|
Gegužės 31 d. Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitaciniame profesinio mokymo centre vyko šventė, skirta kurčiųjų profesinio ugdymo Lietuvoje 60 mečiui. Tinklalapio skaitytojams pateikiame trumpą ugdymo įstaigos istorinę apžvalgą, kurią centro direktorius Eduardas Endrijaitis perskaitė jubiliejiniame renginyje.
1948 – 1950 m., direktoriai: J.Glembockis, L.Noreika, B.Gurklys
Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio ugdymo centro (VKNRPMC) veiklos pradžia siekia 1948 metus, kai buvo įkurta Vilniaus kurčiųjų - nebylių amatų mokykla. Kurčiųjų – nebylių amatų mokyklos steigimu rūpinosi Socialinio aprūpinimo ministerija ir Kurčiųjų Draugijos Centro Valdyba, kurios pirmininku buvo Jonas Glembockis. Ypatingai daug pastangų, darbo, jėgų skyrė šis žmogus. Tokio tipo mokyklos tada dar nebuvo visoje Sovietų Sąjungoje. Nebuvo pavyzdžio, kuriuo būtų galima remtis. Nebuvo jokių planų, programų, vadovėlių, mokymo priemonių, specialistų. Sunku buvo suburti mokinių kontingentą, nes tuo metu buvo manoma, kad kurtieji yra nemokytini. Mokyklos organizatoriams teko įveikti visas šias kliūtis. Mokyklos tikslas buvo - mokyti kurčiuosius rašto ir suteikti jiems specialybę. Pirmuoju mokyklos direktoriumi buvo paskirtas Leonas Noreika. Patalpos mokyklai buvo gautos sename mediniame name, Konarskio gatvėje, Nr. 29.
Didesnė namo dalis buvo apgyvendinta. Naujajam direktoriui teko palaipsniui iškraustyti gyventojus, organizuoti patalpų remontą, burti moksleivius ir įkurti bendrojo lavinimo bei amatų klases. Pirmasis mokytojų Tarybos posėdis įvyko 1948 m. birželio mėn. 16 d. Jau tada buvo 18 moksleivių. Veikė dvi amatų klasės – batsiuvių ir siuvėjų, ir viena bendro lavinimo klasė. Tame posėdyje jau buvo nuspręsta įkurti trečią stalių amato klasę.
Bendrojo lavinimo programa buvo sudaryta iš lietuvių kalbos, aritmetikos, fizinio lavinimo bei politologijos mokslų. Pirmieji mokslo metai buvo baigti liepos 31d. Jau tada buvo trys bendrojo lavinimo klasės.
Kitais mokslo metais, t.y. 1948/49 m.m. direktoriumi buvo paskirtas minėtas Kurčiųjų Draugijos pirmininkas Jonas Glembockis. Nuo 1948 m. spalio mėnesio įsteigta dar viena – sunkiųjų rūbų siuvimo klasė. Veikla mokykloje buvo organizuojama taip: ryte vykdavo amatų užsiėmimai, po pietų – bendrojo lavinimo pamokos.
Nuo 1949m. spalio mėn. pradžios mokyklos direktoriumi paskirtas Boleslovas Gurklys. 1950 m. sausio mėn. 24 d. posėdyje buvo svarstomas mokyklos įstatų projektas, kurį pristatė direktorius B. Gurklys.Tais mokslo metais mokyklą baigė pirmoji laida – iš viso 43 moksleiviai.
1950 – 1958 m., direktoriai: V.Senkus, J.Seliukas, K.Paukštė
Platesnės perspektyvos mokyklai atsivėrė 1950/51m.m. pradžioje, kai buvo gautos naujos erdvesnės patalpos Vito gatvėje Nr. 3. Išleidus pirmąją laidą, buvo priimta daug naujų moksleivių, jų skaičius padidėjo iki 80-ies žmonių.
1951m. kovo mėn.15 d. paskiriamas naujas direktorius Vytautas Senkus. Nuo 1951/52 m. m. pradžios pertvarkomas mokymo planas ir programos. Tris dienas per savaitę buvo mokomasi bendrojo lavinimo dalykų, kitas tris dienas – amatų. Padidėja lietuvių kalbos ir aritmetikos pamokų skaičius per savaitę, atsiranda skaitymo iš lūpų dvi savaitinės pamokos. Tais metais jau veikė 7-ios bendrojo lavinimo klasės ir 6-ios amatų klasės. Ateinantiems mokslo metais numatoma priimti jau 100 moksleivių. Šis moksleivių skaičius išlieka iki 1958 m., t.y. iki įsikėlimo į naujas patalpas Šilo g. Nr. 24.
1952 metais spalio mėn. direktoriaus pareigas iš V. Senkaus perima naujai paskirtas Juozas Seliukas. 1954 m. birželio mėn. 30 d. direktoriaus pareigos pavedamos Kazimierui Paukštei.
Kasmet buvo tikslinamos, koreguojamos mokymo programos. Ypač plačiai buvo užsimota peržvelgti programas 1954/55 m. m. pradžioje. Mokytojų tarybos posėdyje vyko karšti debatai dėl parengtų programų projektų, po kurių buvo nutarta dar kartą peržiūrėti lietuvių kalbos programą.
Socialinio Aprūpinimo Ministro įsakymu 1955 m. m. sausio mėn. 27 d. direktoriumi buvo paskirtas Alfonsas Usonis. Jo iniciatyva sudaroma komisija mokymo programų bei nuostatų peržiūrėjimui.
1954 m. pradėtus statyti naujus mokyklos rūmus Konarskio gatvėje, LTSR Ministrų Taryba perduoda telecentrui. Tenka rūpintis iš naujo sklypo statyboms gavimu, tvarkyti dokumentaciją. Naujas sklypas mokyklai statyti buvo gautas Šilo gatvėje. Į naujas, erdves patalpas mokykla įsikraustė 1957/58 metų pabaigoje. Baigiant įrengti rūmus ir tvarkant mokyklos aplinką, daug padėjo ir patys mokyklos mokiniai.
1958 – 1969/70 m., direktorius A.Usonis
Persikrausčius į naujas patalpas, padidinus moksleivių skaičių nuo 150-ies iki 200, mokykla ženkliai išauga. Pagerėja materialinė bazė: gauta naujų mašinų bei mokymo priemonių staliams, batsiuviams. Steigiamos naujos bendrojo lavinimo ir amatų klasės, įrengta nauja statybininkų klasė. Daug statybos darbų buvo atliekama įvairiuose neįgaliųjų namuose. Vadovaujant A. Usoniui, amatų mokykla pastatė šiuos gyvenamuosius namus Vilniuje: dviaukštį – Šilo g. Nr. 22, keturių aukštų – Grybo g. Nr. 37, penkių aukštų – Šilo skersg. Nr. 2/19.
Nuo 1961/62 m. pradeda veikti nauja minkštų baldų apmušimo klasė, 1963/64 m. pradžioje – tinkuotojų klasė, 1964/1965 m. – santechnikų klasė. 1967 m. pavasarį išleidžiama pirmoji santechnikų laida – 14 žmonių. Vėliau ši klasė buvo uždaryta dėl nepakankamo moksleivių skaičiaus. 1966 m. išleidžiama didžiausia 100-o abiturientų laida. Tačiau tų metų rugsėjį jau nebesurenkamas visas, dviejų šimtų klausos negalią turinčių, moksleivių skaičius, dėl tos priežasties mokytis priimami moksleiviai, turintys ir kitokių negalių.
Mokykloje visuomet veikė būreliai. Jų sudėtis nuolat kito. Pavyzdžiui, 1967/68 m. veikė: fotografijos, meno saviveiklos, jaunųjų gamtininkų, sporto – lengvosios atletikos, siuvinėjimo – mezgimo, dailiųjų darbų. Kaip ir dabar, tuomet moksleiviai taip pat pasižymėdavo sportinėje veikloje: lengvosios atletikos, slidinėjimo, vandens sporto (plaukimo), krepšinio varžybose.
Nuo 1969 /70 m. Vilniaus kurčiųjų amatų mokykloje mokėsi 170 moksleivių. Iš jų 74 kurtieji, 43 – neprigirdintys, 53 - su kitomis negaliomis. Mokymosi metu visi moksleiviai gaudavo bendrabutį, aprangą ir maitinimą nemokamai.
1970 m. mokykla išleidžia 51 absolventą. Per 20 metų, t.y. nuo 1950 m. pirmosios laidos iki 1970 m., išugdyti 1083 moksleiviai.
1970 – 1997 m., direktoriai: V.Povilionis, E.Kirkila
Septintajame dešimtmetyje amatų mokykla tęsia savo veiklą, tikslina programas, priima ir išleidžia gyvenimui bei darbui parengtus moksleivius. Nuo 1979 metų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministerijos įsakymu Kurčiųjų - nebylių amatų mokykla buvo pavadinta Vilniaus specialiąja profesine technikos mokykla, kurioje specialybės ir bendrojo lavinimo dalykų mokėsi 14-os – 25-ių metų jaunuoliai.
Nuo 1984 m. mokykloje vėl buvo mokoma tik amatų, tačiau po pamokų moksleiviai galėjo lankyti 8 – ąją vakarinę vidurinę mokyklą ir specialiosiose kurčiųjų klasėse siekti vidurinio išsilavinimo. Mokykloje buvo rengiami staliai, dažytojai – tinkuotojai, siuvėjai, avalyninkai. Į mokyklą buvo priimami jaunuoliai turintys ir klausos, ir fizinių negalių.
1997 – 2008 m. direktorius Eduardas Endrijaitis
1997 m. Vilniaus amatų mokykla perduota Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, o nuo 1998 m. reorganizuota į Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos centrą. Tais pačiais metais pavadinimas pakeistas į Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinį profesinio mokymo centrą. Centro direktoriumi konkurso būdu išrinktas Eduardas Endrijaitis.
Nuo 1998 mokslo metų pradžios centre atsiranda nemažai naujovių. Pirmosios ir antrosios pakopos studijos trunka nebe dvejus, bet trejetą metų. Įvedami privalomi gestų kalbos kursai darbuotojams bei moksleiviams. Sudaryta vienuolika grupių, kuriose mokosi 90 moksleivių. Patyrę dėstytojai padeda moksleiviams įsisavinti siuvėjo, staliaus, apdailininko (statybininko), avalynininko specialybių pagrindų.
2000 m. rugsėjį centre pradedama mokyti tekstų rinkėjo kompiuteriu ir maketuotojo specialybės, todėl atidaroma naujai įrengta kompiuterių klasė.
Šiuo metu VKNRPMC yra vienintelė specializuota profesinio mokymo įstaiga Lietuvoje, kurioje profesinį išsilavinimą gali įgyti žmonės su klausos negalia.
Specialybės
Centre teikiamas pirmosios (asmenims, neturintiems pagrindinio išsilavinimo) ir antrosios pakopos ( asmenims su pagrindiniu išsilavinimu) profesinis mokymas. Baigus pirminio profesinio mokymo pirmosios pakopos programas, suteikiama profesinė kvalifikacija ir išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, baigus antrosios profesinio mokymo pakopos programą, įgyjama kvalifikuoto darbuotojo profesija ir išduodami kvalifikuoto darbuotojo diplomai. Baigusiems specialiąją, adaptuotą programas išduodami Centro mokymosi pasiekimų pažymėjimai.
Nuo 1998 m. vykdomos šios I pakopos profesinio rengimo programos: staliaus, siuvėjo, avalynės taisytojo, apdailininko (statybininko).
Nuo 2004 – 2006 m. pradėtos dėstyti naujos profesinio mokymo programos: staliaus II pakopos mokymo programa, teksto rinkėjo ir maketuotojo kompiuteriu, maisto ruošimo darbuotojo.
Šiais metais numatoma įdiegti naujas specialybes: leidybos darbuotojo, moteriškų drabužių siuvėjo, baldų apmušėjo, pastatų restauratoriaus, dailiųjų rankdarbių gamintojo, virėjo.
Šiuo metu centre mokoma 6 specialybių: lengvųjų drabužių siuvėjo, staliaus – staklininko, apdailininko (statybininko), avalynės taisytojo, teksto rinkėjo ir maketuotojo kompiuteriu bei maisto gamintojo. Kasmet šių specialybių mokosi apie 140 moksleivių.
Pedagogai
Per 10 metų pagausėjo pedagogų ir auklėtojų būrys. Dirbti ateina kurtieji, neprigirdintys pedagogai. Šiuo metu centre dirba 16 profesijos mokytojų, 7 bendrakultūrinių dalykų mokytojai, 9 auklėtojai. Iš jų: Vienas pedagogas, turintis daktaro laipsnį (Birutė Arlauskienė); trys pedagogai, turintys metodininko vardą (Danguolė Michelevičienė, Kazimieras Kuprys, Irena Seniūnienė); penki pedagogai – vyr. mokytojo vardą (Aušra Murauskienė, Jūratė Laučienė, Jolanta Jakšto, Ernesta Konovalčik, Viktoras Zinkevičius): trys – vyr. auklėtojo vardą (Janina Miliuštienė, Janina Kirkilienė, Aleksandra Butvidienė); penki – magistro laipsnius (Darius Navaslauskas, Daiva Kovzan, Birutė Arlauskienė, Gintaras Švenčionis, Rūta Mackanienė, Rasa Saulienė).
Centre veikia socialinės reabilitacijos skyrius, kurio darbo tikslas – moksleivių socializacija ir rengimas savarankiškam gyvenimui. Psichologinę ir socialinę pagalbą teikia keturi aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, iš kurių viena yra įgijusi mokslų daktaro laipsnį. Patyrę medikai rūpinasi moksleivių sveikata ir padeda spręsti iškilusias problemas.
Kai kurias šventės akimirkas galite išvysti apsilankę rubrikoje „Šventės“.
|
