|
Laura Valytė kurčiųjų vardu viešai prabilo apie tai, kad kurtieji nepatenkinti Lietuvos televizijos (LTV) laidų vertimo į gestų kalbą kokybe. Todėl kurtieji ketina parengti peticiją dėl vertėjų pakeitimo ir įteikti ją LTV vadovybei. Kurčiųjų norą televizijoje matyti gimtąją, o ne vadinamąją kalkinę gestų kalbą supranta bei palaiko ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė. O vertėjas Arūnas Šaukeckas tikina, kad žinias verčia taip, kaip prieš daugelį metų reikalavo televizijos vadovai.
Kurtieji nesupranta vadinamojo kalkinio vertimo
L.. Valytė ryžosi kalbėti apie tai, kad kurtieji nepatenkinti LTV vertėjų darbu. Nors ir kamuojama abejonių ir bijodama blogų kalbų apie save, ji nusprendė kurčiųjų vardu pradėti kelti problemą į viešumą: “Daug metų kurtieji tarpusavyje skundžiasi, kad nesupranta vertėjų, bet pasakyti negali. Rusų laikais neleisdavo sakyti savo nuomonės, o dabar kurtieji nori drąsiai pasakyti, ką galvoja, bet neturi kur eiti. Nori pradėti ką nors keisti, bet nežino kaip.”
Pasak L. Valytės, LTV dirbantys vertėjai verčia į vadinamąją kalkinę gestų kalbą, o kurtieji jos nesupranta. Ji stebėjo daug vertimų užsienio televizijose, ir gestai jai buvo suprantami, o Lietuvoje suprasti sunku. Užsienyje verčiama į gimtąją gestų kalbą, aktyviai dirba mimika, o Lietuvoje verčiama be mimikos, emocijų, todėl sunku suvokti sakinių prasmę. Lietuvoje vertėjai iš anksto negauna teksto ir nepasiruošia versti, greitai pažodžiui verčiama informacija kurtiesiems yra sunkiai suprantama. Kurtieji vertėjų darbe mato ir daugiau problemų: pasak L. Valytės, vertėjai prisigalvoja gestų, kurių kurtieji nežino ir nevartoja, taip pat dažnai pirštų abėcėle rodomas ne visas žodis, o tik jo dalis.
L.Valytė tvirtino: “Jau daug metų ši problema egzistuoja ir situacija ne gerėja, o vis blogėja. Yra geresnių vertėjų, o šie vertėjai jau daug metų dirba savo darbą, bet stovi vietoje, netobulėja.“ Ji svarstė, kad gal būtų įmanoma šiuos vertėjus pakeisti. Galbūt nebūtina jų atleisti iš darbo, bet priimti daugiau vertėjų, kad verstų pasikeisdami. Galbūt būtų įmanoma laidas versti ir į vadinamąją kalkinę, ir gimtąją gestų kalbą. L. Valytė sakė: “Nesu „kalkės“ priešininkė, bet „kalke“ kalba neprigirdintys ir apkurtę, o kurtieji vartoja gimtąją gestų kalbą. Aš nenoriu vertėjų išvaryti, nurašyti, man gaila jų, bet kentėti ir nesuprasti televizijos laidų aš nenoriu. Asmeniškai nieko prieš vertėjus neturiu, man svarbiausia - gestai. Noriu matyti savo kalbą, suprasti ir džiaugtis. Informacija televizijoje turėtų būti suprantama ir kurtiesiems, ir neprigirdintiems bei apkurtusiems.”
L. Valytė tikino, kad vertėjams daug kartų sakyta apie problemą, tačiau jie tik palinkčiodavo ir patikindavo, jog nespėja kokybiškai išversti, nes televizijoje labai greitai kalbama, daug sunkių žodžių. Tačiau vertėjų pastangų kurtieji nemato. Nuspėdama vertėjų reakciją L. Valytė sakė: “Vertėjai teigs, kad kurtieji nieko nesako, bet faktiškai problemas visi žino, tačiau numoja ranka.”
R. Leonavičienė pritartų vertėjų keitimui
L. Valytės nuomonę iš esmės palaikė ir LGVCA prezidentė R. Leonavičienė: „Iš vienos pusės kurtieji yra teisūs. Šiuo metu vertimas televizijoje yra vertimas apkurtusiems, ir tai nėra vertimas į gestų kalba, tai yra lietuvių kalba, kurios pagalbinė priemonė yra pavieniai gestai. Noriu pabrėžti, kad tai nėra blogas vertimas. Tai vertimas vienai grupei žmonių: vėliau apkurtusiems arba neprigirdintiems. Žmonės, gimę kurti, turi teisę gauti informaciją savo gimtąja gestų kalba.“ Ji pritarė tam, kad vertėjus reikėtų keisti, nes šiuo metu televizijoje dirba vertėjai „kalkininkai“, ir kitaip versti jie turbūt jau nelabai mokės.
Paklausta, ar patys kurtieji galėtų versti laidas į gimtąją gestų kalbą, R. Leonavičienė sakė, jog nemano, kad tai įmanoma, nes tekstas eina labai greitai. Tačiau ji ragino kurčiuosius nenuleisti rankų ir siekti, kad kurtieji turėtų savo laidelę, kurioje kurčias vertėjas perteiktų naujienas trumpai. Pasaulyje yra daug tokių pavyzdžių, kurtiesiems tai priimtiniausias būdas gauti informaciją.
LTV vertėjai įžeisti ir pasipiktinę
LTV dirbančius vertėjus kurčiųjų iniciatyva rengti peticiją įžeidė ir papiktino. A. Šaukeckas sakė: „Labai negražu iš Lauros ir jos draugų pusės, kad tai daroma už nugaros. Esame labai įsižeidę dėl tokio dalyko. Mes nesame labai toli, esame Vilniuje, galime susitikti ir kalbėtis. Mes daug metų dirbame šį darbą, ir ne Laurai spręsti, kas turi dirbti televizijoje.“
Paklaustas, kodėl verčiama „kalke“, A. Šaukeckas aiškino, kad anksčiau televizijos valdžia prašė informacines laidas versti labai konkrečiai, pažodžiui. Ką apie tai mano dabartinė LTV vadovybė, jis tikino nežinantis, bet vertėjai dirba taip, kaip pradėjo dirbti prieš daug metų. Pasak A. Šaukecko, visos televizijos turi savo žanrą, kalbama literatūrine, o ne gatvės kalba, ir vertėjas turi ją kuo tiksliau perteikti. Jis sakė: „kiek suprantu, kurtieji norėtų gauti sutrumpintą arba esminę informaciją, bet nemanau, kad informacinei laidai tai labai tinka. Informacinė laida yra visiems suprantamas žanras, čia yra informacijos pateikimas, ir kiekvienas sakinys yra labai svarbus. Jeigu žmonės nesupranta gestų, tegu truputį patobulėja. Mes vartome tarptautinių gestų žodyną, jie irgi turėtų tai daryti. Dėl to, kad kurtieji sako, jog nesupranta kažkokios informacijos, galiu atsakyti, kad kaimo močiutė irgi gali nesuprasti, kai kalbama apie ekonomiką. Ar mes visi labai suprantame, kai kalbama apie biržas, akcijas? Gal ir aš versdamas ne viską suprantu, gal ir man yra sudėtinga, bet čia - informacinė laida, ir aš negaliu informacijos interpretuoti, neturiu tam laiko, nes eina ištisinis informacijos srautas.“
Agnė Karvelytė
|
