Lietuvos kurčiųjų draugija
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
Respublikinės kurčiųjų meno saviveiklos šventės
„ Pabūkime kartu“ akimirkos   
 


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Dėl kurčiojo ir kurčnebylio vartojimo2010 05 27

Lietuvos kurčiųjų draugija kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, prašydama apibrėžti žodžių kurčnebylis ir kurčiasis vartojimo ribas bei padėti paskleisti informaciją apie šių žodžių reikšmių painiojimą.

Gegužės 5 d. gautame komisijos pirmininko pavaduotojos Jūratės Palionytės pasirašytame atsakyme rašoma: „... el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (6-ajame leidime) pateikiama tokia žodžio kurčnebylis reikšmė: „kurčias ir nebylus žmogus“, t.y. lietuviškai kurčnebyliu vadinamas negirdintis ir negalintis kalbėti (nemokantis jokios kalbos) žmogus. Žmogus, negalintis tik girdėti,- kurčiasis (el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ kurčias – „negirdintis“). Taigi leksikografiškai žodžių kurčnebylis ir kurčiasis reikšmės yra skiriamos, abu jie yra taisyklingi ir savo reikšme vartotini lietuvių kalboje. Gimtąja kurčiųjų kalba pripažinus gestų kalbą, ją mokantį negirdintį žmogų netikslu vadinti kurčnebyliu.“ Anot J.Palionytės, tai, kad kartais nepagrįstai painiojamos šių žodžių reikšmės, - kalbos vartotojų atsakomybės reikalas.

„Akiračio“ redakcijai gautas atsakymas pasirodė neišsamus ir ji dar kartą kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją telefonu, prašydama paskleisti informaciją apie reikšmių painiojimą po visas Lietuvos įstaigas ir organizacijas. Kalbinta komisijos atstovė Gita Kazlauskaitė apgailestaudama pareiškė, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra „tik kalbos norminimo institucija“, ji negali nei leisti, nei uždrausti vieno ar kito žodžio vartojimo. Anot kalbininkės, komisija negali prisiimti daugiau galių, negu jai suteikta. Esą būtų kita kalba, jei vienas iš šių žodžių būtų netaisyklingas. Pašnekovės patarimas Draugijai – šviesti visuomenę, informuoti laišku kiekvieną organizaciją ar žinybą, kuri viešoje erdvėje painioja šių žodžių reikšmes, galbūt kreiptis į atitinkamus Seimo komitetus.

Tad LKD net šiame siaurame veiklos bare laukia didelių pastangų reikalaujantis darbas - Lietuvoje juk daugybė įmonių ir organizacijų, kurčiuosius vadinančių kurčnebyliais, ir į visas jas reikėtų kreiptis raštu. 

lkd. inf.
 

 
Žingsneliu atgal  Į viršų