Naujienos

Birželio 26-29 d. Vengrijos sostinėje Budapešte vyko Europos kurčiųjų sąjungos (EKS) (angl. EUD) asamblėja.

Pirma renginio diena buvo skirta Neįgaliųjų teisių konvencijos temai. Šiuo metu ją jau yra pasirašiusios 148 šalys. Ypač daug dėmesio buvo skirta 33-iam – Konvencijos įgyvendinimo ir kontrolės - straipsniui aptarti. Pasidalijus mintimis su Konvenciją ratifikavusių šalių atstovais paaiškėjo, kad padėtis daugelyje valstybių labai panaši. Tose šalyse, kur netrukus turi vykti rinkimai į aukščiausias institucijas, daug dėmesio neįgaliųjų problemoms skiriama, bet ir tai tik žadama, o daroma mažai. Ten, kur rinkimai jau neseniai įvykę – valdžios struktūros vilkina sprendimų priėmimą, teisindamosi lėšų stygiumi.

Asamblėjos dalyviai tarėsi, kaip atsilaikyti prieš gerai nugludintas valdžios institucijų atsikalbinėjimų formules, nes iš tiesų net paskelbus Neįgaliųjų teisių konvenciją neįgaliųjų reikalams dėmesio vis tiek skiriama nepakankamai.

Belgija siūlė, kad kiekvienos valstybės kurčiųjų asociacija prieš ratifikuojant Konvenciją šalyje pirmiausia pasitartų su Europos kurčiųjų sąjunga. Deja, daugumos nuomone, tai daryti netikslinga. Kiekviena valstybė finansinę, ekonominę ir socialinę politiką vykdo ir prioritetus išskiria atsižvelgdama į savo galimybes.

Darbas grupėmis

Po pasikeitimo nuomonėmis susirinkusių į renginį šalių atstovai susiskirstė į tris grupes ir aptarė 3 temas: kurčiųjų teisių ir galimybių įtvirtinimo nacionalinius kelius; bendradarbiavimo su girdinčiaisiais – gestų kalbos vertėjais, asociacijų darbuotojais – siekiant minėto tikslo rezultatus ir šalies politikų kurčiųjų atžvilgiu laikyseną.

Lietuvos kurčiųjų draugija ne vienintelė šalis, kuri pirma problemas gvildena ministerijose ir tik tuomet, jei dialogas nepavyksta, kreipiasi į aukštesnes instancijas – Vyriausybę, parlamentą ar prezidentūrą. Dauguma šalių eina tokiu keliu, nors buvo ir tokių, kurie iš karto kreipiasi į aukščiausio lygio šalies vadovus. Nutarta, kad jeigu kurčiųjų poreikiai ignoruojami visais lygiais, reikia nenuleisti rankų ir dėl diskriminacijos kreiptis į atitinkamas Europos Parlamento institucijas.

Taip pat paaiškėjo, kad dauguma kurčiųjų vadovų, gindami savo narių teises, eidami pokalbio pasitelkia gestų kalbos vertėjus. Buvo pažymėta, kad kurčiųjų teisių gynimui geriausia kaskart rinktis tuos pačius vertėjus. Taip sudaromos sąlygos tiems patiems asmenims gilintis į problemą. Prieita prie išvados, kad visiškai vienodų teisių gynybos modelių kiekvienoje šalyje pritaikyti negalima. Problemas vietoje reikia spręsti lanksčiai ir remtis ne tik užsienio, bet ir savo ankstesne patirtimi. Bet pastebėta, kad daugiau laimi neįgaliųjų organizacijos, veikiančios išvien, nei pavienės kurčiųjų organizacijos. Darbo grupėse mokytasi bendrauti su įvairaus charakterio politikais, neleisti jiems kurčiųjų maitinti vien pažadais.

Antrosios dienos nutarimai

Kitądien tartasi, kaip konsoliduoti visos Europos kurčiųjų jėgas. Nuspręsta, jog geriausias būdas - siekti, kad į Europos Parlamentą būtų įtraukti įvairių negalių atstovai. EKS asamblėjos dalyviai mano, kad kurtieji europarlamentarai labai paspartintų kurčiųjų problemų sprendimą.

Į renginį atvyko priimančios šalies valdžios atstovų. Štai Vengrijos socialinių reikalų ministrė EKS vadovybę ir visus susirinkusiuosius informavo, kad šalyje kasmet didinamas gestų kalbos vertėjų skaičius. Vengrijos techninių priemonių neįgaliesiems tarnybos atstovas Huberto Insolera pasidalijo idėja įkurti Europos technologijų neįgaliesiems asociaciją. Ši organizacija padėtų užmegzti glaudesnius kontaktus tarp gamintojų, vartotojų ir Europos Parlamento. Be to, ji skleistų informaciją apie naujų technologijų atsiradimą, jų technines charakteristikas, pritaikymo galimybes, kainą, poreikį ir pan. Taip būtų galima paspartinti ne tik Europos valstybių, bet viso pasaulio kurčiųjų lygių galimybių užtikrinimą, daugiau padėti besivystančioms šalims ir taip spartinti pažangių neįgaliesiems taikomų kompensavimo priemonių diegimą. Vieningai pritarta, kad EKS turi įsilieti į atitinkamas Europos technologijų naudojimo ir diegimo struktūras.

Nobelio premijos laureatė Suson B. Walter, besirūpinanti kare sužalotais ir dėl to neįgaliais tapusiais asmenimis, demonstravo kare sužalotų žmonių nuotraukas. „Ginklams lėšų yra, o dėl valstybių vykdomos militaristinės politikos neįgaliaisiais tapusiais žmonėmis pasirūpinti pinigų nepakanka“, - piktinosi pranešėja. Todėl ji inicijuoja Karo aukų teisių konvencijos rengimą.

Asamblėja įpareigojo EKS konferencijos medžiagą išversti į gestų kalbą ir įdėti į Sąjungos svetainę adresu anika.pabsch@eud.eu. Kad ligi šiol renginių medžiaga buvo skelbiama tik angliškai, daugelio asamblėjos dalyvių netenkina.

Visos renginio dalyvės pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Europos neįgaliųjų forumu. Šiuo aktu bandoma sustiprinti Europos kurčiųjų pastangas kovoje už savo teises.

Šalys dalyvės priminė EKS prieš dvejus metus duotą ir netesėtą pažadą bei vėl įpareigojo artimiausiu metu parengti tarptautinių gestų žodyną. Esą nors ir nedidelės apimties, bet jis būtinas, nes tarptautiniuose kurčiųjų renginiuose kai kurių šalių atstovų kalbų iki šiol suprasti negalima. Jie faktiškai kalba savo nacionalinėmis gestų kalbomis.

Ypač daug renginyje diskutuota dėl kochlearinių implantų. Niekas nesiginčijo, kad kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti. Tačiau lig šiol nėra statistikos apie implantų šalutinį poveikį. Nutarta, kad tokius duomenis turi rinkti ir analizuoti medicinos įstaigos, kuriose pacientai implantuojami. Susirinkusiuosius šokiravo faktas, kad Šveicarijoje du trečdaliai operacijų nepasiteisino.

Kalbėta apie bilingvinio ugdymo svarbą. Visoms šalims jis rekomenduotas kaip iki šiol rastas geriausias kurčiųjų mokymo būdas. Dalyviai skundėsi prastu kurčiųjų raštingumu.

Asamblėjos dienotvarkė buvo perpildyta renginių, todėl apžiūrėti Budapeštą pritrūko laiko. Tegalėjome su kitu Lietuvos atstovu LKD Respublikinės valdybos nariu Vytautu Valiauga kalnuotą miestą pamatyti pro viešbučio langą ir pereiti tiltu per Dunojaus upę.

2012 m. asamblėja vyks Danijoje.

Roma KLEČKOVSKAJA