Naujienos

Istoriškai vertinant, kurčiųjų mokslo pasiekimai gana menki, vis dėlto nemažai kurčiųjų yra pasiekę gražių rezultatų. Nepamirškite: kurtumas – tai ne proto liga. Menkus mokslo pasiekimus visų pirma lemia tai, kad atsilieka kurčių vaikų kalba. Juk jei klausos netektis diagnozuojama dvejų-trejų metų vaikui, atsiranda didelė tikimybė, kad šio vaiko kalbos raida atsiliks, nes jis neteko didelės, jei ne visos, girdinčių vaikų nuo gimimo gaunamos informacijos. Būtent todėl iš kurčiųjų vaikų tikimasi mažesnių mokslo pasiekimų. Ir apskritai geresnių rezultatų paprastai pasiekia tie vaikai, iš kurių daugiau tikimasi ir kurie yra skatinamas ir namuose, ir mokykloje. Kurčiųjų vaikų tradiciškai silpnos sritys – skaitymas ir raštingumas. Visiems vaikams, įskaitant kurčiuosius, visų pirma reikia sukurti turtingą skaitymo aplinką namuose, kad būtų prieinamas tiek analitinis (gramatika, žodynas ir kt.), tiek funkcinis (prasmė, literatūra, sąvokos) skaitymas.

Žemiau rasite nuomonę, kaip pagerinti kurčių vaikų raštingumą. Tai ne vienintelis požiūris į raštingumą, tiesiog – taip mokėsi skaityti kurčiųjų tėvų kurtieji vaikai. Kaip žinoma, kurčiųjų tėvų kurtieji vaikai neretai pasiekia geresnių mokslo rezultatų, nei kiti kurtieji vaikai. Viena šio reiškinio priežasčių – tai, kad kurtieji tėvai nė kiek neabejodami tiki, kad jų vaikai skaitys, lygiai kaip girdintieji tėvai neabejoja, kad jų vaikai skaitys.

Dešimt pagrindinių dalykų, kuriais naudojosi kurtieji dvikalbiai tėvai, ugdydami savo kurčių vaikų raštingumo įgūdžius

1. Visuose kambariuose, netgi vonioje, turėkite vaiko amžių atitinkančių skaitymo knygelių.

2. Pradėkite nuo vaikiškų vandeniui atsparių knygelių ir knygelių-lentelių su ryškiais paveikslėliais. Kiekvieną vakarą paskaitykite vaikui bent vieną jo amžiui tinkamą knygelę. Vaikui augant padidinkite knygelių skaičių.

3. Skaitydami knygeles kartu su vaiku, naudokite žaislus, pavyzdžiui, kimštinius, vaidmenims atlikti.

4. Verskite iš rašytinės į gestų kalbą, paaiškindami pasakojimo sąvokas, nes gestų kalba padeda geriau išreikšti emocijas ir nuotaikas.

5. Kai vaikas pradeda suvokti rašytinę kalbą, kalbėdami gestais išskirkite pagrindinius žodžius. Kur manote esant reikalinga, gestais paaiškinkite žodžių tvarką, daktiliuokite žodžius su priesagomis.

6. Daktiliuokite vaikui nuo pat ankstyvojo amžiaus. Dvejų-dvejų su puse metukų vaikai geba suprasti daktilį, o trejų-ketverių metukų jie daktilį jau puikiai skaito ir supranta.

7. Dažnai imkite vaiką į knygyną ir biblioteką, skatindami jį pirkti ir imti knygas į namus. Taip pat padėkite vaikui užsiprenumeruoti laikraščius ar žurnalus.

8. Skaitinkite vaiką rašyti, pradedant trumpais laiškeliais, tokiais kaip „ačiū“, „dėkoju“, ir, žinoma, tikrus laiškus.

9. Verskite ir aiškinkite televizijos laidas, kol vaikas išmoks savarankiškai skaityti.

10. Leiskite vaikui bendrauti su draugais naudojantis mobiliuoju telefonu (SMS) ir faksu. Vis tai padeda ugdyti dvipusio bendravimo ir kalbos įgūdžius.

Iš anglų kalbos vertė
Joana VANAGIENĖ