Naujienos

Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras dalyvauja tarptautinėje jaunimo mainų „Comenius“ partnerysčių programoje „Kurčiųjų jaunimas – sveika ir daugiarasė Europos visuomenė“, finansuojamoje pagal Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą programą. Lietuvoje šios programos priežiūrą vykdo Švietimo mainų paramos fondas.

Projekto siekiai

Projekte „Kurčiųjų jaunimas – sveika ir daugiarasė Europos visuomenė“ dalyvauja 4 švietimo įstaigos iš trijų šalių: Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Švedijos nacionalinė kurčiųjų aukštesnioji vidurinė mokykla (Švedija, Orebro), Mert Ozture aukštesnioji kurčiųjų profesinė mokykla (Turkija, Kinik).

Projekto tikslai - tolerancijos ugdymas, rasizmo prevencija, sveikatingumo ir bendravimo tarp kurčiųjų studentų skatinimas, mokytojų susipažinimas su specialiojo ugdymo metodais įvairiose šalyse. Šiuo tikslu projekto dalyviai rinksis Turkijoje, Švedijoje ir Lietuvoje. Susitikimo metu numatytos įvairios veiklos: sportinės varžybos, diskusijos, bendras laisvalaikio leidimas, susipažinimas su šalių istorija, kultūra ir papročiais.

Pirmasis susitikimas – Turkijoje

Pirmasis jaunimo mainų susitikimas įvyko gegužės 8 – 13 dienomis Turkijoje, Kiniko miestelyje. Kinikas yra nedidelis miestelis, esantis netoli trečio pagal dydį Turkijos miesto Izmirio. Mus atvykti pakvietė Kiniko miestelio profesinė kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mergaičių mokykla.
Iš Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro vyko po 9 žmones: po 6 moksleivius ir 3 mokytojus.. Iš viso Turkijoje susirinko 25 žmonės: 18 iš Lietuvos ir 7 iš Švedijos. Projekto dalyviai buvo įvairių tautybių: turkai, švedai, lietuviai, rusai. Iš Švedijos atvyko kurčioji mergina, kurios tėvai kilę iš Kosovo, bei kinų kilmės vaikinas.

Lietuvių delegaciją sudarė mokiniai Larisa Voroneckaja, Valius Šuopys, Donatas Tumaitis, Mantas Paukštė, Monika Jasiūnaitė, Pavel Čadin, Eimantas Armonavičius, Agnė Bražiūnaitė, Rasa Kaunelytė, Eimantas Krukonis, Indrė Šimulynaitė, Ada Zabulionytė ir pedagogai Andrius Barisevičius, Daiva Burkauskienė, Kazimieras Jasnauskas, Kazimieras Kuprys, Violeta Lagauskienė ir šio straipsnio autorius.
Į kelionę mokinius ir pedagogus išlydėjo centro direktorius Eduardas Endrijaitis. Pakeliui oro uoste buvo atlikti „namų darbai“: mokiniai parašė keletą žodžių apie save ir savo pomėgius, tai buvo prisistatymo repeticija.
Izmiro oro uoste mus pasitiko Kiniko kurčiųjų mokyklos direktorius Ercümentas Selimas. Iš pradžių šiek tiek trikdė pasisveikinimo tradicija tarp Turkijos vyrų – prisilietimas skruostais. Tačiau po kelių dienų tai buvo įprasta
Iš trečio pagal dydį Turkijos miesto Izmiro nuvykome į miestelį Kiniką, esantį netoli istorinio Bergamos miesto. Mus apgyvendino mokytojų bendrabutyje.
Kitą dieną susipažinome su kitais svečiais, išvykome į ekskursiją po miestelį, dalyvavome piknike gamtoje ir futbolo varžybose. Antrą dieną šeimininkai mus nusivežė į istorinį Aivaliko miestelį, įsikūrusį Egėjo jūros pusiasalyje. Pagrindinis dienos renginys - išvyka laivu po aplinkines salas. Kruizo metu jaunuoliai mokėsi vieni kitų gestų kalbų, naudodamiesi dvikalbiu anglų-turkų kalbų žodynėliu, tautinių Turkijos šokių, maudėsi ir deginosi. Vakare vyko draugiškos tinklinio varžybos.
Trečia diena prasidėjo ekskursija į Bergamo miesto akropolio griuvėsius. Tai yra antras pagal dydį akropolis pasaulyje, jį lenkia tik Atėnų akropolis. Gaila, kad daugumai moksleivių įdomiau buvo nusifotografuoti griuvėsių fone nei klausytis gido pasakojimo.
Grįžus iš ekskursijos, jaunuoliai grupelėse aptarė ir palygino kurčiųjų padėtį savo gimtosiose šalyse. Vakare vyko atsisveikinimo vakaras.
Iki širdies gelmių sujaudino Turkijos ir Lietuvos moksleivių atsisveikinimas. Merginos neleido išvažiuoti automobiliui, turkės gestais prisipažino meilę mūsų mokiniams. Tokį vaizdą teko matyti tik filmuose apie „The Beatles“ jų didžiausios šlovės laikais.
Paskutinę oficialią kelionės dieną vyko dažasvydžio varžybos. Šio sporto filosofija - išmokti kovoti garbingai ir perkelti šias žinias į savo kasdieninį gyvenimą. Varžybos sukėlė daug emocijų, dalyviai aptarinėjo įspūdžius, nors merginos ir buvo nepatenkintos mėlynėmis. Džiaugėmės, kad per kaukes negalėjome atpažinti, kas ką „pašovė“.
Po dažasvydžio varžybų apsilankėme Izmiro suvenyrų prekyvietėje. Paskutinį sykį kartu pavakarieniavome ir išlydėjome švedus, kurie išvyko viena diena anksčiau.
Mūsų grupė gegužės 13 dieną po 17 valandų kelionės sėkmingai grįžo namo. 

Kas nustebino Turkijoje?

Šeimininkų paslaugumas ir vaišingumas, tai, kad turkai beveik nevartoja alkoholio, tačiau rūko kone visur, Atatiurko kultas, kvietimas rytinei maldai 4-ą valandą ryto, po kurios turkai vėl sėkmingai užmiega, laisvai vaikščiojantys šunys ir katės. Turkai gerbia gyvūnus ir jų neskriaudžia. Nustebino ir neįsivaizduojamo dydžio nacionalinės vėliavos pajūryje ant kalvų viršūnių. Beje, jos atrodo labai gražiai. Pribloškė tai, kad jie neskuba valgydami ir mėgaujasi maistu, puikus mokytojų išsilavinimas ir palyginti aukšti atlyginimai.

Mainų kelionės metu mokiniai daugiau sužinojo apie Turkiją, jos kultūrą ir papročius, praplėtė geografijos, anglų kalbos žinias, padidėjo jų motyvacija mokytis anglų kalbos, mokiniai surado naujų draugų.
Norintiems daugiau sužinoti apie projektą ir pažiūrėti nuotraukas, kviečiame apsilankyti www.deafsportsproject.com  


Darius NAVASLAUSKAS
Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo Centro psichologas

Projekto dalyviai Bergamo akropolio teatre.	Programa buvo gana įtempta, užtrukdavo iki vėlaus vakaro. Nuotraukoje – darbas grupėse.