|
Tarptautinės konferencijos „Gestų kalba mokykloje: praeitis, dabartis, vizija“
R E Z O L I U C I JA
Konferencijos dalyviai rekomenduoja švietimo politikams:
1. Sukurti sistemą, parengti kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams, kad jie, pradėję dirbti kurčiųjų ugdymo įstaigoje, galėtų mokytis:
• lietuvių gestų kalbos;
• surdopedagogikos ir surdopsichologijos pagrindų.
2. Parengti kvalifikacijos tobulinimo programą lietuvių gestų kalbos mokytojams kviečiant užsienio lektorių.
3. Iki 2012 m. įsteigti Lietuvoje vieną eksperimentinę kurčiųjų klasę, kurioje kurtieji vaikai būtų ugdomi dvikalbiu kurčiųjų ugdymo metodu.
Seimo narės V. V. Margevičienės iniciatyva gegužės 4 d. Seimo plenariniame posėdyje balsuota, kad rezoliucijos tekstas būtų svarstomas Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų posėdžiuose.
Iš Seimo vakarinio posėdžio:
Gerbiamieji kolegos, šios dienos paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Yra užsirašiusi V. Margevičienė. Kviečiu prie centrinio mikrofono.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui.
Šių metų balandžio 24 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos tobulinimo centre vyko tarptautinė konferencija „Gestų kalba mokykloje: praeitis, dabartis ir vizija“. Jos metu buvo parengta rezoliucija. Konferencijos dalyviai išklausė pranešimus apie lietuvių gestų kalbos norminimą ir mokymą, jos vartojimą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų ugdymo įstaigų ugdymo procese, surdopedagogų rengimą ir perkvalifikavimą, specialiųjų mokymo priemonių rengimo situaciją Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse.
Paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra sudarytos sąlygos pedagogams, pradėjusiems dirbti kurčiųjų ugdymo įstaigose, įsigyti surdopedagogikos ar surdopsichologijos pradmenis bei mokytis lietuvių gestų kalbos, taip pat nerengiami ir negali tobulinti savo kvalifikacijos lietuvių gestų kalbos, kaip mokymo dalyko, mokytojai; nėra sąlygų pradėti mokyti kurčius vaikus dvikalbiu kurčiųjų ugdymo metodu, nes neįgyvendintos dvikalbio kurčiųjų ugdymo sampratos nurodytos prielaidos; trūksta kryptingo ir planingo metodinio vadovavimo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloms, numatant kurčiųjų ugdymo specialiųjų mokymo priemonių rengimo strategiją ir sprendžiant kitus aktualius klausimus, susijusius su kurčiųjų ugdymu.
Prašau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą apsvarstyti tarptautinės konferencijos „Gestų kalba mokykloje: praeitis, dabartis ir vizija“ rezoliucijoje išdėstytas problemas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju V. Margevičienei už lakonišką pareiškimą. Kviečiu paskutinį kartą… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galima pritarti dėl rezoliucijos teksto? Siūlo balsuoti Č. Juršėnas. Siūlau balsuoti, kad rezoliucijos tekstą svarstytų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Č. Juršėno prašymu registruojamės ir balsuojame. Kas už? Už – 40, prieš balsavusių, taip ir susilaikiusių nebuvo. Taigi bendru sutarimu Seimas pritarė, kad minėti komitetai apsvarstytų šią problemą.
Gerbiamieji kolegos, vakarinis posėdis baigtas.
LKD inf.
|
