| Lietuva šventė Tarptautinę mokytojų dieną | 2006 10 23 |
|
Spalio 5-ąją kartu švęsti Tarptautinę mokytojų dieną Surdologijos centro atstovus pakvietė Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bendruomenė. 53 mokinius ir 27 mokytojus turinčioje apskrities mokyklėlėje tądien tvyrojo ypatinga, žodžiais neįvardijama atmosfera. Savo mokytojams imituojamąsias dainas dainavo ir šoko ketvirtokai Laisvidas ir Aivaras, penktokė Miglė ir trys dvyliktokės – Zelma, Rasa ir Ginta. Mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė prisipažino, kad mokytojai iki programai prasidedant tikrai nežinojo, kokios staigmenos jų laukia. Tądien savo darbo vietose jie buvo svečiai. Direktorę jos poste pakeitė mokinys Tadas, vyresniųjų klasių mokiniai mokė, o jaunesnieji mokėsi. Mokykloje buvo ramu ir tvarkinga, o salėje “beveik” nesijaudindami, ką veikia vaikai, šypsojosi ir savo ugdytiniais scenoje gėrėjosi mokytojai . “Mokytojui skirtos gėlės ir dainos” – taip pavadintą programą slapčiomis nuo visų repetavo mokiniai, suburti mokytojo Dainiaus Žverelės. Renginiui pasibaigus kolegos nuoširdžiai dėkojo Dainiui, mokančiam ugdytinius ne tik judesio ir išraiškos meno, bet ir diegiančiam pagarbą savo mokytojui. Taip jau yra, kad kelią, kaip parodyti dėmesį kitiems, įskaitant ir juos pačius, vaikams turi parodyti patys mokytojai. Profesine švente pasidžiaugti kartu atvyko Panevėžio apskrities viršininko administracijos švietimo skyriaus vedėjas Ričardas Kliminskas, vyriausiasis specialistas Bronislavas Jakutonis. Švietimo vadovai dėkojo kolektyvui už nuoširdų pasiaukojimą vaikams, už kilnų darbą Lietuvai. Šventinei programai “šarmo” suteikė ir neseniai į mokyklą atvykusio pagal ES programos projektą “Same Wave Range” (lietuviškai – “Toks pats bangos dažnis” – aut. pastaba) ir savanorišką tarnybą atliekančio savanorio čeko Miroslav Gavelcik suvaidintas pantomimos etiudas. Nuo scenos gilumoje esančio Pažinimo medžio pasirodymo pabaigoje jis “nuraškė” padėkos raštą, skirtą mokyklos direktorei D. Kriščiūnienei, ir galantiškai priklaupęs įteikė jį vadovei. Galbūt didelėje ugdymo įstaigoje tai būtų atrodę kiek pompastiška, tačiau nedidelėje mokykloje, kur vienas asmuo taip arti kito, tai net kėlė graudulį. Ponia Danutė visą būrį kolegų apdovanojo padėkomis už sąžiningą tiesioginių pareigų vykdymą, už vaikų laisvalaikio įvairinimą, informacijos apie mokyklą viešinimą ir daugybę kitų dalykų. Nepamirštos buvo ir trys mokyklos mokytojos, kurios šiemet gavo aukštojo mokslo diplomus. D. Kriščiūnienė įvairiomis progomis pabrėžia, kaip vertina iniciatyvą ir pastangas siekti žinių. Oficialiosios dalies pabaigoje kalbėti kilo mokytojai. Dailės mokytojas Povilas Šiaučiūnas, Lietuvoje žinomas dailininkas, vienintelis su tokiu atsidavimu ir įkarščiu piešiantis varnas, susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į scenos apipavidalinimą. Jis buvo sužavėtas mokinių išmone ir darbo profesionalumu. Scenos giluminė siena buvo papuošta Knyga ir Pažinimo medžiu. Knygos kontūrai buvo suklijuoti iš rudenio spalvom pasidabinusių medžių lapų. Tikrai gražu ir prasminga. Surdologijos centro darbuotojai labai brangino šį pakvietimą, priimdami jį kaip mokytojų bendruomenės paramą taip pat ir šioje mokykloje vykdomam struktūrinių fondų projektui “Mokytojau, kalbėk su manim mano gimtąja kalba”. Tai ir bene atviriausia sutrikusios klausos mokytojams dirbti kurčiųjų mokykla Lietuvoje. Dabar čia atsakomybe už vaikų ateitį kartu su girdinčiais pedagogais dalinasi aštuoni kurti ir neprigirdintys mokytojai ir auklėtojai. Nijolė KRASNIAUSKIENĖ | |
Naujienos
