|
Lapkričio 12 d. Surdologijos centras pagal jam priskirtas Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009- 2012 metų programos 2011 m. projekto veiklas surengė tarptautinę konferenciją „Gestų kalba ir dvikalbystė kurčiųjų bendruomenėje“. Paskaitas skaityti buvo pakviesti kurtieji lektoriai iš 4 užsienio šalių – Prancūzijos, Danijos, JAV bei Didžiosios Britanijos. Įdomu, kad ir penktas, girdintis lietuvis lektorius Mantrimas Danielius, apsisprendė pranešimą skaityti lietuvių gestų kalba. Vertimo paslaugas į gestų kalbą ir iš gestų kalbos bei iš tarptautinių gestų ir į tarptautinius gestus teikė 8 kurti ir girdintys vertėjai. Sklandų vertėjų darbą užtikrino Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija.
Konferencijoje dalyvavo 157 dalyviai iš visų Lietuvos regionų. Dauguma jų – kurtieji. Konferencijos metu dalyviai pildė renginio vertinimo anketą. Palikti 89 atsiliepimai daugiausia geri ir labai geri. Renginį vedė Vytautas Pivoras. Surdologijos centras konferencijai organizuoti nusipirko Socialinių iniciatyvų asociacijos EUROGEMS LT paslaugas ir jų kokybe po renginio buvo patenkintas.
Asgeris Bergmanas: „Biblija išversta į danų gestų kalbą...“
Pranešimo autorius – senas lietuvių ir Surdologijos centro bičiulis. Pagal jo parengtą programą Kopenhagoje dar 2003 m. buvo apmokyti SC darbuotojai ir lietuviai lektoriai. Pats jis taip pat ne kartą lankėsi Lietuvoje, skaitė pranešimus ir vedė seminarus. Turininga ir p. Asgerio veiklos biografija. 14 metų jis mokė kurčius vaikus danų gestų kalbos, 19 metų išdirbo švietimo konsultantu bei vienu iš Kopenhagos komunikacijos centro vadovų (rengė danų gestų kalbos vertėjus), 20 metų vadovavo Danijos kurčiųjų draugijai. Skaitydamas paskaitas apkeliavo visą pasaulį, įskaitant JAV, Kiniją ir Japoniją. 8 metus buvo Pasaulio kurčiųjų federacijos valdybos narys, Europos kurčiųjų sąjungos valdybos narys. Šių metų gegužę išėjo į pensiją.
Lietuvoje lektorius pristatė vieną iš šviežiausių savo darbų – kartu su bendraautoriais į danų gestų kalbą išverstą Bibliją. Pasak A. Bergmano, vertimo grupę sudarė 4 asmenys: projekto vadovas ir lingvistas, gestų kalbos mokytojas (kurtieji asmenys), kurčiųjų kunigas bei teologijos ir hebrajų kalbos ekspertas (girdintieji asmenys). Esą projektas pavyko, nes, svarbiausia, likimas kurčiuosius suvedė su gabiu kunigu – jis labai gerai išmoko gestų kalbą ir puikiai išlaikė baigiamąjį egzaminą. Jei asmuo būtų buvęs negabus, būtų tekę viską pradėti iš pradžių. Vis dėlto projekto pabaigtuvių džiaugsmą aptemdė kurčiųjų bendruomenės skilimas: vieni bažnyčioje nori vartoti danų gestų kalbą, o kiti reikalauja, kad kunigai, teikdami religines paslaugas kurtiesiems, vartotų sakytinę danų kalbą, paremtą gestais. Pranešėjo pateikti pavyzdžiai puikiai atskleidė kurčiųjų dvejones dėl kalbos varianto klausant pamokslų, giesmių, meldžiantis, tuokiantis.
A. Bergmanas savo pranešimą baigė minorine gaida. Esą kochleariniai implantai užkariauja Daniją. Apie 90 proc. sutrikusios klausos vaikų ankstyvame amžiuje implantuojami. Dėl to sparčiai aiži kurčiųjų bendruomenės identitetas. Konferencijos dalyviai šia tema lektoriui uždavė nemažai klausimų.
Dr. Fanny Limousin: „Dvikalbis mokymas Prancūzijoje“
P. Fanny prisistatė kaip kalbininkė, mokytoja ir Lilio universiteto tyrinėtoja. Ji gimė kurčia ir šeimoje vartojo prancūzų gestų kalbą. Jos tėvai yra girdintys, o seneliai – kurtieji. Jau vaikystėje Fanny aktyviai įsitraukė į kurčiųjų bendruomenės veiklą. Ją domina kalbos atsiradimas, filosofija, kurčiųjų istorija ir švietimas. Vienas iš didžiausių lektorės atliktų darbų – vadovavimas projektui „Dvi kalbos dvikalbiam politiniam švietimui“ bei vadinamasis KOLIAŽO projektas, kuomet ji studijuodama kartu su projekto dalyviais domėjosi ankstyvuoju kurčių ir girdinčių vaikų kalbos vystimusi bei kalbos daugiarūšiškumu (šnekamoji kalba, gestų kalba ir gestai). Šiemet birželį Paryžiuje ji apsigynė daktarės laipsnį, o jos darbo tema buvo „Kurčio gestų kalba kalbančio vaiko santykis su pašnekovu“. Dabar Fanny studentus moko prancūzų gestų kalbos, prancūzų gestų kalbos sintaksės, kurčiųjų istorijos ir kt.
Pranešime lektorė daug dėmesio skyrė dvikalbio mokymo istorijos raidai Prancūzijoje. Nagrinėdama dvikalbio mokymo privalumus įrodė, kad taikant šį metodą kurčias vaikas jau nėra girdinčio vaiko „silpnasis variantas“. Pasak jos, jam nieko netrūksta ir nieko mokymo procese netenka taisyti. Belieka jį mokyti, kaip ir kitus vaikus. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad kurčias vaikas turi tokius pat įgūdžius kalboms, kaip ir girdintys vaikai. O ugdymas padeda jiems atsiskleisti. Klausytojai taip pat buvo supažindinti su Prancūzijos kurčiųjų ugdymo struktūra, su prancūzų gestų kalbos pamokų ir dvikalbio mokymo organizavimu dvikalbėse klasėse pradedant ikimokyklinėmis nuo 3 metų ir baigiant gimnazijomis bei licėjais iki 18 metų. Kalbėtoja pavyzdžiais pagrindė, kad kurti vaikai gali išmokti daugiau nei dvi kalbas.
Arkadijus Belozovskis: „Lingvistiškai susijusių užsienio gestų kalbų mokymasis“
Didelę dovaną Lietuvos kurtiesiems padovanojo p. Arkadijus. Nepaisydamas to, kad pirmadienį jau vėl turi būti darbe, dėl valandos trukmės paskaitos jis perskrido Atlantą, po to įveikė ilgiausią atkarpą Europos žemynu ir pakerėjo klausytojus bendravimo betarpiškumu, neįžeidžiu humoro jausmu bei tolerancija skirtingoms kultūroms ir požiūriams. Arkadijus gimė ir vaikystę praleido Ukrainoje. Vėliau su šeima išvyko į JAV ir dabar ten dirba Browno universiteto Kalbos studijų centre dėstytoju.
Lektorius, neatitrūkdamas nuo pranešimo temos, papasakojo, kodėl jis pradėjo mokyti rusų gestų kalbos JAV. Jis atskleidė, kad rusų ir Amerikos gestų kalbos yra „pasimetusios“ pusseserės ir supažindino susirinkusiuosius su semitų bei indoeuropiečių kalbų medžiais. Savo pranešime jis skyrė dėmesio ne tik rusų, Amerikos gestų kalboms, bet ir lietuvių gestų kalbai. Kaip išeivis iš Tarybų Sąjungos Arkadijus puikiai orientuojasi istorinėse mūsų gestų kalbų „bendrybėse“. Jis pateikė 10 priežasčių, kodėl kurtiesiems tikslinga mokytis užsienio gestų kalbų, taip pat atskleidė Amerikos ir Rusijos kurčiųjų kultūrinius skirtumus. Kadangi mes įpratę ieškoti skirtumų tik tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų, tai buvo išties smalsu. Kad mokslinis pranešimas nebūtų nuobodus, savo pasakojimą paįvairino prisiminimais. Pvz., kaip jis ir kurčias japonas, t.y. du kurtieji, užuot bendravę gestais, tarpusavyje susirašinėjo anglų kalba. Tuomet ir kilo Arkadijui idėja JAV mokyti užsienio gestų kalbos.
Ramūnas Rentelis: „Britų gestų kalbos žodiniai lūpų judesiai JK Šiaurėje ir Pietuose
Lietuvis Ramūnas, vienas pirmųjų Surdologijos centro modelių ir Vilniaus kolegijos LGK vertėjų dėstytojų, šiandien Lietuvoje – retas svečias. Jau apie 10 metų jis gyvena Didžiojoje Britanijoje. Anksčiau dirbęs britų gestų kalbos dėstytoju, kurčiųjų vertėju, kurčneregių vertėju, šiandien jis svečioje šalyje tyrinėja britų gestų kalbą.
Iš pranešėjo sužinojome, kad dėl žodinių lūpų judesių ir kalbos padargų naudojimo vyksta audringos diskusijos ne tik mūsų bendruomenėje, bet ir Jungtinėje Karalystėje – naudotini jie ar ne, kartoja žodžius ar turi savarankišką reikšmę ir pan. Įdomu, kad naujoje Ramūno tėvynėje gestų kalbos tyrimų skaičius vis auga, bet nė vienas jų iki tol nebuvo skirtas lūpų judesiams. Lietuvio vykdytas novatoriškas tyrimas išties didelės apimties. Lygintas Londono ir Glasgou regionų, skirtingų rasių, lyčių ir skirtingo amžiaus kurčiųjų lūpų judesių vartojimas. Ir net domėtasi skirtumais tarp kurčiųjų iš girdinčiųjų bei iš kurčiųjų šeimų kalbos padargų naudojimu kalboje. Pasak R. Rentelio, nei šeima, nei amžius analizei reikšmingos įtakos neturėjo. Pastebėta šiokia tokia lyties veiksnio įtaka, na, o didžiausias skirtumas burnos judesių vartojimo apimtims užfiksuotas tarp JK Šiaurės ir Pietų, t.y. regioninis skirtumas.
M. Danielius: „Kurčiųjų dvikalbystė – LGK ir lietuvių kalbos sąveika“
Vienintelis čionykštis pranešėjas aptarė sociolingvistinius dvikalbystės aspektus, t.y. kuo kurčiųjų dvikalbystė panaši į girdinčiųjų dvikalbystę ir kuo skiriasi. Taip pat analizavo LGK ir lietuvių kalbos kontaktų kurčiųjų bendruomenėje padarinius: kodų plakimą, įvairius kalbėjimo variantus (pradedant tikrąja gestų kalba ir baigiant kalkine kalba), juos lemiančius socialinius veiksnius, skolinimąsi ir kitų kalbų tarpusavio sąveikos rezultatus. M. Danielius pateikė pavyzdžių, kaip lietuvių kalba daro įtaką LGK ir kaip LGK daro įtaką kurčiųjų lietuvių kalbai.
Parengė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
 |
| Konferencijoje ypač gausiai dalyvavo kurtieji. |
|
