiui skirta konferencija “Neįgaliųjų teisė į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime”. Į ją buvo kviesta visa Lietuvos kurčiųjų bendruomenė. Per 400 vietų turinti salė buvo sausakimša. Sunku pasakyti, ar kurtiesiems himnas, giedamas kalkine gestų kalba, paliko tokį didingą įspūdį, tačiau girdinčią šių eilučių autorę puikus imitavimas nuteikė renginiui ir pakiliai, ir palankiai.

Proginis filmas

Renginio vedėjas surdopedagogas A. Mitkus paskelbė apie 8 minučių trukmės filmuko „Lietuvos kurčiųjų draugijai – 70 metų“ pradžią (scenarijaus autorė ir režisierė A. Kaitulienė, operatorius D. Kaitulis). Tai buvo trumputė, bet įtikinama LKD įstaigų ir organizacijų veiklos ataskaita ir sėkmės istorija. Filmukas, reikia manyti, ateityje pasieks visas kurčiųjų įstaigas ir organizacijas, bus kritikuojamas ir giriamas. Kaip visada, vieniems, pakliuvusiems į kadrą daugiau, turbūt patiks, kitus, priešingai, nuvils. Tegaliu pasakyti, kad priekaištauti kūrėjams lyg ir nebūtų už ką. Prieš filmuodami ir viešindami organizacijų veiklas jie tekstų turinį derino su vadovais, prašė patarimų. Ką rodėme patys, tą po to ir matėme. Kitas dalykas, kad turimi finansiniai ištekliai neleido Draugijai užsakyti ilgesnės trukmės viešinimo.

Ataskaitinis pranešimas

LKD prezidentė R. Klečkovskaja perskaitė ataskaitinį pranešimą, daugiausia dėmesio skirdama teigiamiems pokyčiams įvardyti ir tik trumpai stabtelėdama paminėti apie bendruomenės raidos suvaržymus ir trukdžius. Visi pageidaujantieji vadovės pranešimo tekstą ras Draugijos tinklalapyje www.lkd.lt. Pranešėją reikia pagirti už dalykišką situacijos analizę ir optimalią pranešimo trukmę.

Bet nemažą dalį kurčiųjų nuvylė, kad pranešimas skaitytas lietuviškai. Kurtieji teigė, kad taip Draugijos vadovė tarsi atsiribojo nuo jų, pažemino, pirmenybę suteikė girdintiesiems. Apskritai kai kurie pašnekovai teigė, kad juos nuliūdino po pranešimo sekę sveikinimai – nė vienas girdintis svečias net nepabandė kalbėti gestais. Jie klausė – tai kas gi pasikeitė nuo tų laikų, kai organizacijai vadovavo girdintysis?

Pasisakymai, sveikinimai ir apdovanojimai

Ne paslaptis, kad dauguma garbių svečių nemėgsta neįgaliųjų renginiuose užsibūti ilgiau nei reikalauja padorumas. Tai žinodami popietės šeimininkai skubėjo jiems suteikti žodį.

Sunku būtų suminėti visus konferencijos svečius. Paminėsime Seimo atstovus: A. Sysą (beje, dėl objektyvių priežasčių vėlavusį, tačiau išbuvusį visą likusį renginio laiką), L. Graužinienę. V.V. Margevičienė, negalėjusi pati atvykti, atsiuntė savo padėjėją L. Jurgelaitienę. Socialinės apsaugos ministerijos atstovės buvo sekretorė V. Murauskaitė ir Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė G. Paliušienė. Grupei kurčiųjų ir sistemos darbuotojų jos įteikė ministerijos garbės raštus. Apdovanotųjų asmenų sąrašas skelbiamas šiame „Akiračio” numeryje. Švietimo ir mokslo ministerijai atstovavo Specialiojo ugdymo skyriaus vyr. specialistė T. Aidukienė. Atvyko VPU Socialinės komunikacijos instituto direktorė prof., habil.dr. G. Kvieskienė. Ir, be abejo, renginį dėmesiu pagerbė visų Draugijos įstaigų ir organizacijų, beveik visų giminingų organizacijų (kurčiųjų sporto, tėvų bendrijos, kurčiųjų mokyklų, apskričių vertėjų centrų ir kt.) atstovai. Pastarieji pasisakė antroje konferencijos dalyje, po kavos pertraukėlės. Visi Draugijai dovanojo glėbius gėlių, atminimo dovanas, išsakė pačius nuoširdžiausius linkėjimus. Įdomu, kad populiariausia dovana “solenizantui” tądien buvo laikrodis. Jų buvo dovanota bent keletas.

LKD padėkos

Lietuvos kurčiųjų draugija padėkos raštais apdovanojo 27 asmenis – daugiausia kurčiuosius, taip pat sistemos specialistus, gestų kalbos vertėjus ir kt. Nežiūrint gausių pagarbos ir dėmesio ženklų, vis dėlto buvo nepatenkintų. Redakcija nesiima spręsti, ar į LKD vadovų akiratį pateko visi to verti kurtieji ir specialistai. Sunku būtų visiškai objektyviai įvertinti nuopelnus ir indėlį – kieno didesni, kieno mažesni. Bet galbūt apie tai kituose „Akiračio“ numeriuose pasisakys patys LKD nariai?
Taip pat Draugijos vadovybė raštais už kurčiųjų integracijos spartinimą, supratimą, humaniškumo puoselėjimą bei kurčiųjų rankų darbo dovanomis padėkojo pastaraisiais metais kurčiuosius globojusiems Seimo nariams, sostinės merui J. Imbrasui ir daugeliui kitų geranoriškų specialistų ir vadovų.

Pamiršo pakviesti?

Šventėje buvo pasigesta buvusios LKD pirmininko pavaduotojos, ilgametės sistemos darbuotojos I. Rainienės. Redakcija išsiaiškino, kad asmeninis kvietimas į renginį jai nebuvo išsiųstas. Suprantama, nelengva buvo viską sužiūrėti dviem naujoms sistemos vadovėms. Bet ar negalėjo joms daugiau patalkinti sistemos senbuviai darbuotojai?

Užsienio svečių pranešimai ir kalbos

Pranešimus perskaitė užsienio svečiai. Europos kurčiųjų sąjungos vykdomasis direktorius Mark Weatley savo pranešimą leido naudoti kaip atsakymą į pirmąjį klausimą specialiai jo “Akiračiui” duotame interviu. Interviu skelbiamas šiame laikraščio numeryje.

Vokietijos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų profesionalios savipagalbos asociacijos vadovas, ekonomistas, patarėjas Thomas Worseck kalbėjo apie kurčiųjų įdarbinimo sunkumus, apie stereotipines darbdavių baimes ir apie kliūtis įsidarbinti, kurias sukuria sau patys kurtieji arba dinamiški darbo rinkos pokyčiai, su kuriais kurtieji nespėja. Vokietijoje tarp darbingo amžiaus kurčiųjų nedarbas sudaro apie 40 proc., t.y. panašiai, kaip šiuo metu ir Lietuvoje. Įdomu, kad pranešėjo pateikti nedarbo duomenys yra 18 metų senumo.

Latvijos kurčiųjų draugijos pirmininkas Arnolds  Pavlins, atvykęs kartu su kurčiųjų laikraščio „Kopsoli“ redaktore I. Kopmane, sukėlė tikrą aplodismentų audrą tarp girdinčiųjų. Pradėjęs savo pranešimą angliškai, netrukus svečias jį tęsė lietuviškai. 
A. Pavlins  galima vadinti vienu iš paskutinių mohikanų Europoje – jis yra girdintis kurčiųjų organizacijos vadovas, nors ir kilęs iš kurčiųjų šeimos. Bet jis šiame poste yra ne todėl, kad pats jo kurčiajam neužleidžia, bet todėl, kad jo iš darbo neišleidžia...kurtieji. Pats pirmininkas dar visai neseniai ruošė sau pamainą iš kurčiųjų, bet bendruomenė vadovo iš savo tarpo nepripažino.
Pranešėjas supažindino su Latvijos kurčiųjų padėtimi. Jis nerimavo dėl to, kad dauguma jaunų kurčiųjų vis dažniau renkasi darbą ir gyvenimą svetur. Viena vertus, puiku įgyti patirties, žinių, susirasti naujų draugų. Kita vertus, sumažėjus jaunų, perspektyvių žmonių kurčiųjų draugijos ateities perspektyvos tampa miglotos.

Mūsų kaimynus pastaruoju metu labai jaudina atsaini Latvijos valstybės politika (faktiškai jie beveik negauna finansavimo savo veikloms – redakcijos pastaba), vykdoma neįgaliųjų atžvilgiu. Nors net ir didžiausiame blogume yra krislas gero. Tai verčia kurčiuosius iš paskutiniųjų susiimti ir pabandyti kaip lygūs su lygiais varžytis su girdinčiaisiais dėl Europos struktūrinių fondų paramos. Ir jie neretai pranoksta girdinčiuosius.
Savo pranešimą svečias baigė viltimi netrukus su lietuviais imtis bendro Europos socialinio fondo finansuojamo projekto. Išties tokia galimybė klausantis svečio atrodė visai įmanoma.

Baltarusijos kurčiųjų draugijos pirmininko pavaduotojas Nikitin Anatoli Semionovitch bei kultūros renginių ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Valiantsin Aleksandrovich Jakubovski akcentavo mūsų bendrą istoriją, ir reiškė viltį daugiau bendradarbiauti ir bendrauti per kultūrinius renginius ateityje.

Versta į kelias kalbas iš karto

Pirmąkart Kurčiųjų draugijos istorijoje buvo išbandyta sudėtinga vertimo sistema. Buvo verčiama į tarptautinę gestų kalbą, taip pat į lietuvių arba į lietuvių gestų kalbą. Į dvi iš jų – nuolat. Trečioji kalba buvo pirmoji kalbančiojo kalba. Į tarptautinę gestų kalbą ir iš jos vertė du kurtieji – Arūnas Bražinskas ir Vytautas Pivoras. Kad kurtiesiems, sėdintiems salės gale, būtų matomi lūpų judesiai ir gestai, scenos priekyje, kairiojoje pusėje buvo pakabintas ekranas. Kai pranešėjai naudojosi įvairialype terpe (vadinamąja multimedija), tuomet ekranas tarnavo kaip pranešimo tezių skelbimo erdvė.

Mes žinome, kad gerai suprantančių tarptautinę gestų kalbą bei verčiančių į ją Lietuvoje labai mažai. Taip pat girdinčių vertėjų, sklandžiai verčiančių į lietuvių kalbą, irgi vienetai. Tiesą sakant, daugelis kurčiųjų pageidavo „savo“ vertėjų priklausomai nuo miesto, amžiaus. Visus pageidavimus sunku buvo patenkinti, bet pamažu ta kryptimi einama. Tad apibendrinant galima sakyti: su vertimu „susidoroti“ pavyko. Ir tai labai gera žinia Kurčiųjų draugijai, prisimenant, kaip kaito ausys klausantis netaisyklingai vartojamos lietuvių kalbos kituose nesenuose Draugijos renginiuose. Ir kurčiųjų iš Vakarų Europos nedrįsdavome kviesti. Dabar pasikvietėme. Ir susikalbėjome. Ir jie nė neketino mūsų mokyti, kaip savo šalyje mums tvarkytis. O juk praeityje ir tokia baimė stabdė.

Renginys vyko sklandžiai

Renginys, pavėlavęs vos kelias minutes, vyko sklandžiai. Nebuvo blaškymosi po sceną, prieš sceną. Visi svečiai sutikti, palydėti į salę, „priskirti“ globoti kam nors iš sistemos darbuotojų. Tiesa, pietumis pamaitinti tik kurtieji saviveiklininkai. Visi kiti turėjo tenkintis kava ir bandelėmis. Bet turbūt visi supranta, kad taip buvo ne iš šykštumo, bet iš neturėjimo. Lietuvos valdžia jau seniai neskuba remti konferencijų, po kurių pavadinimu, žino, slepiasi sukaktys ir kitos panašios progos.

Veiklas viešinantis leidinys

Sukakties proga Draugija parengė ir išleido 300 egzempliorių tiražu 24 puslapių spalvotą leidinį “Lietuvos kurčiųjų draugijai – 70”. Be abejo, dėl riboto tiražo jį gavo ne visi.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

	Rugsėjo 26-ąją per 400 vietų turinti Lietuvos vaikų ir jaunimo centro salė buvo sausakimša. Tądien čia vyko Lietuvos kurčiųjų draugijos  70-mečiui skirta konferencija “Neįgaliųjų teisė į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime”.
Užsienio svečiai (iš kairės) :  Europos kurčiųjų sąjungos vykdomasis direktorius Mark Weatley,  Vokietijos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų profesionalios savipagalbos asociacijos vadovas, ekonomistas Thomas Worseck  ir Latvijos kurčiųjų draugijos pirmininkas Arnoldas  Pavlins.	Baltarusijos kurčiųjų draugijos pirmininko pavaduotojas Nikitin Anatoli Semionovitch bei kultūros renginių ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Valiantsin Aleksandrovich Jakubovski.
LKD prezidentė R. Klečkovskaja perskaitė ataskaitinį pranešimą, daugiausia dėmesio skirdama teigiamiems pokyčiams įvardyti ir tik trumpai stabtelėdama paminėti apie bendruomenės raidos suvaržymus ir trukdžius. (1 nuotr.) Sveikina Seimo nariai: L. Graužinienė (nuotr. 2) ir A.Sysas (nuotr. 3)	Socialinės apsaugos ministerijos atstovės - sekretorė V. Murauskaitė ir Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė G. Paliušienė. ( 1 nuotr.)  Grupei kurčiųjų ir sistemos darbuotojų jos įteikė ministerijos garbės raštus.  2 nuotr. -  kurčiųjų bendruomenę sveikina socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė V. Murauskaitė. 3 nuotr. - R.Šarkauskaitė ir A. Voroneckis, padėję svečiams įteikti kurčiųjų rankų darbo dovanas.
1 nuotr. - sveikina jaunimo atstovai.   2  nuotr. - sveikina Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro atstovai.	1 nuotr. - sveikina reabiltacijos centrų atstovai. 2 nuotr. - sveikina Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Aleksas Jasiūnas.
	Pasibaigus renginiui visų nuotaika buvo pakili ir džiaugsminga. Nuotraukoje grupė aktorių su draugais ir artimaisiais.

Šventės akimirkos užfiksuotos LKD patalpose Šv. Kazimiero g. 3. Europos kurčiųjų sąjungos vykdomasis direktorius Mark Weatley  ir  Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja.	Europos kurčiųjų sąjungos vykdomasis direktorius Mark Weatley  su Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentu Aleksu Jasiūnu.
Grupė renginio organizatorių su užsienio svečiais.	Svečių dėmesio sulaukė ir mūsų moterys.