Naujienos

Koks yra kurčiųjų kultūros apibrėžimas? Kur galima sutikti kurčiųjų kultūrą? Kas nusprendė, kad yra kurčiųjų kultūra? Kas būdinga kurčiųjų kultūrai? Štai keletas dažniausiai pateikiamų klausimų.

Visame pasaulyje kurčiųjų bendruomenių centras yra kurčiųjų kultūra. Kultūra yra neatsiejama nuo kalbos – jos susijusios tarpusavyje ir perduodamos iš kartos į kartą.
Kurčiųjų bendruomenė nėra geografinė bendruomenė, tokia kaip, pavyzdžiui, visame pasaulyje žinomi kinų arba italų kvartalai. Kurčiųjų bendruomenės šerdį sudaro kurtieji, kurie vartoja gestų kalbą, rūpinasi savo istorija, literatūra, kultūra ir jos palikimu. Kurčiųjų bendruomenėje kurtieji gali susitikti, atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu su tokiais pat asmenimis, kaip ir jie patys.

Kurčiųjų kultūra egzistuoja tų kurčiųjų, kurie mokosi ar baigė kurčiųjų ugdymo įstaigas ir palaiko bei plėtoja tarpusavio ryšius, dėka. Dauguma jų užima lyderių pozicijas kurčiųjų bendruomenėje: organizuoja bendruomenės veiklą, kurčiųjų sporto ir kitus renginius bei sudaro kurčiųjų bendruomenės branduolį. Būtent lyderiai užtikrina, kad kurčiųjų kalba ir istorija būtų perduota ne tik bendraamžiams, bet ir ateities kartoms. Lyderiai taip pat užmezga ryšius su kurčių vaikų tėvais, broliais ir seserimis, siekia sustiprinti ir plėsti šių vaikų akiratį.
Kaip jau minėjome, kalba ir kultūra yra neatsiejamos. Gestų kalba yra esminis veiksnys vystant kurčiojo vaiko ar suaugusiojo asmenybę intelektiniu, socialiniu, kalbiniu ir emociniu lygmeniu. Kad gerai valdytų gestų kalbą, kurtieji privalo plėtoti ir savo kultūrą, kuri neatskiriamai susieta su kalba. Kiekviena kalbinė ir kultūrinė grupė turi savo viziją, išraišką, savaip interpretuoja pasaulį bei savitu būdu sąveikauja su ją supančia aplinka.

Kultūra apima kalbą, vertybes, tradicijas, normas ir tapatybę. Kurčiųjų kultūrai taip pat yra būdingi penki kultūrą apibrėžiantys kriterijai:
Kurčiųjų gestų kalbai būdinga savita sintaksė (forma), semantika (žodynas, arba turinys) ir vartosena (socialinės vartojimo taisyklės). Kurčiųjų bendruomenė labai vertina gestų kalbą, mat ji yra prieinama vizualiai.
Viena svarbiausių kurčiųjų bendruomenės vertybių yra aiškus ir suprantamas bendravimas tiek išraiškos, tiek supratimo lygiu.
Tradicijomis galime laikyti iš kartos į kartą kurčiųjų perduodamas istorijas, patirtį ir kultūros įvykius.

Kurčiųjų kultūros normas sudaro kurčiųjų bendruomenės taisyklės ir etiketo normos. Kiekviena kultūra turi jai priimtinas socialines normas. Kurtiesiems yra visiškai normalu patraukti dėmesį žiūrint į akis arba lengvai paliečiant žmogaus petį. Būtent etiketo normos neretai sukelia kultūrinius konfliktus tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų. Dėl kultūrų skirtumo girdintieji ne visada supranta kurčiųjų ketinimus.

Tapatybė yra labai svarbi kiekvieno žmogus dalis. Sutikite, jog priklausymą kurčiųjų kultūrinei grupei labiausiai nulemia tai, kad asmuo yra kurčias, didžiuojasi savo kultūra ir jos paveldu bei aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime.

Kurčiųjų bendruomenėje bendravimas kurtiesiems nesudaro jokių kliūčių, nes jiems nereikia vertėjo paslaugų. Tai leidžia kurtiesiems plėtoti bendravimo ir vadovavimo įgūdžius bei ugdyti savigarbą. Kurtieji vaikai kartu žaidžia, sportuoja, mokosi ir moko. „Veikdami“ kurčiųjų bendruomenėje, kur kurčiųjų kultūra yra norma, kurtieji išties yra uždaroje aplinkoje.

Kartais žmonės mano, jog kurčiam vaikui, gyvenančiam girdinčiųjų bendruomenėje, galima įskiepyti kurčiųjų kultūrą paprasčiausiai surengiant susitikimus su kitais kurčiais vaikais ar retsykiais nuvedant jį į kurčiųjų renginius. Žinoma, yra gerai vestis kurčiąjį vaiką į panašius renginius, tačiau neįmanoma perteikti jam kurčiųjų kultūrą „laikant“ jį girdinčiųjų pasaulyje, kadangi per tokius trumpus susitikimus vaikas nė kiek neišmoksta, tai yra neperima, kurčiųjų kultūros. Kurčiųjų kultūra – tai kasdienis gyvenimas, visiškai tas pats, kaip kvėpavimas.
Kurčiųjų kultūrą galima „atrasti“ kurčiųjų internatinėse mokyklose, kurios natūraliai tampa šios kultūros vietomis. Nepaisant to, kad ne visi vaikai lieka nakvoti bendrabutyje, čia jie turi tiesioginę prieigą prie kurčiųjų aplinkos, kurią sukuria, pavyzdžiui, popamokinė veikla.

Yra girdinčiųjų, kurie nežino arba negerbia kurčiųjų bendruomenės papročių, tradicijų ar normų. Taip pat yra ir kurčiųjų ar neprigirdinčiųjų, kurie negyvena kurčiųjų bendruomenėje, o kai kurie niekada nėra susidūrę su kurčiųjų kultūra. Šie žmonės nešioja klausos aparatus arba turi kochlearinius implantus, kartais jie kalba. Jie pasirenka ir sugeba atsakyti žodžiu girdinčiajam, kuris su jais bendrauja, ir pan.

Internatinėse mokyklose moksleiviai mokosi tarpusavio bendravimo. Bandant bendrauti iš skirtingų kultūrinių perspektyvų, kartais būna sunku pasiekti tarpusavio supratimą. Kartais geriau neperžengti savo kultūros ribų. Trumpai tariant, kartais lengviau ir saugiau NEįsilieti arba NEsusilieti su girdinčiųjų pasauliu.

Integruotai besimokantys kurtieji neturi to narystės jausmo, kurį turi kurtieji, „kilę“ iš kurčiųjų bendruomenės. Integruotų kurčiųjų asmeninė patirtis labai skiriasi nuo tos, kurią turi internatinės mokyklos moksleiviai. Integruoti moksleiviai dažnai būna atsiskyrę, izoliuoti. Nors jie naudojasi vertėjo paslaugomis ir techninės pagalbos priemonėmis, jie dažnai būna vieniši, ypač aplinkoje, kurioje nėra nė vieno negirdinčiojo.

Kai kurie integruoti moksleiviai gali jaustis niekinami žmonių, manančių, kad jie „negerai“ gyvena arba kad jie iš tiesų nepriklauso kurčiųjų kultūrai. Negaudamas atitinkamos pagalbos klasėje ir jausdamas bendravimo su kurčiais vaikais ir suaugusiaisiais stoką, kurčias vaikas gali pasijusti labai izoliuotas. Štai ką reiškia būti kurčiam. Kai kuriuose miestuose nėra kurčiųjų internatinių mokyklų. Neturėdama ryšio su kurčiųjų bendruomene kurčiųjų kultūra nustotų egzistuoti.

Dažniausias klausimas – kaip integruoti studentai randa savo vietą kurčiųjų kultūroje. Nors kurčiųjų internatinės mokyklos sudaro kurčiųjų bendruomenės pagrindą, integruoti kurtieji taip pat gali tapti kurčiųjų bendruomenės dalimi ir pristatyti savo kultūrą. Labai svarbu, kad suaugę kurtieji, kilę iš skirtingų sluoksnių, pripažintų ir priimtų savo skirtybes ir gerbtų kurčiųjų kalbą ir kultūrą. Kurčiųjų bendruomenė gali tapti svetinga vieta daugeliui žmonių – ta vieta, kur galima įtvirtinti savo tapatybę ir augti.

Kurčiųjų kultūra paprasčiausiai yra nepriklausomas gyvenimo būdas, suteikiantis teisę priimti sprendimus, teisę vykti ten, kur mes norime, teisę lankyti draugus, su kuriais mus sieja tie patys interesai. Visa tai padaro gyvenimą malonų ir prasmingą. Šiame gyvenime nėra vietos atskirčiai, izoliacijai ir nuoboduliui. Jeigu kurtieji aktyviai dalyvauja kurčiųjų bendruomenėje, jie tampa aktyviais ne tik kurčiųjų, bet ir girdinčiųjų visuomenės nariais. Tai suteikia teisę gyventi turtingą ir visavertį gyvenimą.


Iš prancūzų kalbos išvertė Ieva VANAGAITĖ

Šaltinis:
http://dcc.yontrack.com/Fr/Default.aspx?I=264&n=Culture+des+Sourds