Naujienos

Sausio 29 – 30 dienomis Lietuvos kurčiųjų jaunimo organizacijų atstovams Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre buvo surengtas informacinis seminaras „Kurkim drauge jauno žmogaus ateitį“. Šio seminaro iniciatorė – Monika Kumžaitė, organizatoriai – Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija.

Seminare dalyvavo 22 dalyviai: Lietuvos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijų pirmininkai, Tarybos nariai bei aktyviausi mūsų bendruomenės atstovai.
Renginyje svečiavosi: Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė, Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė Laimutė Gervinskienė, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktoriaus pavaduotojas Arūnas Bražinskas.

Pirmoji seminaro dalis

Pristatyti kurčiųjų jaunimo organizacijų tikslai, veiklos, planai.

Susirinkus ir užsiregistravus dalyviams seminarą pradėjo šeimininkai - Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija. Pirmininkas Mykolas Balaišis pasveikino susirinkusiuosius, paskelbė seminaro pradžią ir supažindino su darbotvarke. Pirmininko pavaduotoja Dovilė Vaserienė pristatė organizaciją, nuveiktus darbus bei ateities planus.

Estafetę iš kauniečių perėmė Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijos Tarybos narys Arnoldas Matulis, kuris apžvelgė organizacijos aktualijas. Prabilta apie svarbią problemą – organizacija neturi patalpų, kur galėtų veikti ir dirbti. Jaunimas tarpusavyje diskutavo, dalijosi pasiūlymais ir patarimais, kaip būtų galima spręsti šią problemą.
Aptarus visus galimus sprendimo būdus į sceną pakilo Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkė Nina Šamakova ir Tarybos nariai. Apie savo veiklą kalbėjo trumpai, nes organizacija neseniai įsikūrusi. Tačiau klaipėdiečiai pasidalino savo lūkesčiais bei ateities planais.

Vykstant prisistatymams ne kartą kilo diskusijų įvairiais klausimais. Buvo kalbėta, kad reikia siekti glaudesnio bendradarbiavimo tarp organizacijų, tartis dėl iškylančių problemų ir spręsti jas bendromis jėgomis.

Socialinio darbuotojo, informanto – konsultanto, gestų kalbos vertėjo darbo specifika bei vaidmuo kurčiųjų žmonių gyvenime.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės gerovės instituto socialinio darbo studijų programos antrojo kurso studentas Kęstutis Vaišnora (kurčiųjų bendruomenės narys, šio straipsnio autorius) pasidalino žiniomis apie socialinį darbą bei praktikos patirtimi. Pirmiausia dalyvių paklausta, kas yra socialinis darbuotojas. Pasidalinus mintimis K. Vaišnora perteikė savo žinias ir patirtį. Dalyviai aktyviai uždavinėjo klausimus ir norėjo kuo daugiau sužinoti. Studentas į visus klausimus atsakyti negalėjo, tačiau pasidalijo asmenine nuomone. Suteiktą informaciją dalyviai pavadino naudinga ir galinčia pasitarnauti jų kasdieniniame gyvenime.

Dalyviams aiškinta žodžio „informantas“ reikšmė. Remdamasi internetiniame puslapyje pateikta informacija M. Kumžaitė paaiškino, kokios paslaugos yra teikiamos kurčiųjų reabilitacijos centruose, kokią veiklą atlieka informantas – konsultantas. Jaunimas pradėjo diskusiją, ar aprašytos paslaugos realiai pasiekia kurčiųjų bendruomenės narius bei juos pačius, jaunus žmones.

Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktoriaus pavaduotojas Arūnas Bražinskas parengė pranešimą apie lietuvių gestų kalbą, jos ypatumus ir gestų kalbos vertėjų darbo specifiką. Dalyviai gavo nemažai praktinių užduočių, kurios padėjo geriau perprasti pateiktą informaciją. Po pranešimo užvirė įtempta ir ilgai užtrukusi diskusija, kurios metu dalyviai pasidalijo asmenine patirtimi, pateikė jiems rūpimus klausimus.

Aptartos kurčiųjų jaunimo problemos, pasidalinta asmenine patirtimi, teikti pasiūlymai.

Pirmos dalies seminaras baigėsi iki vėlaus vakaro užtrukusia diskusija apie socialines, teisines, švietimo ir kitas problemas, buvo siūlyti sprendimo būdai. Seminaro dalyviai - pagal metus jauni, tačiau sukaupta savyje asmenine patirtimi ir išgyvenimais galėjo pasidalinti. Pasakodami jauni žmonės neišlaikė emocijų ir tas palietė ne vieno dalyvio širdį.
Dalyviams iškilę klausimai buvo surašyti ir pateikti svečiams, kurie atvyko į antrą seminaro dalį.

Antroji seminaro dalis

Darbas grupelėse ir filmavimas.

Antra dalis prasidėjo darbu grupelėse ir filmavimu. Kiekvienai grupei buvo užduota po keletą klausimų, pavyzdžiui: „Ar naudinga įkurti Lietuvos kurčiųjų jaunimo organizaciją? Kodėl?“, „Kas yra Neįgaliųjų konvencija? Ar ji naudinga? Kodėl?“ ir t.t. Aptarus klausimus vyko filmavimas. Buvo nufilmuoti grupelės išrinkti atstovai, kurie gestų kalba pateikė atsakymus į užduotus klausimus. Dėl vaizdinės medžiagos teirautis organizatorių.

Svečių pranešimai :

Pirmoji savo pranešimą pristatė Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė L. Gervinskienė. Direktorė pasakojo apie ugdymo centrą, veiklą, mokymosi metodus, aplinką, apie mokinių motyvaciją mokslui ir t.t. Atsakinėjo į dalyvių pateiktus klausimus, kurie į ugdymo problemų šaknis padėjo pažvelgti giliau. Taip pat kvietė padirbėti savanoriais ugdymo centre ir patiems prisidėti savo veikla, idėjomis.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė R. Klečkovskaja savo kalbos pradžioje pabrėžė, kad Lietuvos kurčiųjų draugiją sudaro ne LKD prezidentė, o kurčiųjų bendruomenės nariai. Dalyvavusiems pasakojo apie vykdomą vidaus politiką, sunkumus, nuveiktus ir planuojamus ateityje darbus. Prezidentė turėjo daug informacijos, bet dėl laiko stokos nespėjo visko išsakyti. Tačiau pakvietė kitą jaunimo seminarą organizuoti Vilniuje, kuriame sutiko sudalyvauti ir pratęsti savo pranešimą.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentės R. Leonavičienės pranešimas suteikė žinių apie gestų kalbos vertimo istoriją, problemas ir dar daug kitų dalykų. Jaunimui patiko jos nuoširdus pasidalijimas savo asmenine nuomone, patirtimi. Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkas Mykolas Balaišis užsiminė apie idėją ateityje parašyti projektą ir organizuoti bendrą gestų kalbos vertėjų ir kurčiojo jaunimo stovyklą.

Dalyvių vardu dėkojame svečiams už skirtą laiką jaunimui. Padėka gestų kalbos vertėjoms Dalei Nevardauskienei ir Erikai Dereškevičiūtei, kurios paaukojo savo laisvą laiką, sekmadienio dieną, ir sutiko suteikti vertimo paslaugas.

Po dviejų dalių seminaro vyko jo aptarimas bei įteikti pažymėjimai, kurie liudijo apie dalyvavimą „Kurkim drauge jauno žmogaus ateitį“ seminare.

Jaunimo organizacijų pirmininkų mintys

KKJO pirmininkas Mykolas Balaišis: „2009 metais vyko taip pat dviejų dienų seminaras „Ženkime į ateitį kartu“, kuriame dalyvavo Vilniaus ir Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos. Idėja dar kartą suorganizuoti seminarą, kuris būtų skirtas kurčiųjų jaunimo organizacijoms, buvo Monikos Kumžaitės. Prašėme Lietuvos kurčiųjų draugijos finansinės paramos ir ją - 1000 litų - gavome. Šis seminaras man buvo labai įdomus. Dalyviai buvo aktyvūs, nuoširdūs, atviri ir išsakė daug problemų. Šeštadienį vykusios diskusijos buvo vienos iš karščiausių diskusijų mano gyvenime. Noriu, kad jos vyktų ne tik seminaruose, bet ir miestuose, reabilitacijos centruose. Tikiuosi susitiksime dar kartą“.

 ViKJO pirmininkė Larisa Voroneckaja: „Pranešimai ir diskusijos buvo įdomios. Antros dalies seminaro metu sužinojome daug informacijos iš svečių, uždavėme jiems daug klausimų. Tačiau pratęsti diskusijoms neužteko laiko. Ateityje norisi daugiau tokių seminarų“.

KLKJO prmininkė Nina Šamakova: „Seminare dalyvauju pirmą kartą ir sužinojau tikrai labai daug informacijos. Tikiuosi, kad tai padės ateityje. Norėčiau, kad tokie seminarai vyktų du kartus per metus“.

Šio straipsnio skaitytojams pateikiau tik truputį to, kas buvo nuveikta, diskutuota seminaro metu, bei jaunų žmonių minčių. Visko aprašyti straipsnyje nėra galimybių. Reikia pačiam dalyvauti, suprasti, pajausti. Nepamirškime, kad kurčiasis jaunimas – kurčiųjų bendruomenės ateitis.

Kęstutis VAIŠNORA 

Informacinio seminaro „Kurkim drauge jauno žmogaus ateitį“ dalyviai.